Skyrybų pragarą išgyvenęs alytiškis Virginijus: ir vyrams reikia pagalbos

 (19)
Taip jau priimta, kad vyrai neverkia, jiems nenutinka sunkumų, jų nervai geležiniai, jeigu jau gimei vyras, turi visas problemas išspręsti pats, kreiptis pagalbos – baisi gėda. Koks tu vyras, jei pats nesusitvarkai? Tokia visuomenės nuomonė. O kaip yra iš tikrųjų?
© Asmeninis albumas

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Lietuvoje veikia šeši vyrų krizių centrai, apie kuriuos mažai kas žino. Alytaus vyrų krizių centro įkūrėjas ir vadovas Virginijus Tamulionis (38 m.) buvo, kaip pats sakė, „krizinis" vyras – skausmingos skyrybos, vaikų dalybos, pykčiai su buvusia žmona. Šiandien jis atvirai dalijasi patirtimi – tuo, ką žino, ką išgyveno ir patyrė.

„Nuo... iki..." išnarstytas gyvenimas

„Pats skyriausi, kaip Lietuvoje ir priimta, vaikai liko su mama, tuo metu dirbau užsienyje. Skyrybos buvo lengvos, nes manęs, atsakovo, nebuvo, vaikų gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina. Po maždaug metų buvusi žmona išvyko gyventi į užsienį, dukteris palikdama laikinai mano mamos priežiūrai. Grįžau į Lietuvą ir kreipiausi į teismą, kad nustatytų jų gyvenamąją vietą su manimi, tėvu. O tada teismai vyko labai ilgai, apie metus, nes pas mus priimta į tėvą jau iš anksto žiūrėti įtariai. Buvo įdomu: į teismo posėdžius buvusioji atvykdavo su nauju draugu, į tai niekas nekreipė dėmesio, o manęs nuolat klausinėdavo: „O kas bus, jei tamsta susirasite kitą moterį, ar nesugalvosite tuomet atsisakyti dukterų?" Moteriai tokio klausimo net neužduoda. Mano gyvenimas buvo išnarstytas po kaulelį – nuo išvaizdos iki kokias gyvenimo sąlygas galėsiu suteikti dukterims. Tuomet neturėjau nuolatinio darbo, bet lankiausi darbo biržoje. Ši mane nusiuntė į Moterų krizių centrą, ten vyko mokymai mamoms, kurios vienos augina vaikus. Iš pradžių kažkaip „nepatoginausi", kaip aš čia vaikščiosiu su moterimis kartu, bet nuėjęs buvau labai patenkintas. Gerai jaučiausi tarp moterų, Moterų krizių centro darbuotojos tapo tikromis draugėmis, jos man visada sakydavo: „Virginijau, viskas bus gerai." Kartu gal ir mano charakteris toks, aš nelinkęs savyje laikyti nuoskaudų, išsikalbu... Ten vyko daug paskaitų – psichologinių, motyvacinių ir pan."

Išsiskiri ir švilpauji?

„Kai teismas priėmė sprendimą, kad dukterys gali gyventi su manimi, buvo labai sunku. Aš juk gyvenau kaip ir daugelis vyrų – uždirbdavau pinigų, o visi buities reikalai krisdavo žmonai ant pečių. Šiandien galiu jai padėkoti, nes dėl mūsų skaudžių skyrybų patyriau, ką iš tiesų reiškia auginti vaikus (tuomet vienai buvo šešeri, kitai – aštuoneri). Ko gero, auginti berniukus man, kaip vyrui, būtų buvę lengviau, nes auklėdamas mergaites turėjau mokytis visko nuo pradžių: maudyti, rengti, pinti kasas...

Kai teismas priėmė sprendimą, kad dukterys gali gyventi su manimi, buvo labai sunku. Aš juk gyvenau kaip ir daugelis vyrų – uždirbdavau pinigų, o visi buities reikalai krisdavo žmonai ant pečių. Šiandien galiu jai padėkoti, nes dėl mūsų skaudžių skyrybų patyriau, ką iš tiesų reiškia auginti vaikus.
Virginijus TAMULIONIS

Buvo sunku, ačiū mamai, kuri, būdama ne tik močiutė, bet ir darželio auklėtoja, labai daug padėjo. Atrodo, kas čia tokio – skyrybos, išsiskiri ir eini sau švilpaudamas laisvas, o iš tiesų vyrams daug sunkiau, moterys lieka su vaikais, joms visa atsakomybė, o vyrai... Vyrai moka alimentus, jei tik moka, ir viskas, už buvusią šeimą nebejaučia jokios atsakomybės. Nežinau, kokiu keliu ir pats būčiau pasukęs, jei ne mano vaikai, dėl jų stengiesi, dėl jų susiimi ir gyveni. Juk aš tikrai buvau patekęs į didelę duobę visomis prasmėmis – ir dėl skyrybų, ir dėl darbo, ir dėl finansų – visko trūko. Nieko nekaltinu dėl skyrybų, vienas kuris niekada nebūna kaltas. Jeigu vyras apleidžia moterį, ji viską pasidaro pati, kam jai jis tada reikalingas? Vien pinigų duoti tikrai nepakanka."

Mergaitiški reikalai

„Manau, mano mergaitėms skyrybų laikotarpis buvo baisus, įsivaizduokite, tėtis ir mama kariauja kažin kokį karą, o vaikams kentėti. Jos net buvo pakviestos į skyrybų posėdį, mamos nebuvo mačiusios pusę metų. Turėjo pasakyti, su kuo nori gyventi. Mažiausioji buvo labai prie manęs prisirišusi, net močiutei sakydavo: „Tu nemoki plaukų šukuoti, tėtis tik moka." Teisėjai dukterys aiškiai pasakė, kad myli ir tėtį, ir mamą, tik naujo mamos draugo nepažįsta. Manau, kad jei mano buvusi žmona būtų gyvenusi Lietuvoje, būčiau pralaimėjęs teismą. Dabar mergaitės pas mamą, viskas gerai, kaip aš sakau, šešerius metus auginome mergaites kartu, šešerius – aš vienas, dabar jos vėl su mama. Man auginti mergaites tikrai nebuvo lengva, žinote, tie mergaitiški reikalai, įvairūs niuansai. Ką mama būtų galėjusi pasakyti iš patirties, man reikėdavo ir specialios literatūros ta tema paskaityti, ir kitų moterų klausti. Mano ir dukterų ryšys stiprus, kai mama nesusitvarko, įsitraukiu aš, ypač su savo vyresnėle galiu kalbėti įvairiomis temomis – ir ji mane girdi!"

Moterų krizių centras – antri namai

„Penkerius metus lankiausi Moterų krizių centre, tuo pačiu metu mokiausi Alytaus kolegijoje. Man tikrai buvo įdomu, atvažiuodavo Kauno moterų krizių centro specialistų, bet viskas buvo skirta mamoms, net knygutės. Praėjus kuriam laikui galbūt išgirdo, kad Alytuje yra vienas keistas vyrukas (juokiasi), tai net knygelių atvežė kitokių, jau skirtų tėčiams: su paveiksliukais, kuriuose tėtis laiko kūdikį ant rankų. Vėliau aš pats moterims kursus vedžiau. Labai daug išmokau iš moterų, jos yra mamos, man patardavo, kaip elgtis su dukterimis, mes taip geranoriškai bendraudavome iki vieno nutikimo. Kartą atėjau į moterų krizių centrą, o ten viena naujokė taip manęs išsigando, kad puolė klausti darbuotojų, negi čia ir vyrai lankosi. Matyt, toji moteris buvo nukentėjusi nuo artimo žmogaus – vyro. Aš net norėjau nebesilankyti ten, nes vien savo buvimu skaudinau ir gąsdinau tą moterį, o galbūt ir kitas, nukentėjusias nuo smurto artimoje aplinkoje. Kartą atvyko iš Kauno vyrų krizių centro darbuotoja ir pareiškė, kad ir Alytuje būtų neblogai įsteigti vietą, kurioje rinktųsi tik vyrai. Jau veikė vyrų krizių centrai Vilniuje ir Kaune, vėliau buvo įsteigti Marijampolėje, Utenoje ir Šiauliuose. Porą metų gvildenau šią idėją, domėjausi, mokiausi, kol praėjusiais metais ėmiau ir įsteigiau viešąją įstaigą."

„Esu „krizinis""

„Visuomenės požiūris toks įdomus, kam gi vyrui tas krizių centras, koks jis vyras, jeigu jam krizė. Kai paduodu kokiam vyrui lankstinuką apie mūsų centrą, kreivai į mane pažiūri. Antra vertus, kai kurie tiesiai prisipažįsta: „Dabar esu krizinis. Pykstuosi su žmona, rėkiu ant vaikų, savęs nebevaldau, man reikia pagalbos." Tai kam sakyti, kad stiprioji lytis nepatiria sunkumų. Vyrai patiria krizių, juk ir alkoholio, narkotikų jie daugiau vartoja, Lietuvoje moterų įkalinimo įstaigų tik viena, visos kitos – vyrų. Ir smerkti mes linkę vyrus. Taip negalima, visi mes žmonės, visi klystame, bet turime gauti galimybę ir pasitaisyti. Juk ir aš išsiskyriau – vadinasi, nebuvau tobulas vyras. Per skyrybas buvo visko – ir neapykantos, ir vienas kitą apkalbėjome... Bet mano svajonė buvo sutarti su buvusia žmona, vaikų motina, nes tikrai mačiau pavyzdžių, kad net išsiskyrę žmonės gali bendrauti civilizuotai, be pykčių ir nuoskaudų. Ir man pavyko, mes taip ir bendraujame. Kartu visą tą skyrybų laiką reikėjo kažkaip išgyventi. O kur kreiptis, kur ieškoti pagalbos, ypač mažame provincijos mieste?"

Vyrams sunku kalbėti

„Dabar Alytuje, kai veikia vyrų krizių centras, stiprioji lytis neužmiršta. Mūsų nedaug, kurie drąsiai prisipažįsta, kad patiria vienokių ar kitokių sunkumų, bet susibūrėme į savipagalbos grupę, kai susėda 15 vyrų nuo 20 iki 50 m., kai pradeda kalbėti, tai išgirsti tokių dalykų... Bet viskas tarp mūsų ir lieka.

Visuomenės požiūris toks įdomus, kam gi vyrui tas krizių centras, koks jis vyras, jeigu jam krizė. Kai paduodu kokiam vyrui lankstinuką apie mūsų centrą, kreivai į mane pažiūri.
Virginijus TAMULIONIS

Vieną jauną vaikiną pas mus jo panelė atsiuntė, atėjo nepatenkintas. Nuraminau – vadinasi, panelė dar kažko iš jo tikisi, tik jis pats turi pastangų įdėti. Kartais reikia net ne psichologo pagalbos, o paprasto žmogiško bendravimo ir supratimo tų, su kuriais kalbiesi. Tiesiog kad tave išklausytų.

Ne visi vyrai nori kalbėtis akis į akį, kiti rašo elektroninius laiškus arba skambina telefonu. Laiškai būna tokie, kad dvi valandas tenka skaityti. Ir gerai, nes žmogui, kuris išsilieja vienokiu ar kitokiu būdu, jau paprasčiau, jis gali pradėti lengviau kvėpuoti ir atsitiesti. Neretai vyras sako, kad bando kalbėti su mama, su seserimi, o jo nesupranta. Jos ir nesupras, nes nepatyrė to, ką jis dabar išgyvena. Su tuo vyru pasikalbėjome apie valandą, po savaitės paskambinau paklausti, kaip jam sekasi, viskas gerai. Kartais užtenka vos vieno pokalbio, kad gyvenimas nusidažytų ryškesnėmis spalvomis."

Išeitis yra

„Moterys sunkiomis akimirkomis dažnai yra daug stipresnės už vyrus, neretai ir pačios vienos dėl vaikų pereina ugnį, vandenį ir atsitiesia. Savo akimis mačiau, kaip sveikas ir gražus vyras, didelis verslininkas, sportininkas, savo gyvenimą po skyrybų baigė prie šiukšlių konteinerių. Tiesiog nesusitvarkė su jį ištikusia krize.

Vienas po kito besisteigiantys vyrų krizių centrai parodė, kad ir vyrams reikia pagalbos, kad jie jos šaukiasi ir galima tas „pabaisas" paversti žmonėmis. Gal kam nors atrodau keistokai, nes materialinės naudos iš savo veiklos negaunu jokios, pats konsultuoju, kalbuosi nemokamai. Kam man to reikia? Todėl, kad man buvo kas padėjo ir aš noriu padėti žmonėms. Galbūt daug kas manė, kad aš „trenktas", kai vaikščiojau į Moterų krizių centrą, bet man tuo metu tai buvo išeitis. Turiu sukaupęs žinių, galiu padėti tiems, kurie prašo pagalbos. Savo pavyzdžiu noriu parodyti, kad ištikus krizei galima išgyventi, išeitis visada yra."

***

Naujame, rugpjūčio mėnesio, TAVO VAIKO žurnalo numeryje skaitykite:

Nauja mada: medituoja vaikas

Jurgio Brūzgos vaikystės pamokos

Ar baubas padės?

Kas svarbiau: puoselėti išvaizdą ar savivertę

Ko nori vyras

9 mūsų vaikystės žaidimai

Kodėl vaikai mėgsta kolekcionuoti

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Aš - tėtis

Gimdymas su vyru: argumentai UŽ ir PRIEŠ (2)

Apie gimdymą kartu su vyru vis dar kyla aštrios diskusijos, tačiau pagrindiniai argumentai už ir prieš išlieka tie patys.

Lukas Kašėta: netyčiukas – dovana, o ne problema!

Apie būsimą tėvystę Lukas sužinojo vos devyniolikos. Pora draugavo kiek daugiau nei mėnesį.

Psichoterapeutas: tėčiui būtina bendrauti su vaiku nuo jo gimimo (2)

Natūraliai kyla klausimas, kokias vertybes vaikams turėtų perteikti tėtis ir mama? Konsultuoja individualiosios (Adlerio) psichologijos analitikas seksologas Viktoras Šapurovas.

Moteris žindo vaiką: kaip jai padėti gali vyras (2)

Atrodo, žindymas – moters paskirtis, tačiau ne viena mūsų be vyro ne tik sunkiau augintų kūdikį, bet ir turėtų daugiau žindymo bėdų. Konsultuoja „Mano šeimos akademijos“ žindymo konsultantė Danutė Butėnienė.

Timūras Augucevičius: viskas, ko reikia vaikui – dėmesys ir meilė

Dviejų vaikų tėtis Timūras Augucevičius prieš tapdamas tėčiu turėjo kelias tėvystės baimes, kurias šiandien drąsiai paneigia.

Pažintis su ypatingu 3 vaikų tėčiu: ne tik mamos turi intuiciją

Tėtis – ne mamos pavaduotojas – ir tikrai ne tas, kurio tikslas – tik uždirbti pinigų, o vaikų reikalus užkrauti žmonai ant pečių. Susipažinkite su šiuolaikiniu tėčiu, kuris turi vaikų auginimo viziją ir filosofiją. Ir, svarbiausia, nori daug vaikų!

Klausimas psichologui: pamilau vyrą, kuris turi vaikų (3)

Skaitytojos klausimas specialistui: kaip kurti santykius su vyru, kuris yra našlys ir turi dvi mažametes dukteris?

Rimas Valeikis atsako į juokingus vaikų klausimus

Kartais vaikai užduoda tokių klausimų, kad nežinia, juoktis ar verkti. Kaip į panašius vaikų klausimus atsakys Rimas Valeikis?

Arūnas Valinskas priėmė iššūkį: klausimai, kurių žurnalistai paprastai neužduoda (2)

Žurnalo TAVO VAIKAS rubrika, kurioje kalbinami žinomi tėčiai, visada susilaukia didelio skaitytojų dėmesio. Šįkart iššūkį priėmė ir į suktus vaikų klausimus atsako Arūnas Valinskas.

Gydytoja ginekologė: seksas per nėštumą ne tik kad galimas, bet ir reikalingas (32)

Kai pastoja, keičiasi moters gyvenimas, tačiau vieno dalyko nevalia pamiršti – seksas su mylimu žmogumi turi tęstis, tik šiek tiek kitaip. Konsultuoja gydytoja ginekologė Ingrida Kravčenkienė.

Atviras interviu su psichologe: ko iš tiesų nori moteris ir ko nori vyras (3)

Net išsvajotas ir labai lauktas kūdikis į poros gyvenimą įneša sumaišties: iki šiol žiūrėję vienas į kitą vyras ir moteris nukreipia žvilgsnius į kūdikį, „pamiršta" save, kad galėtų tenkinti mažo žmogaus poreikius.

3 vaikų tėtis Simonas Urbonas: #VaikasNeŠiukšliųDėžė (3)

Trijų vaikų tėtis Simonas Urbonas šiandien paskelbė apie naują eksperimentą, kurio imasi. Jis vadinasi „Vaikas – ne šiukšlių dėžė“.

Skyrybų pragarą išgyvenęs alytiškis Virginijus: ir vyrams reikia pagalbos (19)

Taip jau priimta, kad vyrai neverkia, jiems nenutinka sunkumų, jų nervai geležiniai, jeigu jau gimei vyras, turi visas problemas išspręsti pats, kreiptis pagalbos – baisi gėda. Koks tu vyras, jei pats nesusitvarkai? Tokia visuomenės nuomonė. O kaip yra iš tikrųjų?

Seksologas: sunkiai įsivaizduoju laimingą sutuoktinių gyvenimą be sekso (36)

Kad seksas suteiktų visišką pasitenkinimą, maždaug pusei natūraliai gimdžiusių moterų reikia keisti mylėjimosi padėtį. Kad staiga neištirptų anksčiau buvęs artumas, kartais tenka įdėti daug pastangų. Kaip po gimdymo nesužlugdyti intymumo?

Kaip auginti mergaitę: instrukcija išmintingam tėčiui (6)

„Sveikinu! Jūs turėsite dukrą!“ – sako daktaras, išėjęs iš kabineto. Nuo šio momento jūs nustojate būti tiesiog vyru. Jūs tampate tėčiu. Kol kas būsimu, o netrukus – pačiu tikriausiu.