Marijos išpažintis: kaip aš vos nenužudžiau savo vaiko

 (34)
Su mama sėdėjau oro uoste ir laukiau lėktuvo, kuriuo turėjau skristi pas mano, šeštą mėnesį laukiamo, kūdikėlio tėvą.
© Fotolia nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Nežinau, kodėl būtent tada mama man papasakojo mano gimimo istoriją. Tuomet sužinojau, kad gimiau tik tvirto mamos ryžto dėka...

Mano tėvų vestuvės jau buvo suplanuotos – vestuvinė suknelė užsakyta siūti, žiedai nupirkti, šventės data nustatyta, turėjau gimti „normalioje“, pilnoje šeimoje.

Mama jau kurį laiką manęs laukėsi, kai mano tėvas nusprendė, kad vis tik ne ji, besilaukianti jo kūdikio, yra jo gyvenimo išrinktoji... Taigi, vestuvės buvo atšauktos. O mano tėvas dar tais pačiais metais, beveik prieš pat man gimstant, atšoko vestuves su „tikrąja savo gyvenimo meile“.

Visa tai vyko 8 – ame praeito šimtmečio dešimtmetyje, kuomet vieniša motina, kaip ir jos vaikas, buvo visuomenės smerkiami. Susiklosčius tokioms aplinkybėms, labai „natūrali“ išeitis buvo abortas.

„Žinoma, kad abortas!!!”- skambėjo iš mano mamos artimųjų lūpų - „kitaip juk tokia gėda!!!”. „Tik abortas!“ – vienbalsiai reikalavo mano tėvas ir jo artimieji. Kitos išeities tada niekas, išskyrus mano mamą, nematė. Ji tuomet dėl nėštumo ir savo sprendimo mane gimdyti, nutraukusi studijas, palikta vaiko tėvo, likusi vieniša, be artimųjų palaikymo, gyvenusi mažame miestelyje, kur visi visus pažįsta, neturėjusi užtikrinto pragyvenimo šaltinio, vis tiek neprarado vilties. Niekas tuomet iki galo nesuprato jos pasirinkimo.

Iš karto po gimdymo medicinos seselė mano mamai į palatą vietoj manęs atnešė pasirašyti kūdikio atsisakymo formą, kurios pasirašymas seselei buvo savaime suprantamas. Mano mamai atsisakius pasirašyti ir patvirtinus, kad ji mane augins, medicinos personalo tarpe tai sukėlė didelę, švelniai tariant, nuostabą... Tiksliau – pasipiktinimą jos tokiu neatsakingumu... Aš daugelio akyse tuomet buvau tik visuomenės šiukšlė, neturėjusi teisės pilnaverčiam gyvenimui.

Pirmą kartą, išgirdusi tokią savo gimimo istoriją, sėdėjau lėktuve, pakeliui pas savo laukiamo vaiko tėvą, su kuriuo ruošėmės tuoktis, ir negalėjau sulaikyti ašarų. Mintyse skriejo įvairių mano gyvenimo įvykių prisiminimai – gražūs ankstyvos vaikystės metai, kurių metu labiausiai atmintyje iškilo mane taip mylėjusi močiutė (ta pati, kuri, kartu su kitais, abortą matė kaip vienintelę išeitį), iš tiesų iki močiutės gyvenimo pabaigos buvau jos mylimiausia anūkė.

Prisiminiau pirmus susitikimus su tėvu kuomet, būdama 12 -13 metų, supratau į ką aš iš tiesų panaši... O jis, išsiskyręs su „tikrąja meile“, atrado drąsos ir galimybę nebetrukdomas su manimi susitikt. Prisiminiau vėlesnį tėvo didžiavimąsi manimi, kuomet suprato, kad net be jo dalyvavimo mano gyvenime, pasirinkau į jo panašią specialybę... Suvokiau, kaip nelengva buvo mamai visus tuos metus manyje matyti gyvą, ją palikusio vyro atspindį...

Jaučiausi be galo dėkinga mamai, nepaisant visų sunkumų, suteikusiai man galimybę gimti ir gyventi! Jaučiausi dėkinga, kad buvau pradėta būtent šios moters įsčiose, kuri, daugeliui atrodžiusioje beviltiškoje padėtyje, turėjo tiek ryžto atsilaikyti artimųjų ir visuomenės spaudimui. Jaučiausi dėkinga, kad gyvenu!

Jaučiausi dėkinga ir už savo kūdikį, kuris tuomet jau labai judriai ir sparčiai augo manyje, ir kurio labai laukiau. Tačiau jo pradėjimas man buvo netikėtas ir nelengvas. Buvau studentė, studijavusi užsienyje, kur susipažinau ir su savo draugu, mano vaiko tėvu. Jis taip pat toje šalyje buvo užsienietis, bandęs įsitvirtinti, ir tuo metu nesėkmingai ieškojęs darbo. Visai nebuvau pasiruošusi šeimos kūrimui, o juo labiau vaiko gimimui. Todėl labai sumišau po to lemtingo karto, kai supratau, kad greičiausiai pastojau...

Įvairiausios mintys skriejo žaibo greitumu. Tuomet dar nebuvau tikra, ar mano draugas yra iš tiesų tas, su kuriuo noriu kurti šeimą ir susilaukti vaikų. Bet kokiu atveju, tai nebuvo palankus metas šeimos kūrimui ir juolab vaiko atėjimui, buvau tam visai nepasiruošusi. Užplūdo baimė ir panika. Nuskubėjau pas ginekologę, kuri po patikros mane nuramino ir davė išgerti vaistų, kurie turėjo užkirsti kelią pastojimui. Nusiraminau ir toliau gyvenau savo kasdienį gyvenimą. Tačiau nenumatytai ilgai užtrukus mėnesinėms, nuėjau pakartotinai pasitikrinti. Gydytoja patvirtino 6-ių savaičių nėštumą ir paklausė, ar nėštumą šalinsim. Viduj užplūdo begalinis džiaugsmas, kad vaikelis vis tik išgyveno ir įsitvirtino. Tuomet jau be jokių abejonių pasakiau, kad jį gimdysiu!

Gimė sveikas nuostabus berniukas. Mūsų pradžia nebuvo lengva. Teko ieškotis paramos, pagalbos, kurį laiką buvome be gyvenamos vietos, priklausomi tik nuo kitų žmonių. Savo studijas baigiau tik iš dalies, tačiau tiek, kiek baigiau, man pakako.

Vėliau, sūneliui paūgėjus, baigiau neakivaizdines studijas papildomai kvalifikacijai gauti. O dabar, kai jis eina į trečią klasę, ir aš tęsiu savo nebaigtą studijų dalį.

Dabar, kai visa tai rašau, mano aštuonmetis dainuodamas dėlioja sudėtingas, man nesuvokiamas Lego konstrukcijas. Labai jį myliu ir juo džiaugiuosi! Su vyru norėjome susilaukti ir daugiau vaikų, tačiau po sūnaus gimimo patyriau tris persileidimus. Dėl šių netekčių labai išgyvenau, tačiau dar labiau džiaugiuosi, kad tuomet, kai buvau apimta baimės ir išgyvenau sumaištį, mano pirmagimis atsilaikė! Vyras, po įvairių išbandymų, pasuko kitu keliu, ir mes su sūnumi likome dviese. Nepaisant to, džiaugiamės gyvenimu ir vienas kitu. Nepaisant nieko, jaučiuosi dėkinga už viską gyvenime.

Marija

Nemokama pagalba moterims, kurios susiduria su neplanuotu nėštumu ir išgyvena krizę - www.neplanuotasnestumas.lt.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Atopinis dermatitas

Į pagalbą sausai odai: mamų atsiliepimai ir rekomendacijos

10 mamų, auginančių vaikus, paprašėme tapti BIODERMA produktų testuotojomis. Štai pirmieji jų atsiliepimai.

Prof. dr. Odilija Rudzevičienė: ką svarbu žinoti apie atopinį dermatitą

Gydytoja alergologė atsako į rūpimus klausimus apie atopinį dermatitą.

Gydytoja atsako į tėvams rūpimus klausimus apie atopinį dermatitą

Vaikus, kuriems nustatytas atopinis dermatitas, auginantys tėvai kone kasdien susiduria su daugybe klausimų. Į juos atsako gydytoja dermatovenerologė Inga Kisielienė.

Dvi gudrybės, kurių prireikia paūmėjus atopiniam dermatitui

Sergant atopiniu dermatitu verta pabandyti dezinfekcines vonias. Jūsų dėmesiui www.atopinis.lt pateikia du būdus, kaip jas paruošti.

Klaida, kurią daro tėvai, prausdami odos problemų turintį mažylį

Dauguma žmonių vis dar turi klaidingą nuomonę apie odos prausimą sergant atopiniu dermatitu.

Gydytoja dermatovenerologė griauna mitus apie vieną dažniausių odos ligų

Apie atopinį dermatitą ir kaip jį gydyti, sklando daug gandų. Jų prisiklausiusios vengiame maudyti mažylį, bijome tepti odelę hormoniniais kremais, kaltę verčiame kirminams. Pasidomėjome, ar iš lūpų į lūpas sklindanti informacija yra teisinga. Konsultuoja gydytoja dermatovenerologė Aušra Bičkauskienė.

Atsakykite į vieną klausimą ir laimėkite dovanų! (1)

Kviečiame atsakyti į vieną klausimą ir laimėti dovanų praktišką ir naudingą dovaną – Atoderm SOS Spray purškalą.

Atopiniu dermatitu sergančio Vyčio istorija

Bemiegės naktys, rūpinimasis vaiko mityba, tinkamu poilsiu, įdomaus laisvalaikio ieškojimas – visi šie rūpesčiai kasdien lydi mamytes, tačiau kai kurioms skirta dar daugiau. Viena iš jų Virginija, 2 metukų Vyčio, sergančio atopiniu dermatitu, mama.

Vargina atopinis dermatitas? Apsilankykite „Atoderm & KIDS“ atopiškos odos darželyje

Atopiškos odos požymiai yra lengvai atpažįstami: ypač sausa oda, nuolatinis jos niežulys, uždegimo sukelti odos pažeidimai.

Kur dažniausiai atsiranda atopinio dermatito bėrimai?

Daugeliui žmonių pirmieji atopinio dermatito simptomai pasireiškia iki penkerių metų amžiaus.

Kaip numalšinti odos niežėjimą?

Niežėjimas – tai nemalonus pojūtis, sukeliantis norą kasytis. Niežtinti oda yra vienas dažniausių ir labiausiai varginančių atopinio dermatito simptomų, kuris pasitaiko beveik visiems atopiniu dermatitu sergantiems pacientams.

Kaip pasirūpinti atopiška oda einant į lauką šaltuoju metu?

Sergantiems atopiniu dermatitu sportas visais metų laikais yra puikus būdas atsipalaiduoti, valdyti stresą ir palaikyti bendrą organizmo sveikatą.

Kaip tinkamai drėkinti odą?

Prevencija yra geriausias gydymas. Vengiant dirginančių faktorių gali sumažėti atopinio dermatito paūmėjimų skaičius arba jų intensyvumas.

Ar atopiniu dermatitu sergantis vaikas gali turėti augintinį?

Kai kalbama atopinį dermatitą (AD) ir jo paūmėjimus, vienareikšmiškai teigiama, kad atopinio dermatito būklę pablogina neigiamos emocijos. Ir tai nestebina, juk sergant AD būtina tiek daug pakeisti, vengti ar net atsisakyti.

Ar visada maisto produktai yra susiję su atopiniu dermatitu?

Tikriausiai ne kartą esate girdėję, kad atopinis dermatitas tolygu griežta dieta mamai ar jos mažyliui. Tačiau šis faktas yra teisingas tik iš dalies.