3 dalykai, kuriuos vaikams sako visi, bet kurių geriau nesakyti

Pozityviosios tėvystės lektorės ir tinklaraštininkės Vilmos Juškienės straipsnis apie tai, kad linkėdami savo vaikui gero, kartais pasakome netinkamus žodžius.
© Vida Press

Savo vaikams prišnekame visko visokiausio. Kartais apgalvotai norime gero, kartais norime, kad mūsų žodžiai kažką pakeistų, būna, kad norime pagąsdinti, būname ir pikti, ir net piktai kokį žodį parenkame, o pasitaiko, kad kalbame tą, ką visi kalba, ir nei galvojame, nei analizuojame, kokį poveikį tie žodžiai turi mūsų vaikams.

Būtent paskutinei kategorijai galima priskirti šiame straipsnyje aprašytus 3 dalykus, kuriuos savo vaikams sako visi mylintys ir gero norintys tėvai, bet kurių geriau nesakyti.

1. Nesinervink, neliūdėk, neverk (kai norime paguosti).

2. Nesidrovėk, nesikuklink, drąsiau(kai norime paskatinti kažką išdrįsti).

3. Ar aš tau nesakiau. Matai, reikėjo daryti taip, kaip rodžiau(kai norime pabrėžti, kad mūsų reikia klausyti, nes turime patirties ir žinome geriau).

Ir kuo gi nusikalto šie, atrodytų, labai paprasti ir kasdieniški pasakymai?

Atrodytų, esame mylintys, susirūpinę, įsiklausę, įsijautę, atsižvelgiame į vaiko nuotaiką, situaciją, ištikusią bėdą ir t.t. Norime padėti, paguosti, padrąsinti, išmokyti. Bet ir vėl kažką darome ne visai gerai, ir vėl galime likti ne taip suprasti.

1. Sakydami nesinervink, neliūdėk, neverk (kai norime paguosti), mes iš tikrųjų labai labai iš visos širdies norime padėti ir paguosti, tačiau vaikas, girdėdamas tokius žodžius, gali imti galvoti, kad tai, kaip jis jaučiasi, yra nesvarbu, kad jis neturi teisės išgyventi savo jausmų. Be to, gali pradėti galvoti, kad būdamas liūdnas ir nelaimingas elgiasi kažkaip netinkamai, nuvilia tėvus, yra nepakankamai vertas tėvų meilės ir didžiavimosi. Gali atsitikti, kad vaikas ims slėpti liūdnas emocijas ir užsidės „visada linksmo" kaukę, o viduje save smerks, jausis juoda avis/balta varna šiame pasaulyje, t. y., liūdesį išgyvens, bet jo, o kartu ir savęs gėdysis, manys esantis ne toks, kaip visi, blogesnis, menkesnis, silpnesnis.

- Bėgdamas pargriuvęs, nusibrozdinęs kelius, sulaužęs mylimą žaislą vaikas turi teisę liūdėti ir verkti.

- Vaikas turi teisę bijoti po lova vakarais įsitaisančios pabaisos.

- Jis turi teisę supykti, apsiverkti, trenkti kumščiu į sieną ar išspardyti kaladėles, jei stengėsi labai, bet bokšto pastatyti nepavyko.

Derėtų vaiką apkabinti ir leisti „išjausti" bei išlieti savo jausmus, o audrai šiek tiek aprimus, paklausti: „Ką tu galėtum padaryti, kad tau nors kiek mažiau skaudėtų širdelę/būtų liūdna/būtų baisu?". Vaikui pagalvojus ir atsakius, galimą kažką papildyti nuo savęs.

Taip nebus atstumti vaiko jausmai, jis žinos, kad galima ir toleruotina taip jaustis, be to, kas svarbiausia, vaikas mokysis, kad ne kas kitas šiame pasaulyje yra atsakingas už jo jausmus, o jis pats. Supras, kad jo paties galioje yra padėti sau pačiam jaustis geriau. Išmoks ieškoti išeities net iš „tragiškiausios" padėties.

2. Žodžiais „nesidrovėk, nesikuklink, drąsiau" (kai norime paskatinti kažką išdrįsti) į vaikišką širdelę neįdėsime drąsos. Ne visi vienodai drąsūs, aktyvūs, komunikabilūs (dar visai nereiškia, kad vaikas bus drovus užaugęs). Būna vaikų, kurie nori būti tobuli ir situacijose, kai nėra tikri, kaip reikėtų elgtis, geriau „pasislepia" ir „užtyla", jie stebi ir dedasi į galvą, ką reikia daryti.

Kaip padėti tokioje situacijoje?

1 pavyzdys. Žinodami, kad vaikas „pasislepia" susitikus su svetimais žmonėmis (mieste ar namuose), iš anksto aptarkite būsimą situaciją. Važiuojame į miestą, susitiksime su draugais, draugų vardai Rita ir Tadas, jie mėgsta važinėtis dviračiais, yra labai linksmi, mieste dažniausiai geria kavą. Jie tiek daug apie tave klausinėja, prašo atsiųsti nuotraukų... (nesikuklinkite ir prieš susitikimą paprašykite draugų, kad nupirktų vaiko mėgstamą niekutį už 1 eurą - čiulpinuką/sulčių/kramtomosios gumos). Aptarkite su vaiku, kad kai susitiksite žmones, pasisveikinsite, nusišypsosite, parepetuokite, kaip viskas vyks Šitaip vaikas jausis ne toks svetimas su tais žmonėmis ir pasirengęs situacijai.

2 pavyzdys. Žinodami, kad kieme esant daug vaikų, jūsiškis stovi nuošaly ir stebi šurmulį, namie pasikalbėkite, kas vaiką gąsdina, kaip jis norėtų elgtis, paklauskite, kaip jis mano, ką galėtų padaryti jis pats? Aptarkite galimą veiksmų scenarijų ir parepetuokite. Ir taip dar ir dar kartą diena iš dienos. Kas kartą grįžę iš kiemo pasidžiaukite, kad šiandien jau buvo daug drąsiau ir daug linksmiau nei vakar.

O jei vis tik vaikas neišdrįso elgtis pagal aptartą scenarijų - nieko tokio. Kantrybės. Svarbiausia, kad žino, kaip dera elgtis. Ateis laikas, susiruoš ir išdrįs.

3. „Ar aš tau nesakiau. Matai, reikėjo daryti taip, kaip rodžiau". O kaip Jums patiems patinka, kai kažkas taip pakomentuoja Jūsų veiksmus? Mums nepatinka. Nepatinka ir vaikams.

Kai norisi sakyti: „Matai, sakiau, kad stiklinę laikyk taip, nes apsipilsi" arba „Štai, neklausei, kai rodžiau, kaip karstytis ir nukritai, kitą kartą klausyk" - geriau nesakyti nieko. Patylėkite. Paklauskite vaiko nuomonės, ką jis mano, kodėl atsitiko taip, kaip atsitiko? Gal jis pasakys: „Nes kai karstaisi, reikia stipriai laikytis ir nežiopsoti".

Šiuo atveju geriausias mokytojas yra asmeninė, gal kartais ir skaudi patirtis.

Sklandžių Jums akimirkų!

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Lavinimas ir ugdymas

Gydytojai pateikė naujausias rekomendacijas, kiek leisti vaikams būti prie ekranų (4)

Amerikos pediatrų akademija neseniai išleido naujas rekomendacijas, kuriomis siekiama, kad ekranus dievinantys vaikai augtų kaip įmanoma laimingesni ir sveikesni.

Efektyvūs būdai, kaip sutvardyti savo emocijas ir neišsilieti vaikų akivaizdoje

Stresinėse auklėjimo situacijose visi tėvai daro klaidų, retkarčiais praranda savitvardą ir pasako bei padaro dalykus, kurių nenorėjo daryti. Tai žmogiška, tačiau svarbu iš tų klaidų pasimokyti. Kaip susivaldyti ir būti geru pavyzdžiu vaikui bei drauge išsaugoti ramius nervus? Ką daryti, kai jaučiate, kad tuoj „neteksite proto“?

Ar atspėsite, kiek vaikų turintys tėvai jaučiasi laimingiausi? (17)

Australijos Edith Cowan universiteto mokslininkės atlikto tyrimo duomenimis, didžiausią pasitenkinimą gyvenimu jaučia didelių šeimų tėvai.

Jokiu būdu nedėkite šių nuotraukų į feisbuką (23)

Auginantys vaikus tėvai neretai publikuoja vaikų nuotraukas socialiniuose tinkluose, net negalvodami, ar to iš tiesų reikia.

Seneliai gyvena ilgiau, jeigu padeda rūpintis anūkais (3)

Paaiškėjo nauja priežastis, kodėl seneliams vertėtų dažniau leisti laiką su savo vaikaičiais!

Kokių naujovių 2017 metais sulauks vaikus auginančios šeimos (9)

Kaip pranešama Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pranešime spaudai, 2017 metais vaikus auginančios šeimos sulauks daugiau pagalbos.

3 skirtingi auklėjimo stiliai: kurie tėvai užaugina laimingiausius vaikus (1)

Kas jūs – sraigstasparnis ar buldozeris? Medūza, o gal delfinas? Nieko apie tai nežinote? Tai sužinokite, nes dabar pasaulyje nauja mada – „klijuoti" etiketes tėvams, kurios jas išmanantiems iškart nurodo, koks yra jūsų stilius auklėti vaikus.

Turėti vaiką ar būti tėvais?

Pozityviosios tėvystės lektorės ir tinklaraščio „Jie vaikai“ autorės Vilmos Juškienės mintys apie buvimą tėvais.

„Teatriukas“ kviečia į spektaklį kūdikiams „Arbatinukai“

Gruodžio 27 d., 10 val. ryto, teatras vaikams „Teatriukas" pačius mažiausius žiūrovus, kūdikius nuo 0 iki 11 mėn., kartu su tėveliais, kviečia į spektaklį „Arbatinukai".

Norite, kad vaikai jūsų klausytų? – Išbandykite šį 10 žingsnių planą (18)

Viena dažniausiai pasitaikančių tėvų daromų klaidų – netinkamai pateikiami nurodymai savo vaikams. Kaip įsakmius ir neefektyvius nurodymus vaikams pakeisti suprantamais ir tokiais, kuriuos vaikai norėtų įvykdyti? Patarimai ikimokyklinio amžiaus vaikus auginantiems tėvams.

Psichologė: tėvai turi patys susivokti, kada gali vesti vaiką į viešumą, o kada – ne (4)

Augindami vaikus, dažnai susiduriame su dilema, kai reikia kur nors išeiti – vestis kartu, o gal geriau palikti auklei ar močiutei? Kada jau galime vestis mažylį? Kaip paruošti žygiams į visuomenę, kad visi aplinkui būtų patenkinti, o mažasis žmogutis gautų daug teigiamų emocijų ir lavinimo naudos.

Namų terapijos pradininkė Lietuvoje: kaip sukurti namus, kuriuose gera gyventi (1)

Kai susilaukiame vaikelio, namai, į kuriuos anksčiau grįždavome tik pamiegoti ir persirengti, tampa svarbiausia vieta pasaulyje.

Patarimai, kaip auklėti užsispyrusius ir tvirto charakterio vaikus (5)

Kai mažylis ima artėti link trejų metų gimtadienio, dažni tėvai pastebi, kad ima keistis jo elgesys. Atrodo, paklusnus ir ramus vaikas pasikeičia per naktį: ima prieštarauti, o populiariausias jo žodyne tampa žodelis „ne“.

Turite vaikų? – Tuomet privalote tai perskaityti. Tuoj pat! (4)

Auginant vaikus daug svarbiau ne tai, ką mes jiems sakome, o tai, kaip mes elgiamės. Į vieną vietą surinkome 9 blogus tėvų įpročius, kurių siūlome atsisakyti. Ne rytoj – šiandien!

Nuomonė: Helovinas – man ne šventė (2)

Tinklaraštininkės Mortos pamąstymai apie Helovino šventimą su vaikais. Ką mes iš tiesų švenčiame? Ir ar reikia švęsti?