Tyrimas atskleidė – tėvas turi didelę įtaką savo vaikų intelektui

Intelektas. Iš kur jis atsiranda? Kaip jis susiformuoja? Duotas jis jau gimstant ar yra auklėjimo rezultatas?

Šie ir panašūs klausimai vienodai domina ir tėvus, ir vaikų neturinčius žmones. Naujo mokslinio tyrimo autoriai mėgino išsiaiškinti, koks tėvo vaidmuo vaiko intelekto vystymesi.

Žinoma, jeigu vaikas auga be tėvo, tai nereiškia, kad jis bus neprotingas. Vis dėlto, jo buvimas stiprina vaiko intelektą. Tokią išvadą padarė Kanados tyrėjai iš Konkordijos universiteto. Jų tyrimo rezultatai buvo pristatyti leidinyje „Canadian Journal of Behaviour Science".

Uždavus klausimus teko laukti šešerius metus

Norint realiai įvertinti, toks tyrimas, kokį atliko Konkordijos universiteto mokslininkai, turėjo būti vykdomas ilgesnį laikotarpį. Būtent taip ir buvo padaryta. Mokslininkai apklausė 176 vaikus, kurių amžius svyravo nuo trejų iki šešerių metų. Jiems visiems buvo atlikti intelekto testai. Po šešerių metų apklausa buvo pakartota, taip pat buvo apklaustos vaikų motinos ir mokytojai.

Tyrimui vadovavusi Erin Pougnet padarė kiek netikėtas, tačiau dėmesio vertas išvadas. Ji teigia: „Jeigu ankstyvoje vaikystėje ir prieš brendimą yra tėvas, vaikai turi mažiau elgesio problemų ir aukštesnį intelektą. Tai galioja ir socialiai pažeidžiamoms šeimoms".

Pasak Erin Pougnet, vaiko gyvenime tėvas atlieka ypatingą vaidmenį, jis yra „tas, kuris nustato ribas ir struktūrą". Mokslininkė tikina, kad iš tėvo vaikai, visų pirma, mokosi svarbių dalykų, kurie būtini sklandžiam, taip pat, galima sakyti, inteligentiškesniam tolimesniam gyvenimui. Prieš šių įgūdžių galima priskirti problemų sprendimą, susidorojimą su liūdnomis situacijomis, socialine atskirtimi ir kitomis baimėmis.

Vien tik tėvo buvimo nepakanka

Tėvas, kuris dirba dvylika valandų per dieną, o kartais gal net savaitgaliais sėdi prie darbo stalo, pasak tyrimo rezultatų, gali patenkintas sau trinti rankas ir toliau elgtis taip pat. Vis dėlto, būtų naivu manyti, kad vien tik tėvo buvimas gali padaryti stebuklus ir padėti išugdyti mažuosius einšteinus.

Psichologė Sandra Velasquez parašė knygą apie vaikų auklėjimą, kurioje aiškina, ką iš tikrų reiškia geras tėvas. Pasak psichologės, jam reikia sveiko pasitikėjimo savimi. Tai apima ne tik savo stipriųjų pusių rodymą, bet ir gebėjimą susidoroti su savo trūkumais. Be to, tėvas turi suvokti savo vaiko vystymosi etapus. Jie dažnai keičiasi, priklausomai nuo vaiko amžiaus. Taigi, tėvas turi būti dvigubai artimesnis savo atžaloms.

Ne mažiau svarbus yra ir tėvų bendravimas. Vaikas išmoksta neišmatuojamai daug matydamas, kad tėvų santykiai grįsti abipuse pagarba.

Dukros yra kitokios, sūnūs – taip pat

Dukrai tėvas turi skirtingą poveikį nei sūnui, tai akivaizdu. Nors mergaitėms tėvas yra kone „pirmas vyras" gyvenime, berniukai orientuojasi į jo elgesį, taip pamažu tobulindami savąjį vyro paveikslą.

Psichologė Sandra Velasquez šia prasme tėvą vadina „tapatybės kūrėju". Ir berniukai, ir mergaitės tėvo padedami susiformuoja savąjį „aš". Tai, kaip tėvas sprendžia problemas, tiesiogiai daro įtaką jo sūnaus gebėjimui spręsti problemas. Dukra tokiu būdu susiformuoja pirmąjį įsivaizdavimą, kaip galvoja ir veikia vyrai.

Biologinis ar subjektyviai suvokiamas tėvas

Neprivalai būti biologinis tėvas, kad teisingai atliktum jo vaidmenį ir taip prisidėtum prie vaiko vystymosi. Kanados mokslininkai padarė išvadą, kad šio vaidmens atlikimas nepriklauso nuo to, ar tėvo vaidmenį atliekantis vyras yra biologinis to vaiko tėvas. Teoriškai, vaikui teigiamos įtakos turėti gali net keli tėvo vaidmens atlikėjai.

Tokias pačias išvadas kanadiečiai padarė ir dėl klausimo, ar tėvas privalo gyventi kartu su vaiku, kad būtų išties geru tėvu. Mokslininkai įsitikinę, kad neprivalo. Lemiantis veiksnys yra artumas, ryšys, kuris sieja tėvą su vaiku. Abiejų dalykų galima išmokti.

O kaip intelektas?

Ir pabaigai lieka klausimas, kiek realiai tėvai gali turėti įtakos savo vaikų intelektui. Jis lieka neatsakytas, kaip ir aukščiau nurodyti klausimai, kurių niekas niekada negalės išsamiai ir iki galo atsakyti. Vis dėlto, dėl vieno galima visiškai sutikti, kad tėvo artumas gali teigiamai paveikti vaiką. Taigi tėvai turi didelę atsakomybę ir galimybę daryti įtaką svarbiems savo vaikų raidos veiksniams. Ar dėl to išaugs vaiko intelektas, sunku pasakyti, tačiau kvailesniu jis tikrai netaps.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis