Gimdymo nesuplanuosi: netikėta komplikacija sujaukė visus planus

 (24)
Laukiame ir jūsų gimdymo istorijų, rašykite el.paštu tavovaikas@delfi.lt. Šiandien suteikiame žodį mums parašiusiai Oskaro mamai.
© Asmeninio albumo nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Žinia apie nėštumą

Viskas prasidėjo nuo to, kad po 12 gyvenimo metų su vyru nusprendėme, kad atėjo laikas praplėsti mūsų šeimos gretas. Pajutome, kad šis laikas yra mūsų!

Viskas buvo labai paprasta... Sausio mėnesį pašnekėjome, kad jau laikas, o vasario mėnesį aš jau laukiausi! Buvo taip greitai ir netikėtai! Džiaugėmės be galo!

Nėštumo metu jaučiausi pilna energijos ir tiesiog švytėjau. Sportavau bei plaukiojau, nebuvau iš tų nėščiųjų, kurios dejuoja ir skundžiasi. Buvau aktyvi ir pilna energijos.

Per pirmąjį ultragarso tyrimą nekantravome susitikti su mažyliu ir išgirsti jo širdelės plakimą. Po jo pranešėme šeimos nariams naujieną, kad turėsime mažylį. Visi džiaugėsi kartu su mumis. Savaitės tiesiog bėgo, ir pagaliau sulaukėme antro ultragarso tyrimo, kurio metu sužinojome, kad turėsime berniuką. Jis vystėsi gerai, buvo sveikas. Nėštumo mėnesiai tirpo, artėjome link tikslo.

Gimti laiku neskubėjo

Mažylis termino dieną net neplanavo išvysti pasaulio. Taip praėjo dar septynios dienos po termino. Paskutinę savaitę nešioti mažylį darėsi vis sunkiau. Paskutines dvi dienas aš negalėjau normaliai miegoti naktį bei dingo apetitas. Prasidėjo paruošiamieji sąrėmiai. Nėštumą prižiūrinti daktarė patarė negulėti lovoje, o užsiimti namų ruošos darbais, kad užsimirštų skausmas. Stengiausi taip ir daryti.

Kai skausmai tapo labai stiprūs, kone nepakenčiami, supratau, kad atėjo laikas. Tokio stiprumo skausmus jutau pirmą kartą gyvenime. Į ligoninę skambino vyras, nes negalėjau kalbėti, kai užeidavo skausmas, tada tik įsikibdavau į atlošą ir kvėpuodavau giliai bei taisyklingai, kol skausmas atslūgdavo.

Bevažiuojant į ligoninę pusiaukelėje nubėgo vaisiaus vandenys. Tai buvo lemiamas ženklas, kad vaikelis skuba pas mus. Skausmai mane gąsdino, nes supratau, kad laukia dar tikrai sunkus darbas, kol išvysiu savo mažylį. Nors fiziškai jaučiausi išsekusi ir silpna, bet dvasiškai jaučiausi tikrai stipri.

Ligoninėje

Atvažiavusi sužinojau, kad gimdos kaklelis atsivėręs 3,5 cm, tad gimdysiu šiandien. Buvo 19 val, kai išvežė į gimdymo palatą. Čia pasiūlė linksminamųjų dujų, kurių neatsisakiau, nes norėjosi palengvinti skausmą. Vyras visada buvo šalia.

Aštuntą ryto atsivėrimas buvo 8,5 cm, ir po gydytojų vizitacijos buvo priimtas sprendimas skatinti gimdymą. Kelias valandas buvo tikra kankynė: sąrėmis ir stūmimas, sąrėmis ir stūmimas... Dešimtą ryto mane aplankęs gydytojas pasakė, kad vaikelio galva yra netinkamoje padėtyje, todėl prireiks panaudoti žnyples. Su vyru išsigandome, nes skambėjo labai jau pavojingai, tačiau nenorėjome delsti vardan mažylio, todėl sutikome. Tačiau tada mūsų laukė dar vienas netikėtumas: tas pats gydytojas pareiškė, kad ilgiau nebegalima delsti, man reikia skubios cezario pjūvio operacijos.

Palatoje prasidėjo chaosas: vyras kažkur išėjo su akušerėmis, kol man teikė informaciją apie būsimą operaciją, jis grįžo mėlynai aprengtas, tada visi puola mane vežti i operacinę. Joje – pilna žmonių: chirurgas,du akušeriai, anesteziologė, dar keletas medikų. Visą tą laiką žiūrėjome su vyru vienas į kitą ir verkėme, nes visa tai buvo taip netikėta!

Pagaliau išgirdau ilgai lauktą mažylio verksmą. Sūnus gimė sveikas, svėrė 3840 g, ūgis – 49 cm. Laikrodis rodė 11:55 val. Vyrą čia pat operacinėje pakvietė nukirpti vaikelio virkštelę.

Tada Oskarą padėjo man ant krūtinės. Verkiau iš džiaugsmo, kad po 16 valandų gimdymo skausmo bei streso pagaliau turiu savo mažylį. Tas jausmas buvo nuostabus, vaikelis buvo tobulas! Kai susiuvo pjūvio vietą, mane išvežė į ramią vietą atsigauti po peracijos. Tada apėmė nežmoniškas šaltis ir drebulys, drebėjo visas kūnas, net dantimis kalenau. Vaikelis ant mano krūtinės tirtėjo nuo mano drebulio!

Gimdymo nesuplanuosi: netikėta komplikacija sujaukė visus planus
© Asmeninio albumo nuotr.

Jaučiau, kad kažkas ne taip, bet iš pradžių bijojau pasakyti vyrui. Kai pasisakiau, jis greitai pakvietė gydytoją, kuri patvirtino, kad taip neturi būti. Iš karto davė deguonies kaukę, kad kūnas nurimtų ir grįžtų į normalią būseną. Kai savijauta pagerėjo, tą akimirka buvau pati laimingiausia mama ir žmona žemėje. Mintyse prašiau: „Dieve, neatimk iš manęs šių nuostabių vyrų, aš jiems esu be galo reikalinga, noriu būti su jais, nepasiimk manęs pas save!" Po kurio laiko nebedrebėjau, kūnas sušilo. Mane su vaikeliu išvežė į reanimacijos palatą, kur buvau stebima 24 val per parą. Prijunge prie manęs aparatus, lašelines, žodžiu, stiprino mano organizmą.

Komplikacija po gimdymo

Išsiunčiau vyrą namo, kad nusipraustų, pavalgytų ir pailsėjęs sugrįžtų pas mus su mano mama, kuri labai norėjo susipažinti su anūku. Vizitacijos metu gydytojai papasakojo, kad operacijos metu netekau labai daug kraujo, įvyko kraujo užkrėtimas, kad dabar geležies kiekis kraujyje labai žemas ir jį reikia atstatyti. Skaudžiausia buvo, kad dvi dienas negalėjau atsikelti iš lovos ir paimti savo verkiančio mažylio, bet pamažu sustiprėjau ir mane perkėlė į įprastą palata su kitomis pagimdžiusiomis mamomis.

Sunkiai sekėsi žindyti, ne visos slaugytojos noriai padėdavo, laimė, atsirado viena, kuri rūpinosi manimi kaip savo artimu žmogumi. Ji mane kantriai mokė ir rodė, kaip maitinti, tik tik jos pastangų dėka sūnus išmoko valgyti taisyklingai. Kai baigdavosi jos pamaina, paprašydavo kitų medikių man padėti, o ryte atėjusi klausdavo, kaip aš jaučiuosi, atnešdavo pusryčius į lovą, leisdavo pailsėti. Ji buvo tikras angelas!

Gimdymo nesuplanuosi: netikėta komplikacija sujaukė visus planus
© Asmeninio albumo nuotr.

Pagaliau į namus

Prieš išvažiuodama į namus, gavau pilną maišą vaistų: geležies preparatų, vaistų nuo skausmo, taip pat leidžiamų vaistų – 6 savaites juos turėjau leistis, kad kraujas pilve nekrešėtų.

Nuėjom su visa šeima atsisveikinti su skyriaus personalu: vyras nupirko saldainiu ir padėkos atvirutę. Išlydėti turėjo už vaiko saugumą ligoninėje atsakingas žmogus, bet manęs laukė mano geroji slaugytoja, kuri manimi taip rūpinosi. Tai labai nustebino, nes tai ne jos pareigos, bet paskyrė būtent ją, nes žinojo, kad man tai bus didžiulė garbė. Atsisveikindama padėkojau už jos rūpestingumą ir pasakiau, kad tokių gerų žmonių mažai šioje žemėje. Važiuojant namo, riedėjo ašaros, kad tiek visko išgyvenę, pagaliau būsime visi kartu laimingi.

Šiandien Oskarui 10 mėnesių, džiaugiamės kiekviena kartu praleista diena. Šis pasakojimas man labai brangus, nes ši istorija primena kovą už savo svajones. Kad ir kaip bebūtų sunku, turi nepasiduoti ir eiti link tikslo! Gyvenimas – tai kova!

Džiaugiuosi, kad turiu tokį nuostabų vyrą, kuris visada buvo su manimi.

Gimdymo nesuplanuosi: netikėta komplikacija sujaukė visus planus
© Asmeninio albumo nuotr.

Mielos moterys, mes niekada negalime žinoti, kokį gimdymą mums ruošia likimas. Vyro palaikymas bei supratingumas yra didžiulė parama, aš supratau, kad susilaukti vaiko yra ne tik moters darbas, šis darbas yra bendras!

Gimdymo nesuplanuosi: netikėta komplikacija sujaukė visus planus
© Asmeninio albumo nuotr.

Oskaro mama

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Skaitytojų istorijos

Monika: augindama vaiką pervargsti ir nieko nespėji? - Pati kalta (181)

TavoVaikas.lt portale publikuotas interviu apie nepagražintą motinystę su Rugile sulaukė didžiulio skaitytojų susidomėjimo ir komentarų. Publikuojame gautą Monikos laišką – ji turi visai priešingą nuomonę.

IRMA: sunku tris auginti vaikus? – Gal laikas keisti požiūrį (14)

Jeigu ir jūs turite minčių, kuriomis norėtumėte pasidalinti su portalo TavoVaikas.lt skaitytojais, visada jų laukiame el.paštu tavovaikas@delfi.lt. Na, o šįkart publikuojame Irmos laišką, kurį ji parašė perskaičiusi straipsnį "Ką reiškia turėti tris vaikus".

Atviras skaitytojos laiškas: ši nuotrauka įkvėpė pasidalinti savo žindymo istorija

Ačiū skaitytojai už pasidalintą savo istoriją. Jeigu ir jūs norite pasipasakoti, rašykite mums el.p. tavovaikas@delfi.lt.

Rugilė: papasakosiu, kaip be pagražinimų atrodo tikroji motinystė (179)

Rugilė nevynioja žodžių į vatą – iš pradžių, gimus vaikeliui, ji save laikė negera mama ir netgi, kaip pati sako, nejautė meilės savo sūnui. Tai ją labai gąsdino. Bet... Atradus priežastis situacija ėmė keistis.

Skaitytojos išpažintis: atrodė, kad vaikelis miega, deja, jis buvo be gyvybės ženklų (30)

Jeigu kas nors prieš trejus metus būtų paklausęs, kaip susitaikytum su kūdikio mirtimi, turbūt atsakyčiau labai paprastai: „Taip tiesiog negali nutikti. Tik ne man“. Bet, deja, šią tragediją patyriau būdama 24 – erių metų.

Vienos moters išpažintis: kai norisi atsukti laiką atgal, bet jau per vėlu (15)

Su giedro žvilgsnio ir mąslios šypsenos moterimi susitikome parke, kur, po dangumi slenkančiais pritvinkusiais debesimis, ji pasakojo savo istoriją. Trapią, klaidžią ir žmogišką. Žinojome, kad jos gyvenimas atguls raidėmis kitoms to paties likimo moterims - su meile ir rūpesčiu joms ir jų vaikams, tad pabaigoje paklausiau - kokiu vardu man ją vadinti? Tina...

Mamos išpažintis: „Lietuvoje gimdyti įmanoma tik už pinigus" (148)

Austėja (vardas pakeistas), auginanti du vaikučius (1 ir 5 m.) įsitikinusi: „Prieš gimdant su gydytoju tartis būtina."

Atviras Majos laiškas apie patirtą persileidimą (10)

Šiomis dienomis daug kalbama apie motinystę. Mano manymu, tai viena plačiausių ir spalvingiausių temų. Pati pirmoji jos spalva – rožinė, kai nėštumo teste pasirodo dvi juostelės.

Atviras skaitytojos laiškas: esu bloga mama tobulųjų pasaulyje (71)

TavoVaikas.lt portalo redakcija gavo skaitytojos laišką, kuris skiriasi nuo daugumos gaunamų. Du vaikučius auginanti mama prisipažįsta, kad nesijaučia laiminga.

Gimdymo nesuplanuosi: netikėta komplikacija sujaukė visus planus (24)

Laukiame ir jūsų gimdymo istorijų, rašykite el.paštu tavovaikas@delfi.lt. Šiandien suteikiame žodį mums parašiusiai Oskaro mamai.

Monikos gimdymas: pavojingą komplikaciją atpažino po pokalbio mamyčių forume (5)

Jeigu norite papasakoti savo gimdymo istoriją, rašykite mums el.p. tavovaikas@delfi.lt. Šiandien publikuojame mums parašiusios Monikos nelengvo nėštumo ir per ankstyvo gimdymo istoriją.

Marijos išpažintis: kaip aš vos nenužudžiau savo vaiko (34)

Su mama sėdėjau oro uoste ir laukiau lėktuvo, kuriuo turėjau skristi pas mano, šeštą mėnesį laukiamo, kūdikėlio tėvą.

Ankstukės Sofijos stebuklas

Per anksti gimusios Sofijos mamos laiškas apie netikėtai prasidėjusį gimdymą ir pirmąjį praleistą mėnesį ligoninėje.

Per plauką nuo mirties: ankstukės Donatos istorija (7)

Ankstukė Donata, kuri šiandien yra guvi ir protinga mokinukė, į pasaulį pasibeldė trimis mėnesiais anksčiau laiko. Jos mama Laura dalijasi prisiminimais, kaip jautėsi ir ką patyrė susilaukusi per anksti gimusios mažylės.

Absoliučia klausa apdovanota Vaida gimė vos 26 nėštumo savaitę (1)

Kas išaugs iš mano mažylio? Šį klausimą neretai užduoda sau per anksti gimusio vaikelio mama, rymodama prie jo inkubatoriaus ligoninėje. Vaidos istorija jus įkvėps nenusiminti ir tikėti savimi bei vaiku.