IRMA: sunku tris auginti vaikus? – Gal laikas keisti požiūrį

 (14)
Jeigu ir jūs turite minčių, kuriomis norėtumėte pasidalinti su portalo TavoVaikas.lt skaitytojais, visada jų laukiame el.paštu tavovaikas@delfi.lt. Na, o šįkart publikuojame Irmos laišką, kurį ji parašė perskaičiusi straipsnį "Ką reiškia turėti tris vaikus".
© Adobe Stock

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Straipsnį „Ką reiškia turėti tris vaikus?“ galite perskaityti ČIA.

Perskaičiau straipsnį „Ką reiškia turėti tris vaikus?" ir jis, atvirai pasakius, nepatiko. Vaikų auginimas piešiamas kone vien tamsiomis spalvomis, vaizduojamas kaip nuolatinis bėgimas, sukimasis buityje, laisvo laiko neturėjimas ir pan. Žinoma, kalbu kiek iš kitos varpinės – turime du vaikus, o trečias dar svajonėse, bet visgi, manau, kad straipsnyje per daug negatyvo.

Turime dvi atžalas: 7 ir beveik 2 metų. Esu laisvai samdoma specialistė, dirbu iš namų, todėl tiek gimus pirmam vaikui, tiek antram darbo krūvis nesumažėjo, sumažėjo tik laikas, kurį galiu skirti darbui. Kiekviena vaiko miego minutė yra skiriama darbui, neretai ir naktimis tenka pasėdėti. Močiutės gyvena tolokai, o atostogų kaime lieka nebent vyresnėlė ir tik savaitę per vasarą. Žinoma, būna dienų, kad važiuoja stogas. O kam tokių nebūna? Vieniems – dėl vaikų, kitiems – nuo darbo, tretiems – nuo nedarbo ir t.t. Bet banga nuslūgsta, stogas lieka vietoje ir džiaugiesi toliau savo mažaisiais padaužom.

Visiškai nesutinku su pozicija, jog auginant vaikus galima pamiršti ramų poilsį. Iš dalies gal ir taip, ramaus poilsio, vargu, ar bus, bet smagaus, gero poilsio tikrai netrūks. Vos prieš kelias savaites grįžom iš atostogų Kroatijoje. Važiavom automobiliu. Ačiū vaikams, kurie šauniai ištvėrė kelionę. Jei dabar pagalvojote, kad, matyt, vaikai labai ramūs, tai skubu paprieštarauti – mūsų abu vaikai itin aktyvūs, kaip sakau – „nenuosėdos". Bet maloniai nustebino kantrybe ilgoje kelionėje. Atostogos – ištisas bėgimas paskui mūsų mažąjį vyruką, kuris nuo 9 mėnesių, kai pradėjo vaikščioti, nepripažįsta vežimo ir visur bėgte. Per dvi atostogų savaites prie jūros nebuvom prigulę nė karto –

Visiškai nesutinku su pozicija, jog auginant vaikus galima pamiršti ramų poilsį. Iš dalies gal ir taip, ramaus poilsio, vargu, ar bus, bet smagaus, gero poilsio tikrai netrūks.
IRMA

bėgdavom paskui mažąjį, nes vanduo ir smėlis jį domino tik pirmąją atostogų dieną. Tad paplūdimy praleisdavom vos porą valandų po pietų miego. Bet ar tai buvo blogai? Ne. Pamenu, kai atostogaudavome be vaikų... Guli sau paplūdimy, saulė „nubučiuoja" jau pirmąją atostogų dieną, o visas kitas dangstaisi skaudančias vietas ir apie saulę nė pagalvot nenori. O dabar per dvi savaites nesugebėjom įdegti. Bet atostogaudamas su vaikais tu pamatai viską vaiko akimis, tuos dalykus ir smulkmenas, kurių nė nepastebėtum – praeitum, prabėgtum. Vaikai priverčia sustoti ir mėgautis akimirka.

Taip, mes su vyru neiname į kiną, neiname į teatrą ir apskritai laiko dviese beveik nepraleidžiame jau septynerius metus, nes nėra su kuo palikti vaikų, bet mes visi keturi važinėjamės dviračiais, į kaimyninį ūkį einam pažiūrėti avyčių ir randam kitų veiklų. Daug kas, manau, priklauso nuo požiūrio ir susikoncentravimo ne į tai, ko neturi ar kokias galimybes praradai, o į tai, ką turi gero.

Būna išeini su vaikais į lauką, turėdama mintį, kad vaikai tupės bent pusvalanduką smėlyje, o aš galėsiu apmažinti žolių kiekį darže. Bet mūsų mažasis išsėdi, na, kokias penkias minutes ir „į kojas". Lieka darže visos žolės, ir leidiesi paskui vaiką į jo atradimų pasaulį. Iš dalies negerai – koks netvarkingas daržas! – bet, kita vertus, pamatai, kiek džiaugsmo vaikui teikia paprastas drugelis, koks pramogų šaltinis yra bala, kiek galima padaryti iš purvo ir pan.

Dar pirmomis minutėmis lauke sukasi mintys: „ne, tik nenusiauk – kiek smėlio", „nesėsk ant kelio, juk su drabužiais" ir pan., o paskui leidi ir basomis, ir su drabužiais, ir vaikas būna smėliuotas, purvinas nuo galvos iki kojų... bet laimingas! Parsineši namo, tiesiu taikymu į vonią, benešant ant grindų byra smėlis (žiemą – sniegas), bet čia smulkmenos, palyginti su tuo, kiek laimės vaikui suteikė tas laikas. Ir visada pagalvoju, kad šis laikas, kol vaikai maži, labai laikinas, trumpas ir jau po kelerių metų aš jo labai ilgėsiuosi.

Prašyti tėčio, kad pabūtų su savo vaikais? Suprantu, kad tėčių yra visokių, bet, mano nuomone, vaikai tėčio yra tiek pat, kiek ir mamos, tad pareigos, atsakomybės yra lygios.
IRMA

Ne, aš nesu labai daug kantrybės turinti mama, viską leidžianti mama, bet dėl savo pačios nervų ląstelių išmokau prieš daugelį dalykų užmerkti akis ir mėgautis tuo, kas yra gero atitinkamu momentu. Bet tam reikėjo laiko.

Kalbant apie buitį, tai niekada nesiverčiu per galvą, bet mūsų namai tvarkingi. Būna, kad vaikų išmėtyti po namus žaislai ir lieka nakvoti ten, kur numesti, bet ar tai pasaulio pabaiga? Skalbiniai kaupiasi, kaupiasi, kol nebegali žiūrėti į tą milžinišką krūva – tada išskalbi. Ir tiesą sakant, manau, dangus nenugrius, jei kokią dieną neišplausiu grindų, nepagaminsiu valgyti, kelias dienas nenuvalysiu dulkių ir t.t.

Labiausiai straipsnyje „Ką reiškia turėti tris vaikus?" „užkliuvo" frazė: „Ne kiekvienas vyras sutiks prižiūrėti (ir skirti besipešančius, ir perrengti ir t.t.) abu vaikus, kol jūs ramiai siuvinėjate kryželiu." Na, žodis „sutiks" čia absoliučiai netinkamas. Juk, kad sutiktų, reikia tarsi prašyti. Prašyti tėčio, kad pabūtų su savo vaikais? Suprantu, kad tėčių yra visokių, bet, mano nuomone, vaikai tėčio yra tiek pat, kiek ir mamos, tad pareigos, atsakomybės yra lygios. Mūsų tėtis grįžęs po darbo perima iš manęs „buvimo su vaikais" estafetę, o aš keliauju dirbti. Juk abu turim darbus, abu turim savo vaikus. Džiaugiuosi, kad vaikai pakankamai laiko praleidžia ir su mama, ir su tėčiu, ir su abiem. Taigi, moters komfortas šeimoje labai didele dalimi priklauso nuo vyro – vaikų tėčio.

Suprantu, kad kita mama, kuri gal vaikus augina viena, turėtų dar kitų argumentų, trečia, kurios vyras ne ką prisideda prie vaikų auginimo, dar kitaip žvelgtų į šią situaciją... Bet man vaikų auginimas yra beprotiškai chaotiškas, bet be galo laimingas gyvenimo etapas.

P.S. Labai žaviuosi mamomis, kurios augina vaikus vienos. O jei dar ne vieną...

Jūsų skaitytoja ir dviejų vaikų mama IRMA

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Skaitytojų istorijos

Monika: augindama vaiką pervargsti ir nieko nespėji? - Pati kalta (181)

TavoVaikas.lt portale publikuotas interviu apie nepagražintą motinystę su Rugile sulaukė didžiulio skaitytojų susidomėjimo ir komentarų. Publikuojame gautą Monikos laišką – ji turi visai priešingą nuomonę.

IRMA: sunku tris auginti vaikus? – Gal laikas keisti požiūrį (14)

Jeigu ir jūs turite minčių, kuriomis norėtumėte pasidalinti su portalo TavoVaikas.lt skaitytojais, visada jų laukiame el.paštu tavovaikas@delfi.lt. Na, o šįkart publikuojame Irmos laišką, kurį ji parašė perskaičiusi straipsnį "Ką reiškia turėti tris vaikus".

Atviras skaitytojos laiškas: ši nuotrauka įkvėpė pasidalinti savo žindymo istorija

Ačiū skaitytojai už pasidalintą savo istoriją. Jeigu ir jūs norite pasipasakoti, rašykite mums el.p. tavovaikas@delfi.lt.

Rugilė: papasakosiu, kaip be pagražinimų atrodo tikroji motinystė (179)

Rugilė nevynioja žodžių į vatą – iš pradžių, gimus vaikeliui, ji save laikė negera mama ir netgi, kaip pati sako, nejautė meilės savo sūnui. Tai ją labai gąsdino. Bet... Atradus priežastis situacija ėmė keistis.

Skaitytojos išpažintis: atrodė, kad vaikelis miega, deja, jis buvo be gyvybės ženklų (30)

Jeigu kas nors prieš trejus metus būtų paklausęs, kaip susitaikytum su kūdikio mirtimi, turbūt atsakyčiau labai paprastai: „Taip tiesiog negali nutikti. Tik ne man“. Bet, deja, šią tragediją patyriau būdama 24 – erių metų.

Vienos moters išpažintis: kai norisi atsukti laiką atgal, bet jau per vėlu (15)

Su giedro žvilgsnio ir mąslios šypsenos moterimi susitikome parke, kur, po dangumi slenkančiais pritvinkusiais debesimis, ji pasakojo savo istoriją. Trapią, klaidžią ir žmogišką. Žinojome, kad jos gyvenimas atguls raidėmis kitoms to paties likimo moterims - su meile ir rūpesčiu joms ir jų vaikams, tad pabaigoje paklausiau - kokiu vardu man ją vadinti? Tina...

Mamos išpažintis: „Lietuvoje gimdyti įmanoma tik už pinigus" (148)

Austėja (vardas pakeistas), auginanti du vaikučius (1 ir 5 m.) įsitikinusi: „Prieš gimdant su gydytoju tartis būtina."

Atviras Majos laiškas apie patirtą persileidimą (10)

Šiomis dienomis daug kalbama apie motinystę. Mano manymu, tai viena plačiausių ir spalvingiausių temų. Pati pirmoji jos spalva – rožinė, kai nėštumo teste pasirodo dvi juostelės.

Atviras skaitytojos laiškas: esu bloga mama tobulųjų pasaulyje (71)

TavoVaikas.lt portalo redakcija gavo skaitytojos laišką, kuris skiriasi nuo daugumos gaunamų. Du vaikučius auginanti mama prisipažįsta, kad nesijaučia laiminga.

Gimdymo nesuplanuosi: netikėta komplikacija sujaukė visus planus (24)

Laukiame ir jūsų gimdymo istorijų, rašykite el.paštu tavovaikas@delfi.lt. Šiandien suteikiame žodį mums parašiusiai Oskaro mamai.

Monikos gimdymas: pavojingą komplikaciją atpažino po pokalbio mamyčių forume (5)

Jeigu norite papasakoti savo gimdymo istoriją, rašykite mums el.p. tavovaikas@delfi.lt. Šiandien publikuojame mums parašiusios Monikos nelengvo nėštumo ir per ankstyvo gimdymo istoriją.

Marijos išpažintis: kaip aš vos nenužudžiau savo vaiko (34)

Su mama sėdėjau oro uoste ir laukiau lėktuvo, kuriuo turėjau skristi pas mano, šeštą mėnesį laukiamo, kūdikėlio tėvą.

Ankstukės Sofijos stebuklas

Per anksti gimusios Sofijos mamos laiškas apie netikėtai prasidėjusį gimdymą ir pirmąjį praleistą mėnesį ligoninėje.

Per plauką nuo mirties: ankstukės Donatos istorija (7)

Ankstukė Donata, kuri šiandien yra guvi ir protinga mokinukė, į pasaulį pasibeldė trimis mėnesiais anksčiau laiko. Jos mama Laura dalijasi prisiminimais, kaip jautėsi ir ką patyrė susilaukusi per anksti gimusios mažylės.

Absoliučia klausa apdovanota Vaida gimė vos 26 nėštumo savaitę (1)

Kas išaugs iš mano mažylio? Šį klausimą neretai užduoda sau per anksti gimusio vaikelio mama, rymodama prie jo inkubatoriaus ligoninėje. Vaidos istorija jus įkvėps nenusiminti ir tikėti savimi bei vaiku.