Netradicinis interviu su Tomu Langviniu: tokių klausimų paprastai neužduoda niekas

Tomas Langvinis (37 m.) – televizijos ir radijo laidų vedėjas, trijų sūnų – Luko (20m.), Mato (13 m. ) ir Adomo (1 m.) tėtis – priėmė iššūkį ir atsakė į suktus vaikų klausimus.

Ar jau turite TAVO VAIKO programėlę savo išmaniajame telefone? Parsisiųskite ją ir skaitykite mus dar patogiau: „iPhone“, „Android“.

Kas sulopo dangų, kai jis prakiūra?

Danguje gyvena pasakiška siuvėja. Ir kai kažkas danguje prakiūra, ji atskuba į pagalbą.

Kai žaibas trenkia į žemę, kurmiams dingsta elektra?

Taip, dingsta. Bet kurmiai labai dėl to neišgyvena. Nes jiems nereikalinga šviesa. Tik kartais tada jie negali užsikaisti arbatos. Tada išlenda į žemės paviršių, dažniausiai tavo senelio darže, ir klausia: „Gal galima pas jus užsikaisti arbatos?“ Dažniausiai, kai jie išrausia urvą, jų niekas negirdi. Bet kartą vienas kurmis išrausė agurkus ir susitiko senelį, bet nesutriko ir paklausė: „Sakykite, ar jau atsirado elektra?“

Kaip mama mane atpažins, kai aš užaugsiu?

Žinoma, kad atpažins. Kai tu devynis mėnesius gyvenai jos pilvelyje, jūsų širdys ėmė plakti kaip viena. Todėl mamos širdis tavo širdelę jausti gal per tūkstančius kilometrų. Užaugęs tu būsi ar dar vaikas. Taip gali tik mama.

Jeigu yra kareiviška košė, tai turbūt yra ir mokytojiška, ir daktariška?

Žinoma, yra. Mokytojišką košę verda mokytojai, daktarišką – daktarai. Vaikai verda vaikišką, mamos – mamišką. Ir kartais visi tiek jos priverda, kad išsrėbti negali. Tada reikia jiems padėti.

Kodėl mama negali iš karto pagimdyti trijų-keturių vaikų? Mažiau vargo būtų…

Mama viską gali. Kartais ji pagimdo ir tris, ir keturis, ir penkis vaikus iš karto. Tik rūpesčių būna ne mažiau, o daugiau. Tiesa, ir džiaugsmo – daugiau. Na, ir čia visada reikia atsiklausti tėvelio nuomonės. Jis čia daugiausia sprendžia šiais klausimais.

Ar skeletas – tai žmogaus atspindys?

„Skeletas“ – tai kaip kabykla, ant kurio užkabinti raumenys, akys, ausys, nosis, oda. Labai patogus dalykas yra tas „skeletas“. Gaila, negalima nuspirkti jų parduotuvėje. Norėčiau turėti atsarginį, nes manasis, jaučiu, jau pradeda dėvėtis.

Kodėl rytais mane lova apkabina ir neleidžia atsikelti?

Taip dažniausiai būna, jeigu nueini miegoti vėliau negu reikia. Juk lova tavęs labai stipriai pasiilgsta. Ir jeigu nueini miegoti per vėlai, ji nori atsigriebti ir ryte ilgiau tavęs nepaleidžia. Stipriai apkabina.

Ar gandrai skraido su žemėlapiais, kuriuose pažymėta, kam atiduoti vaikus?

Gandrai atiduoda vaikus tiems, kurie parašo jiems laišką-užsakymą. Užsakymą gandrams visada siunčia tėvelis. Na, panašiai, kaip Kalėdų Seneliui. Šiuolaikiniai gandrai jau naudojasi ne žemėlapiais, o navigacija.

Ar šunsnukis – šunų veislė? Kaip atrodo šunsnukiai?

Tai žmonių veislė. Kai sutiksi (nors linkiu niekad nesutikti), iškart atpažinsi. Tie žmonės tik loja ir nieko aplink negirdi, negerbia ir tyčiojasi iš kitų žmonių. Tai šunsnukiai.

Kai šauna į orą, tai orą ir nušauna?

Geriau būtų, kad visai nešautų. Na, bet jeigu šauna į orą, tai tikrai jo nenušauna. Mat oras yra protingas ir sugeba būti kiauras. Tada ir kulka pralekia kiaurai.

Ar prairusias kelnes reikia susiūti, kad iš jų neiškristum?

Kelnes būtina susiūti, kad nepabėgtų kojos. Kitoms kūno dalims pavojaus negresia.

Klasikinė muzika – tai tokia, kurios galima klausytis tik klasėje?

Tai ta muzika, kuri yra amžina, kuri gyvuos visais laikais ir jos klausysis dar ir tavo vaikai bei vaikaičiai. Beje, gyvendamas mamos pilve, tu jos klauseisi labai daug. Ar pameni? Tau ji turėtų patikti.

Kai mirsiu, ar mane būtinai reikės išvirti? (žiūrėdamas, kaip puode verda višta)

Sunku pasakyti. Priklauso, kokios bus tuo metu mados. Bet atmink viena: kad kai miršta žmonės, jie virsta angelais ir gyvena danguje. Nesvarbu, ar po mirties juos išverda, ar sudegina.

Ar kiaušinių lukštai – tai jų pakeliai?

Kiaušinių lukštai – tai viščiukų nameliai. Kol viščiukas auga, lukštas jį saugo nuo pavojų. Čia kaip mamos pilvelis.

Sausieji pusryčiai su pienu – tai jau šlapi?

Džiaugiuosi, kad esi mano vaikas. Man „sausųjų pusryčių“ pavadinimas irgi skamba kvailai. Nesuprantu. Žinoma, kad pusryčiai su pienu turi vadintis šlapi, o ne sausieji. Šaunuolis!

Jeigu aš mažas – vadinasi, nesveikas?

Priešingai. Kuo žmogus mažesnis – tuo sveikesnis. Vėliau atsiranda daugybė dalykų, kurie gadina žmones. Tu esi daug daug daug sveikesnis už mane. Todėl visi taip ir myli mažus vaikus, nes jie yra patys sveikiausi ir teisingiausi žmonės.

Ar nuo saldainių galima sukirmyti?

Sukirmyti galima nuo visko, ko vartojama per daug. Todėl visada viską reikia daryti sakingai. Nuo saldainių gali sukirmyti dantukai. Todėl jeigu mėgsti saldainius, turi pamėgti ir dantukų valymą.

Kodėl katinai neėda vitaminų? Jiems augti nereikia ar jie nori sirgti?

Katinai yra labai gudrūs. Jie nori būti maži, nes tokius visi labai myli ir lepina. Todėl jie naudojasi galimybe neaugti. Žmogus taip nemoka.

O galima taip: vieną dieną dirbu policininku, kitą – jau dainininku, o dar kitą – kunigu?

Galima, jeigu esi geras aktorius ir vaidini teatre. Šiaip labai norėčiau, kad būtum aktoriumi.

Kai išeina į pensiją, tai kada pareina?

Kai išeina į pensiją, tai iškart pareina namo. Ir ilgai ilsisi namuose, nes į darbą jau nereikia eiti.

Mama sako, kad jos pilve gyvena brolis ir ji nuolat vemia. Ar tas brolis nuodingas?

Oi, ne, tiesiog taip ji padeda jam nueiti į tualetą. Juk pats dar negali.

Ar tikrai aš nuo galvos iki kojų pagamintas iš meilės? Kaip ji atrodo?

Tai pažiūrėk į veidrodį ir pamatysi, kaip atrodo pati didžiausia gyvenimo meilė ir prasmė. Tu ir esi ta meilė. Visas, visas.

Ar gali taip būti, kad aš mažo ūgio, bet didelio charakterio?

Kuo mažesnis vaikas, tuo didesnis jo charakteris. Ypač kai jis užsimano kokio daikto ar gardėsio. Retas būna toks kovotojas.

Jeigu jau visko turime – butą, mašiną, drabužių, pinigų, tai kodėl tėtis vis tiek vaikšto į darbą?

Tėtis vaikšto į darbą, kad šeima jaustųsi saugi. Kad galėtume ne tik turėti svajonių, bet ir jų siekti. Ir kad vaikai matytų, kaip sunku būna siekti didelių svajonių. Bet jis niekada nepasiduos. Nori, kad jūs tokie būtumėte. Kad jūsų šeimos už jūsų pečių jaustųsi saugios.

Ar būna senų vaikų?

Senų vaikų nebūna. Tarkim, tavo močiutė vis dar mane vadina Tomuku ir dažnai aiškina, kaip reikia elgtis, ką reikia daryti. Kaip reikia gyventi. Nors man jau 37-eri. Na, lygiai taip pat kaip tavo mama tau. Todėl darau išvadą, kad mes savo mamoms visada liksime labai jaunais vaikais.

Balandžio mėn. TAVO VAIKO žurnale skaitykite:

Živilė Vaškytė-Lubienė: „Saldu auginti ir mergaitę, ir berniuką“
Vitaminas D: naujausios rekomendacijos
Velykos Tailande: išsiilgę tradicijų
Užduotis: pradėti eiti
Kaip miega mamos
Psichologė: „Tėtis - ne mamos pavaduotojas“
Aplankyk močiutę, arba giminystės jausmas teikia saugumo
Auklėjimo stilius: nebijok keistis!
Vaikų mada: „Čir vir vir pavasaris“

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis