Monika: augindama vaiką pervargsti ir nieko nespėji? - Pati kalta

 (181)
TavoVaikas.lt portale publikuotas interviu apie nepagražintą motinystę su Rugile sulaukė didžiulio skaitytojų susidomėjimo ir komentarų. Publikuojame gautą Monikos laišką – ji turi visai priešingą nuomonę.
Laiško autorė Monika su dukryte
© Asmeninis albumas

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Straipsnį „Rugilė: papasakosiu, kaip be pagražinimų atrodo tikroji motinystė„ rasite ČIA.

Perskaičiusi šį straipsnį supratau, kaip pačios mamos, darydamos klaidas, po to būna išvargusios ir piktos. Nesu aš nei super mama, nei pavyzdžių pavyzdys, bet tikrai žinau – vaiką reikia auklėti nuo pirmos gyvenimo akimirkos.

Taigi, skaitau Rugilės mintis ir galvoju: „Nejaugi pati nesupranti, kad knygos nėra bereikalingas reikalas, jas ne tik reikia perskaityti, bet suprasti esmę. Aš nebuvau nėštumo metu ta mamytė, kuri lankė visus kursus ar skaitė visus tėvų forumus, tiesą pasakius, išvis jokiuose nebuvau, nes iki pat nėštumo paskutinės dienos dirbau.

Tačiau pagimdžiusi mergaitę, gulėdama ligoninėje perskaičiau vieną, bet labai gerą knygą apie kūdikius. Ir ką aš turiu šiandien? Puikią mergaitę, kuri leidžia naktį išsimiegoti iki ryto (nors jai 3 mėnesiai), jokių zyzimų, verkimų.

Nuo pirmos dienos po gimdymo aš dirbu, dažniausiai pasiimu ir dukrytę, nes ji tikrai man gėdos nepridarys ir leis produktyviai atlikti darbus. Šeima laiminga, motinystė veža, visur spėju, tiek su darbais, tiek su grožio procedūromis, o visi, pabuvę šalia manęs, žmonės užsimano irgi vaikų. Ir čia visai niekuo dėtas vaiko charakteris, ji turi charakterį ir yra labai aktyvi, čia tiesiog yra kelios paslaptys, kurios būtent ir yra surašytos knygoje.

Pagimdžiusios motinos verkia, kaip 5 dienų vaikelį guldyti kitame kambaryje? Žiauru? Ne, ne gaila. Patikėkite, tiek jam, tiek jums bus daug geriau, jei jis miegos kitam kambaryje. Gimęs vaikas taikosi prie grafiko ir režimo, tad kai jūs jį paguldysite kitame kambaryje, jokio diskomforto jis tikrai nejaus. Čia jūsų pasąmonės demonai, kad jis liūdės, bus negerai ir pan. Vaikui ir jums pačiai bus kur kas patogiau miegoti atskirai! Pašalinę savo baimes, jūs jau turėsite laiko SAU- savo poilsio! Gimus vaikui prasideda nešiojimai, sūpavimai ir t.t. Taip, to norisi, bet pamąstykite - ar jūs visą laiką norėsite jį nešioti? 1 metukų? 2 metų? Kol jis mažas, miega daugiausiai, taip, smagu, bet kas po to?! Primenu, kad tik gimęs vaikas su viskuo pažindinasi. Nuo pat pradžių sūpuodavau, nešiodavau, remdamasi knyga, išties nedaug, dėl to ji ir sėdi ramiai, žaidžia pati su savimi, šnekasi ir nereikalauja ant rankų, nes ji nežino, kad taip galima ir, kad taip bus, nes niekad nebūdavo! Ko tu nežinai, to tu ir nenori.

Vėlgi, čia jūsų savanaudiškumas, noriu panešioti, noriu prisiglausti... Nesakau, kad aš neglaudžiu ar nenešioju, bet visada jaučiu ribas.

Tas pats su miegu: jokių ritualų, sūpavimų, dainavimų, čiulptukų (tai irgi pagal knygą). Paguldau, ir ji žino, tai jos lova, laikas miegoti. Ir užmiega - be riksmų, verksmų. Kai pradeda verkšlenti (nes kai jai nieko neskauda, ji neverkia išvis, o tik pazyzia), aš nebėgu, neimu i rankas, o prieinu ir pradedu kalbinti, taip viskas ir pasibaigia. Kūdikis viską supranta, patikėkite!

Taip pat dėl bijojimo palikti mažiuką artimųjų priežiūrai, esą po to jis nesupras, kaip mama buvo, dabar nėra, ir psichologiškai jam bus labai sunku. Kad ir kaip bijote, vaiką nuo pirmų savaičių palikite pusvalandžiui, valandai, tada išvengsite isterijų ateityje, kai jums tikrai reiks į darbus arba palikti vaiką kitiems.

Aš dažnai susitinku su mamytėmis pajuodusiais paakiais, išsekusiomis, ir visada jos daro tą pačią klaidą: „Aš negaliu guldyti vaiko kitame kambary, tai žiauru" arba „Jis verkia, tada aš jį imu ant rankų". O aš turiu klausimą: "O nėra žiauru, kai jūs nemiegate naktimis? Kai vos jėgų turite pakelti nukritusią gumytę? Ir išvis, kai gyvenimas tampa nemielas? Nežiauru?"

Visų pirma pagalvokite apie save, tada ir jūsų vaikas bus laimingas. Kurkite savo taisykles nuo pat pradžių! Nes gyvenimas yra gražus, ir tikrai yra ką jame nuveikti!

Žinau, sunku, atrodo, viską atiduosi, kad tik vaikas būtų laimingas! Aš beprotiškai myliu savo vaikelį ir pradžia buvo su skaudančia širdimi, bet šiandien aš esu visiškai išsimiegojusi, susitvarkiusi, su vyru turime laiko sau. Be to, aš dirbu, nors dukrytei 3,5 mėn.

Esu beprotiškai laiminga mama! Taigi, neieškokite sau pasiteisinimo! Nebūkite savanaudiškos! Ir knygos parašytos ne tam, kad jas degintų, o tam, kad iš jų mokytųsi. Pakentėkite savaitę, dvi ir tada džiaukitės motinyste, kuri tikrai veža!

Nepeikiu straipsnio „Rugilė: papasakosiu, kaip be pagražinimų atrodo tikroji motinystė" autorės, bet tiesiog galiu pasakyti - pati kalta.

Monika R.

Nuotraukoje: laiško autorė Monika su dukryte

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Skaitytojų istorijos

Monika: augindama vaiką pervargsti ir nieko nespėji? - Pati kalta (181)

TavoVaikas.lt portale publikuotas interviu apie nepagražintą motinystę su Rugile sulaukė didžiulio skaitytojų susidomėjimo ir komentarų. Publikuojame gautą Monikos laišką – ji turi visai priešingą nuomonę.

IRMA: sunku tris auginti vaikus? – Gal laikas keisti požiūrį (14)

Jeigu ir jūs turite minčių, kuriomis norėtumėte pasidalinti su portalo TavoVaikas.lt skaitytojais, visada jų laukiame el.paštu tavovaikas@delfi.lt. Na, o šįkart publikuojame Irmos laišką, kurį ji parašė perskaičiusi straipsnį "Ką reiškia turėti tris vaikus".

Atviras skaitytojos laiškas: ši nuotrauka įkvėpė pasidalinti savo žindymo istorija

Ačiū skaitytojai už pasidalintą savo istoriją. Jeigu ir jūs norite pasipasakoti, rašykite mums el.p. tavovaikas@delfi.lt.

Rugilė: papasakosiu, kaip be pagražinimų atrodo tikroji motinystė (170)

Rugilė nevynioja žodžių į vatą – iš pradžių, gimus vaikeliui, ji save laikė negera mama ir netgi, kaip pati sako, nejautė meilės savo sūnui. Tai ją labai gąsdino. Bet... Atradus priežastis situacija ėmė keistis.

Skaitytojos išpažintis: atrodė, kad vaikelis miega, deja, jis buvo be gyvybės ženklų (30)

Jeigu kas nors prieš trejus metus būtų paklausęs, kaip susitaikytum su kūdikio mirtimi, turbūt atsakyčiau labai paprastai: „Taip tiesiog negali nutikti. Tik ne man“. Bet, deja, šią tragediją patyriau būdama 24 – erių metų.

Vienos moters išpažintis: kai norisi atsukti laiką atgal, bet jau per vėlu (15)

Su giedro žvilgsnio ir mąslios šypsenos moterimi susitikome parke, kur, po dangumi slenkančiais pritvinkusiais debesimis, ji pasakojo savo istoriją. Trapią, klaidžią ir žmogišką. Žinojome, kad jos gyvenimas atguls raidėmis kitoms to paties likimo moterims - su meile ir rūpesčiu joms ir jų vaikams, tad pabaigoje paklausiau - kokiu vardu man ją vadinti? Tina...

Mamos išpažintis: „Lietuvoje gimdyti įmanoma tik už pinigus" (148)

Austėja (vardas pakeistas), auginanti du vaikučius (1 ir 5 m.) įsitikinusi: „Prieš gimdant su gydytoju tartis būtina."

Atviras Majos laiškas apie patirtą persileidimą (10)

Šiomis dienomis daug kalbama apie motinystę. Mano manymu, tai viena plačiausių ir spalvingiausių temų. Pati pirmoji jos spalva – rožinė, kai nėštumo teste pasirodo dvi juostelės.

Atviras skaitytojos laiškas: esu bloga mama tobulųjų pasaulyje (71)

TavoVaikas.lt portalo redakcija gavo skaitytojos laišką, kuris skiriasi nuo daugumos gaunamų. Du vaikučius auginanti mama prisipažįsta, kad nesijaučia laiminga.

Gimdymo nesuplanuosi: netikėta komplikacija sujaukė visus planus (24)

Laukiame ir jūsų gimdymo istorijų, rašykite el.paštu tavovaikas@delfi.lt. Šiandien suteikiame žodį mums parašiusiai Oskaro mamai.

Monikos gimdymas: pavojingą komplikaciją atpažino po pokalbio mamyčių forume (5)

Jeigu norite papasakoti savo gimdymo istoriją, rašykite mums el.p. tavovaikas@delfi.lt. Šiandien publikuojame mums parašiusios Monikos nelengvo nėštumo ir per ankstyvo gimdymo istoriją.

Marijos išpažintis: kaip aš vos nenužudžiau savo vaiko (34)

Su mama sėdėjau oro uoste ir laukiau lėktuvo, kuriuo turėjau skristi pas mano, šeštą mėnesį laukiamo, kūdikėlio tėvą.

Ankstukės Sofijos stebuklas

Per anksti gimusios Sofijos mamos laiškas apie netikėtai prasidėjusį gimdymą ir pirmąjį praleistą mėnesį ligoninėje.

Per plauką nuo mirties: ankstukės Donatos istorija (7)

Ankstukė Donata, kuri šiandien yra guvi ir protinga mokinukė, į pasaulį pasibeldė trimis mėnesiais anksčiau laiko. Jos mama Laura dalijasi prisiminimais, kaip jautėsi ir ką patyrė susilaukusi per anksti gimusios mažylės.

Absoliučia klausa apdovanota Vaida gimė vos 26 nėštumo savaitę (1)

Kas išaugs iš mano mažylio? Šį klausimą neretai užduoda sau per anksti gimusio vaikelio mama, rymodama prie jo inkubatoriaus ligoninėje. Vaidos istorija jus įkvėps nenusiminti ir tikėti savimi bei vaiku.