Tėvystės atostogų išėjęs paramedikas kaunietis ėmė siūti tiulio sijonus

 (10)
Audrius Kasiukevičius (34 m.), 1 m. 8 mėn. Sofijos tėtis, išėjęs tėvystės atostogų pradėjo siūti tiulinius sijonus ir verti karolius, bet svarbiausia – atrado tikrąjį ryšį su dukra.
© TAVO VAIKAS

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Audrius: „Nusprendžiau išeiti tėvystės atostogų pasitaręs su žmona. Ji atsidarė grožio studiją, paskaičiavome, kad jos verslas nenukentėtų. Mano paties specialybė – paramedikas, prieš gimstant Sofijai dirbau Kauno miesto greitojoje pagalboje, o savaitgaliais – naktiniame klube barmenu. Kai žmona atidarė grožio studiją, kad nesijaustų vieniša, baigiau masažo kursus ir dirbau pas ją masažuotoju. Kartais atrodo, kad net neįmanoma suderinti tokius tris skirtingus darbus – darbą greitojoje, prie baro ir dar masažuotoju. Esu dirbęs užsienyje, slaugiau senelius, o mano svajonių darbas atrodė ligoninės priimamasis. Bet dirbau greitosios dispečeriu, reikia daug išmanyti, žaibiškai orientuotis vienomis ar kitomis aplinkybėmis. Visko išmokstama, tik gimus dukteriai labai išmuša iš vėžių visos aplinkybės, kurios susijusios su vaikais, jautriau reaguoju. Iki gimstant Sofijai, aš net pats nemaniau, kad tiek visko moku, o gyvenimas dar tęsiasi, ko aš dar išmoksiu... Na, kad ir tas tiulio sijonų siuvimas, patikėkite, net į galvą negalėjo šauti, kad aš siūsiu sijonus, ypač tiulio..."

Atrasti ryšį su dukterimi

„Gimus Sofijai mano gyvenimas absoliučiai pasikeitė. Mudu su žmona kitaip įsivaizdavome, kaip gims vaikutis, manėme, kad tai įvyks naktį, pirma nubėgs vandenys ir pan. Matyt, filmų buvome prisižiūrėję. Žinoma, pirmąją pagalbą suteikti aš tikrai galėjau, gal net priimti gimdymą. Beje, telefonu konsultuoti dėl gimdymo tikrai daug sunkiau, nei jame dalyvauti (kolegoms yra tekę viską aiškinti telefonu iki pat vaiko gimimo). Gimdyme, aišku, dalyvavau ir labai tuo džiaugiuosi, nukirpau virkštelę, apžiūrėjau placentą ir net lindau, būdamas medikas, ten, kur man nepriklauso būti, bet man neleido (juokiasi). Pirmas dvi valandas jaučiausi bejėgis, nes niekuo negalėjau žmonai padėti.

Mama devynis mėnesius nešioja kūdikį ir jaučia tą ryšį, tokį tikrą, o man prireikė net pusmečio, kad tikrai pajausčiau: „O taip, aš esu tėtis." Iki tol dukters taip pat neignoravau, tiesiog jausmas būdavo keistas – „vaikas, jis – mūsų, hm...." Dabar, kai užsimezgęs mudviejų ryšys, aš be dukrytės nebegaliu, net jei tenka kur nors išvažiuoti, dažnai skambinu žmonai ir klausiu, kaip Sofija.
Audrius

Dukrytė gimė vasarą, mes planavome, kad visur keliausime trise, o iš tiesų niekur nevažiavome, mergaitę kamavo diegliukai. Turime draugų ir giminių, visi norėjo į svečius, tačiau mes užsidarėme ir nieko nepriėmėme. Norėjome išmokti būti su vaiku, tiesiog būti. Parsiveži iš ligoninės, padedi tą gumuliuką ant lovos, o kas toliau? Taip, yra močiutės, bet jos nuo to jau seniai nutolę, o be to, juk neaugins, gali tik patarti, turi visko išmokti pats, savo kailiu. Visiems galiu pasakyti, kad reikia mokytis būti tėvais, moteriai yra daug lengviau pasijusti mama, nei tėvui tėvu. Mama devynis mėnesius nešioja kūdikį ir jaučia tą ryšį, tokį tikrą, o man prireikė net pusmečio, kad tikrai pajausčiau: „O taip, aš esu tėtis." Iki tol dukters taip pat neignoravau, tiesiog jausmas būdavo keistas – „vaikas, jis – mūsų, hm...." Dabar, kai užsimezgęs mudviejų ryšys, aš be dukrytės nebegaliu, net jei tenka kur nors išvažiuoti, dažnai skambinu žmonai ir klausiu, kaip Sofija.

Tėvystės atostogų išėjęs paramedikas kaunietis ėmė siūti tiulio sijonus
© DELFI / Domantas Pipas

Kol mudu dviese namuose, Sofija būna vienoks vaikas, kai grįžta mama – visai kitoks. Kai grįžta žmona, duktė nenulipa jai nuo rankų, neleidžia net kojų ištiesti, vedasi į savo kambarį žaisti. O mudviejų diena rami – mes pusryčiaujame, šokame, žaidžiame, einame į parką šalia namų, važiuojame į mišką, lankome senelius. Galiu pasakyti, kad Sofija labiau klauso manęs nei mamos. Manau, žmonai dėl to net nuoskaudų kyla. Tačiau, manau, kad jei ji būtų su vaiku, būtų tas pats man."

Noras puošti savo moteris

Tiulio sijonus pamačiau per feisbuką ir kilo tokia mintis, o kodėl gi man nepasiuvus tokio gražaus ir pūsto savo dukrytei, man norisi ją puošti. O jai patinka puoštis, ji tą sijoną nors ant galvos užsideda ir staiposi prieš veidrodį. Internete galima daug ko rasti, kaip siūti sijonus – taip pat. Nusipirkau visko, ko reikia, ir dukteriai užmigus pietų miego, ėmiausi siūti ir pasiuvau. Žmona tikrai nesakė, kad man pasimaišė protas, tai man pačiam kilo tokių abejonių (juokiasi). Matyt, kai sėdi namuose, vis tiek turi griebtis kokios saviraiškos. Tada šeimos fotosesijai pasiuvai tokį patį tiulio sijoną ir žmonai, jai labai patiko. Karolius veriu, žmoną puošiu, sau suvėriau. Draugams, kurie paprašo, giminaitėms mergaitėms gal jau kokį dešimt sijonų esu pasiuvęs. Namuką dukrytės kambaryje pats padariau, o galėjau nupirkti, tikrai ne kosmosą kainuoja. Smagu tai, kad visur dalyvauja ir Sofija – ir varžtelius paduoda, ir įrankius atneša, tik nemėgsta grąžto garso. Kai karolius veriu, taip pat sėdi ir stebi. Ji žino, kad negalima imti, aš labai daug kalbu ir aiškinu jai ir tikrai supranta, ką reiškia „ne" ir „negalima". Esu įsitikinęs, kad nesvarbu, kokio vaiko amžiaus, galima viską išaiškinti, tik svarbu kalbėtis...

Esu girdėjęs, kad pagimdžiusioms moterims tiesiog atsiveria kūrybos klodai, paskui iš to net atsiranda didžiausių verslų. Mano tikslas ne toks, aš nemaitinu savyje tūnančio kūrybos žvėries, tiesiog darau, kad aplink būtų gražiau – puošiu savo moteris, mano aplinkoje jų daug, giminaičių, krikšto dukterų, draugų mergaičių... Visos giminės mergaitės – didelės ir mažos turi tiulio sijonukus ir jais puošiasi. Juk smagu... Labai gerai „išsisuku", kai reikia ką nors dovanoti, sesei pasiuvau sijoną, krikšto dukteriai – taip pat."

Tėvystės atostogų išėjęs paramedikas kaunietis ėmė siūti tiulio sijonus
© DELFI / Domantas Pipas

Ar ta mergytė turi mamą?"

„Auklėjus savo dukterį taip, kaip suprantu – ir Sofija mokosi gyventi su mumis, ir mes su ja. Man kažkaip intuityviai pavyksta būti su ja, jokios specialios literatūros neskaitau. Žmonės spokso į mudu, į tai, kaip aš su Sofija bendrauju, žmonai net skundžiausi, kad nejauku, toks jausmas, kad prieis ir paklaus: „Ar ta mergytė turi mamą, ar jūs vienišas tėvas?" Matyt, aplinkiniams dar nėra taip priimtina, kad tėtis tiek laiko praleidžia su dukterimi. Labai mėgstu savaitgaliais eiti į parduotuves, kai žmona namie, man tai pramoga. Kartą turėjau nupirkti Sofijai apatines kelnaites, patikėkite, keistai į mane, vyrą, žiūrėjo, kai knisausi vaikiškų apatinių skyriuje... Ne tik pirkėjos, bet ir pati pardavėja, kai paklausiau, kur ieškoti mergaitiškų „triusikėlių", labai jau keistai į mane pažvelgė.

Nors ir XXI amžius, vis tiek keistai žiūri – ar eitum vienas į polikliniką su dukterimi, ar pirktum jai apatinių drabužėlių, o jau kad siuvi tiulio sijonus ir veri karolius, kitų akimis, turbūt toks trenktas tėvelis ir vyrelis.
Audrius

Galbūt aš kitiems vyrams atrodau keistas, mūsų visuomenė tokia, su griežtai paskirstytais vaidmenimis, kas kam ką dera daryti, bet man, tiesą sakant, visiškai nesvarbu. Aš gal ir tokių draugų neturiu, su kuriais eičiau alaus gerti, tikrai nesu iš tų, kurie gimus vaikui bėga su draugais „aplaistyti".

Man iš pradžių ir pačiam nebuvo labai jauku, kad užsiimu tokiais rankdarbiais, net sakiau žmonai, kad nepasakotų, jog aš veriu karolius, dar ne taip suprasti gali. Nors ir XXI amžius, vis tiek keistai žiūri – ar eitum vienas į polikliniką su dukterimi, ar pirktum jai apatinių drabužėlių, o jau kad siuvi tiulio sijonus ir veri karolius, kitų akimis, turbūt toks trenktas tėvelis ir vyrelis. O aš džiaugiuosi, kad turiu tokią galimybę – būti su savo vaiku, matyti, kaip jinai auga, ir stengtis dėl jos tiek, kiek galiu. Aš labai norėjau vaiko jau būdamas dvidešimt ketverių, tik neradau tos vienintelės, su kuria norėčiau pratęsti giminę, teko palaukti ilgokai. Vaikai, matyt, jaučia, kad aš juos myliu, buvau dar jaunas, koks nors vakarėlis, visi eina prie stalo, o aš – žaisti su vaikais, negaliu pasakyti mažam žmogiukui „ne". Man labai gera su dukterimi, nors tikrai nėra taip, kad gyvenimas tik rožinių žiedlapių nubertas. Ir diegliukai, ir ligos, ir bemiegės naktys, visi vargai vargeliai, bet viską pakartočiau, aš norėjau antro vaiko iš karto, kai gimė Sofija, žmona ramino, kad per anksti."

Tėvystės atostogų išėjęs paramedikas kaunietis ėmė siūti tiulio sijonus
© DELFI / Domantas Pipas

Sėdi ten namuose ir nieko neveiki..."

„Mūsų namuose daug judesio – laksto šuo, du katinai, akvariumas su žuvytėmis ir krevetėmis, taip ir gyvename, stengiuosi, kad duktė kuo įvairiau maitintųsi, čia didžiausia bėda, kai reikia sugalvoti, ką pagaminti. Stengiuosi, kad racionas būtų įvairus, valgyti mokėjau gaminti nuo vaikystės, mama taip išauklėjo, aš ne iš tų, kurie žmonos prašo išlyginti marškinius ar kelnes. Su Sofija papusryčiaujame ir iki pietų jau būnu atlikęs visus namų ruošos darbus, kaip ir priklauso. Ir suprantu moteris, nes tie darbai tikrai sunkūs ir nuobodūs, bet viskas įmanoma. Kiekvienam vyrui labai sveika pabūti moters kailyje, kad nesakytum: „Sėdi ten namuose ir nieko neveiki...""

Naujame, gegužės mėnesio, TAVO VAIKO žurnale skaitykite:
Erica Jennings-Didžiulis: „Motinystės iš knygų neišmoksi“
Darželis ant stogo. Specialiai „Tavo vaikui“ iš Japonijos
Vaikas klausia – tėtis atsako
Iššūkį priėmė Gabrielius Landsbergis ir Arūnas Gelūnas
Šešiametis su kuprine
Smėlio dėžės draugystės
Humanistinė pedagogika
Kūdikis peša mamai plaukus

Žurnalo anonsą rasite ČIA.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Aš - tėtis

Vienas didžiausių santuokos priešų, kurį kuo greičiau vykite iš namų (7)

Santuokoje būna visko, todėl tie, kurie tuokiasi tikėdamiesi, kad po vedybų bus geriau, dažniausiai nusivilia.

Gydytoja ginekologė: seksas per nėštumą ne tik kad galimas, bet ir reikalingas (31)

Kai pastoja, keičiasi moters gyvenimas, tačiau vieno dalyko nevalia pamiršti – seksas su mylimu žmogumi turi tęstis, tik šiek tiek kitaip. Konsultuoja gydytoja ginekologė Ingrida Kravčenkienė.

Atviras interviu su psichologe: ko iš tiesų nori moteris ir ko nori vyras (2)

Net išsvajotas ir labai lauktas kūdikis į poros gyvenimą įneša sumaišties: iki šiol žiūrėję vienas į kitą vyras ir moteris nukreipia žvilgsnius į kūdikį, „pamiršta" save, kad galėtų tenkinti mažo žmogaus poreikius.

3 vaikų tėtis Simonas Urbonas: #VaikasNeŠiukšliųDėžė (3)

Trijų vaikų tėtis Simonas Urbonas šiandien paskelbė apie naują eksperimentą, kurio imasi. Jis vadinasi „Vaikas – ne šiukšlių dėžė“.

Skyrybų pragarą išgyvenęs alytiškis Virginijus: ir vyrams reikia pagalbos (19)

Taip jau priimta, kad vyrai neverkia, jiems nenutinka sunkumų, jų nervai geležiniai, jeigu jau gimei vyras, turi visas problemas išspręsti pats, kreiptis pagalbos – baisi gėda. Koks tu vyras, jei pats nesusitvarkai? Tokia visuomenės nuomonė. O kaip yra iš tikrųjų?

Seksologas: sunkiai įsivaizduoju laimingą sutuoktinių gyvenimą be sekso (36)

Kad seksas suteiktų visišką pasitenkinimą, maždaug pusei natūraliai gimdžiusių moterų reikia keisti mylėjimosi padėtį. Kad staiga neištirptų anksčiau buvęs artumas, kartais tenka įdėti daug pastangų. Kaip po gimdymo nesužlugdyti intymumo?

Kaip auginti mergaitę: instrukcija išmintingam tėčiui (6)

„Sveikinu! Jūs turėsite dukrą!“ – sako daktaras, išėjęs iš kabineto. Nuo šio momento jūs nustojate būti tiesiog vyru. Jūs tampate tėčiu. Kol kas būsimu, o netrukus – pačiu tikriausiu.

Vyras nenori dalyvauti gimdyme: ar verta jį perkalbėti (83)

Besilaukianti moteris norėtų, kad gimdyme dalyvautų ir jos vyras. Tačiau bendro sutarimo pora neranda. Ką patars psichologė Karolina Gurskienė?

Žurnalistas Simonas Bendžius: man 28-eri – ir turiu jau tris vaikus (9)

Žurnalas TAVO VAIKAS kviečia susipažinti su LRT radijo žurnalistu Simonu Bendžiumi, kurį tėvystė įkvėpė naujiems iššūkiams.

Nuo liepos 1 dienos keičiasi tėvystės atostogų tvarka (9)

SoDra informuoja apie tėvystės atostogų skyrimo tvarkos pasikeitimus, kurie įsigalioja nuo 2017 metų liepos 1 dienos.

Linas Slušnys: geru tėčiu ne gimstama, o tampama

Pirmąjį birželio sekmadienį švenčiame Tėvo dieną. Ta proga kalbinome vaikų ir paauglių psichiatrą Liną Slušnį apie tai, kas yra geras tėtis ir kaip juo tapti.

Kuris vaikiškas klausimas buvo sunkiausias Arūnui Gelūnui: nekasdieniškas interviu (1)

Žurnalo TAVO VAIKAS viena mėgstamiausių skaitytojų rubrikų – „Paaiškink drąsiai“, kurioje žinomi tėčiai atsako į nekasdienius vaikiškus klausimus. Šįkart iššūkį priėmė trijų vaikų tėtis ir politikas Arūnas Gelūnas.

Netradicinis interviu su Gabrieliumi Landsbergiu: klausimai, kuriuos gali išgirsti tik kartą gyvenime (39)

Apie politikus mes galvojame... įvairiai, o pabandykime pažvelgti kitaip – jie juk tokie patys tėvai kaip ir mes visi. Atsakinėti į vaikų klausimus jiems taip pat tenka. Ir čia jau neišsisuksi, kitaip tariant, protingais žodžiais oponento nenutildysi.

Psichologė – apie tėčio svarbą vaikui ir moterų daromas klaidas (73)

Psichoanalitikas Luigi Zoja teigia, kad gyvename savitame betėvystės amžiuje, kai tėvo vaidmuo stipriai nunykęs. Dėl to patiriame nesaugumo jausmą ir nuolat jaučiame tėvo ilgesį. Koks turėtų būti tėvo vaidmuo?

Šis Zodiako ženklas nusipelno geriausio tėčio vardo (17)

Kiekvienas Zodiako ženklas turi tik jam būdingų savybių, nulemiančių jo santykius su aplinkiniais. Kokie vyrai yra patys šauniausi tėčiai? Pasižvalgykime po tėčių horoskopą dvylikai Zodiako ženklų.