Ar tikrai tėtis vaikui toks pat svarbus, kaip mama?

Tėčiai vaikams labai svarbūs. Tą žinome visi. Bet ar tokie svarbūs, kad be jų neįmanoma apsieiti? O gal net svarbesni už mamas? Ar taip gali apskritai būti? Visa tai norėjo išsiaiškinti mokslininkas Ronaldas Rohneris, kuris dar 1975 metais pradėjo domėtis šia tema ir priėjo prie stulbinamų išvadų.

Šeimos hierarchija


R. Rohneris 2012 metais baigė savo profesinę karjerą, tačiau prieš tai pateikė įspūdingą savo kelis dešimtmečius trukusio darbo apibendrinimą. Viena svarbiausių išvadų - ypatinga tėvo įtaka vaiko pasitikėjimui savimi. Nors vaikai, gavę nepakankamai meilės ir dėmesio, paprastai yra linkę būti agresyviais ir emociškai nestabiliais, nepriklausomai iš kieno pusės - tėvo ar motinos - tas emocinis deficitas buvo. Vis dėlto mokslininkas išsiaiškino neįtikėtiną dalyką - tyrimų išvados parodė, kad dažnai vaikui kur kas didesnę reikšmę turi atmetimas iš tėvo pusės.


R. Rohnerio teigimu, tai yra susiję su vaidmenų pasiskirstymu tarp vyrų ir moterų, kuris praėjusio amžiaus aštuntame dešimtmetyje, savaime suprantama, dėl vyrų dominavimo buvo kur kas ryškesnis. Tačiau ir šiomis dienomis tėvui, kaip maitintojui ar natūraliam autoritetui, tenka ypatingas vaidmuo. Mokslininkas spėja, kad vaikai labai tiksliai jaučia, kas šeimoje turi stipresnį, o kas silpnesnį balsą. Ši hierarchija turi įtakos emociniam prisirišimui, tiek teigiama, tiek neigiama prasme.


Svarbusis tėtis


Keletas R. Rohnerio tyrimų atskleidė dar šį tą įdomaus. Net kai šeimoje hierarchijos nėra ir abu gimdytojai yra daugmaž lygūs, tėvas tam tikrose srityse turi daugiau įtakos savo atžaloms nei motina. Mokslininkas nustatė, kad tuo atveju, kai tėvas atžaloms nedemonstruoja savo meilės ir elgiasi priešiškai, vaikai susiduria su emocinėmis problemomis, net jeigu motina tuo pačiu metu vaikus dievina ir tai aiškiai parodo. Žinoma, ši didžiulė svarba tėvui uždeda milžinišką atsakomybę. Kai jis tai suvokia ir su vaiku atitinkamai elgiasi, vaikas turi puikią galimybę normaliai vystytis ir augti.


Mokslininkas skirtingą tėvo ir motinos svarbą aiškina skirtingu jų priėjimu prie vaiko. Tėvai su atžalomis kitaip kalbasi, kitaip žaidžia, jie skatina drąsą ir riziką, atkaklumą ir norą konkuruoti.


Tėvas neprivalo būti „mačo"

Perskaičius paskutinius sakinius gali susidaryti įspūdis, kad tėvas privalo būti „mačo", kuris savo vaikus moko agresyviai irtis per gyvenimą alkūnėmis. Tačiau iš tikrųjų taip nėra. Kaip tik atvirkščiai - tėvas, kuris su savo vaikais neužsiima vyrams įprasta veikla ir tuo pat metu juos moko pagarbos ir mandagumo, kur kas labiau prisideda prie to, kad jo vaikai vėliau būtų emociškai stiprūs ir sugebėtų pasireikšti. Juk stiprybė taip pat reiškia, kad leidžiama būti ir silpnam. Motinų atveju tai tarsi savaime suprantama, todėl toks svarbus vaidmuo čia tenka tėvui.


Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis