Jolanta: nesutinku, kad Anglijoje blogiau prižiūri nėštumą ir gimdymą, negu Lietuvoje

TavoVaikas.lt portale publikavę istoriją apie lietuvės gimdymą Didžiojoje Britanijoje ir atsainų vietos medikų požiūrį į jos nėštumą, sulaukėme net kelių oponuojančių laiškų. Publikuojame Jolantos laišką.

Istoriją „Lietuvės gimdymas Anglijoje: gydytojų aplaidumas ir per anksti gimęs vaikas" galima skaityti ČIA.


Skaičiau ne vieną istoriją moterų, kurios gyvena Anglijoje ar Airijoje, ir kur sakoma, kad čia gydytojai aplaidūs ,neprižiūri nėščiosios ir gimdyvės. Nesutinku su tuo, kad visi gydytojai tokie. Aš gyvenu Anglijoje, turiu nuostabų vyrą ir gražią, gerą dukrytę. Labai su vyru norėjome vaikų, todėl dukrytę Viltę susiplanavome per mėnesį. Man buvo pirmas nėštumas , viskas nauja, nežinojau nieko, net kaip atskirti, kad jau prasidėjo sąrėmiai...


Sužinoję, kad laukiamės, labai apsidžiaugėm , buvom euforijoje ,apie lytį negalvojom, svarbiausia buvo, kad vaikelis augtų sveikas ir mums abiems būtų gerai. Iš pradžių viskas klostėsi sklandžiai, jau 16 savaitę sužinojau, kad laukiamės mergytės. Tada su vyru pradėjom galvoti vardus, o kai jų begalė, sunku buvo išsirinkti tokį, kuris tiktų mūsų vaikeliui.

Einant septintam nėštumo mėnesiui į pabaiga, apžiūros metu, atlikus ultragarso tyrimą, paaiškėjo, kad mūsų vaikelis nepriauga tiek svorio, kiek reikia. Pasakė, kad gali tekti atlikti cezario pjūvį, jei bus dar blogiau. Paaiškino, kad naujagimio svoris bus mažesnis, negu įprasta. Kaip ir kiekvienai mamai, buvo labai sunku: ašaros, mintys, kas bus. Visko prisigalvojau ir labiausiai norėjau, kad tik nebūtų dar blogiau.


Nuo tos savaitės mane gydytojai prižiūrėjo kas savaitę. Kas savaitę stebėjo, kaip auga vaisius. Suėjus 37 nėštumo savaitėms, jau turėjome išrinkę vardą. Kitą dieną laukė vizitas pas gydytoją. Jo metu pasakė, kad po kelių dienų skatins gimdymą ir mane dabar turi paguldyti į ligoninę. Aišku, ašaros, nežinomybė, baimė... Palatoje gulėjau viena. Nemeluosiu, buvau labai gerai prižiūrėta. Gydytojai tikrino po kelis kartus per dieną. Mergytė įsčiose gyveno gerai, judėjo.


Kai atėjo gimdymo diena, drebėjo ir rankos, ir kojos. Gimdžiau su epidūrine nejautra, gimdykloje išbuvau 31 valandą. Visą šį laiką šalia buvo medicinos slaugytojos, taip pat vyras. Gydytojas, kuris priėmė gimdymą, buvo labai šaunus. Man pagimdžius, paspaudė ranką sveikindamas ir ištarė: „Tai ką, pasimatysim po kelerių metų?".


Dukrytė gimė 2,5 kg, 46 cm ūgio. Dabar jai jau 3 metai, auga gera ir protinga mergaitė. Tad ne visi Anglijos gydytojai yra apsileidę.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis