3 dalykai, kuriuos vaikams sako visi, bet kurių geriau nesakyti

Pozityviosios tėvystės lektorės ir tinklaraštininkės Vilmos Juškienės straipsnis apie tai, kad linkėdami savo vaikui gero, kartais pasakome netinkamus žodžius.
© Vida Press

Savo vaikams prišnekame visko visokiausio. Kartais apgalvotai norime gero, kartais norime, kad mūsų žodžiai kažką pakeistų, būna, kad norime pagąsdinti, būname ir pikti, ir net piktai kokį žodį parenkame, o pasitaiko, kad kalbame tą, ką visi kalba, ir nei galvojame, nei analizuojame, kokį poveikį tie žodžiai turi mūsų vaikams.

Būtent paskutinei kategorijai galima priskirti šiame straipsnyje aprašytus 3 dalykus, kuriuos savo vaikams sako visi mylintys ir gero norintys tėvai, bet kurių geriau nesakyti.

1. Nesinervink, neliūdėk, neverk (kai norime paguosti).

2. Nesidrovėk, nesikuklink, drąsiau(kai norime paskatinti kažką išdrįsti).

3. Ar aš tau nesakiau. Matai, reikėjo daryti taip, kaip rodžiau(kai norime pabrėžti, kad mūsų reikia klausyti, nes turime patirties ir žinome geriau).

Ir kuo gi nusikalto šie, atrodytų, labai paprasti ir kasdieniški pasakymai?

Atrodytų, esame mylintys, susirūpinę, įsiklausę, įsijautę, atsižvelgiame į vaiko nuotaiką, situaciją, ištikusią bėdą ir t.t. Norime padėti, paguosti, padrąsinti, išmokyti. Bet ir vėl kažką darome ne visai gerai, ir vėl galime likti ne taip suprasti.

1. Sakydami nesinervink, neliūdėk, neverk (kai norime paguosti), mes iš tikrųjų labai labai iš visos širdies norime padėti ir paguosti, tačiau vaikas, girdėdamas tokius žodžius, gali imti galvoti, kad tai, kaip jis jaučiasi, yra nesvarbu, kad jis neturi teisės išgyventi savo jausmų. Be to, gali pradėti galvoti, kad būdamas liūdnas ir nelaimingas elgiasi kažkaip netinkamai, nuvilia tėvus, yra nepakankamai vertas tėvų meilės ir didžiavimosi. Gali atsitikti, kad vaikas ims slėpti liūdnas emocijas ir užsidės „visada linksmo" kaukę, o viduje save smerks, jausis juoda avis/balta varna šiame pasaulyje, t. y., liūdesį išgyvens, bet jo, o kartu ir savęs gėdysis, manys esantis ne toks, kaip visi, blogesnis, menkesnis, silpnesnis.

- Bėgdamas pargriuvęs, nusibrozdinęs kelius, sulaužęs mylimą žaislą vaikas turi teisę liūdėti ir verkti.

- Vaikas turi teisę bijoti po lova vakarais įsitaisančios pabaisos.

- Jis turi teisę supykti, apsiverkti, trenkti kumščiu į sieną ar išspardyti kaladėles, jei stengėsi labai, bet bokšto pastatyti nepavyko.

Derėtų vaiką apkabinti ir leisti „išjausti" bei išlieti savo jausmus, o audrai šiek tiek aprimus, paklausti: „Ką tu galėtum padaryti, kad tau nors kiek mažiau skaudėtų širdelę/būtų liūdna/būtų baisu?". Vaikui pagalvojus ir atsakius, galimą kažką papildyti nuo savęs.

Taip nebus atstumti vaiko jausmai, jis žinos, kad galima ir toleruotina taip jaustis, be to, kas svarbiausia, vaikas mokysis, kad ne kas kitas šiame pasaulyje yra atsakingas už jo jausmus, o jis pats. Supras, kad jo paties galioje yra padėti sau pačiam jaustis geriau. Išmoks ieškoti išeities net iš „tragiškiausios" padėties.

2. Žodžiais „nesidrovėk, nesikuklink, drąsiau" (kai norime paskatinti kažką išdrįsti) į vaikišką širdelę neįdėsime drąsos. Ne visi vienodai drąsūs, aktyvūs, komunikabilūs (dar visai nereiškia, kad vaikas bus drovus užaugęs). Būna vaikų, kurie nori būti tobuli ir situacijose, kai nėra tikri, kaip reikėtų elgtis, geriau „pasislepia" ir „užtyla", jie stebi ir dedasi į galvą, ką reikia daryti.

Kaip padėti tokioje situacijoje?

1 pavyzdys. Žinodami, kad vaikas „pasislepia" susitikus su svetimais žmonėmis (mieste ar namuose), iš anksto aptarkite būsimą situaciją. Važiuojame į miestą, susitiksime su draugais, draugų vardai Rita ir Tadas, jie mėgsta važinėtis dviračiais, yra labai linksmi, mieste dažniausiai geria kavą. Jie tiek daug apie tave klausinėja, prašo atsiųsti nuotraukų... (nesikuklinkite ir prieš susitikimą paprašykite draugų, kad nupirktų vaiko mėgstamą niekutį už 1 eurą - čiulpinuką/sulčių/kramtomosios gumos). Aptarkite su vaiku, kad kai susitiksite žmones, pasisveikinsite, nusišypsosite, parepetuokite, kaip viskas vyks Šitaip vaikas jausis ne toks svetimas su tais žmonėmis ir pasirengęs situacijai.

2 pavyzdys. Žinodami, kad kieme esant daug vaikų, jūsiškis stovi nuošaly ir stebi šurmulį, namie pasikalbėkite, kas vaiką gąsdina, kaip jis norėtų elgtis, paklauskite, kaip jis mano, ką galėtų padaryti jis pats? Aptarkite galimą veiksmų scenarijų ir parepetuokite. Ir taip dar ir dar kartą diena iš dienos. Kas kartą grįžę iš kiemo pasidžiaukite, kad šiandien jau buvo daug drąsiau ir daug linksmiau nei vakar.

O jei vis tik vaikas neišdrįso elgtis pagal aptartą scenarijų - nieko tokio. Kantrybės. Svarbiausia, kad žino, kaip dera elgtis. Ateis laikas, susiruoš ir išdrįs.

3. „Ar aš tau nesakiau. Matai, reikėjo daryti taip, kaip rodžiau". O kaip Jums patiems patinka, kai kažkas taip pakomentuoja Jūsų veiksmus? Mums nepatinka. Nepatinka ir vaikams.

Kai norisi sakyti: „Matai, sakiau, kad stiklinę laikyk taip, nes apsipilsi" arba „Štai, neklausei, kai rodžiau, kaip karstytis ir nukritai, kitą kartą klausyk" - geriau nesakyti nieko. Patylėkite. Paklauskite vaiko nuomonės, ką jis mano, kodėl atsitiko taip, kaip atsitiko? Gal jis pasakys: „Nes kai karstaisi, reikia stipriai laikytis ir nežiopsoti".

Šiuo atveju geriausias mokytojas yra asmeninė, gal kartais ir skaudi patirtis.

Sklandžių Jums akimirkų!

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Lavinimas ir ugdymas

Turite vaikų? – Tuomet privalote tai perskaityti. Tuoj pat! (4)

Auginant vaikus daug svarbiau ne tai, ką mes jiems sakome, o tai, kaip mes elgiamės. Į vieną vietą surinkome 9 blogus tėvų įpročius, kurių siūlome atsisakyti. Ne rytoj – šiandien!

Nuomonė: Helovinas – man ne šventė (2)

Tinklaraštininkės Mortos pamąstymai apie Helovino šventimą su vaikais. Ką mes iš tiesų švenčiame? Ir ar reikia švęsti?

Kai vaikai žaidžia, daugelis tėvų daro vieną ir tą pačią klaidą

Su savo mažyliu praleidžiate 24 val. per parą 7 dienas per savaitę? Bet ateina metas, kai reikia jį mokytis po truputį paleisti. Geriausias būdas – pratinti vaiką žaisti vieną. Kaip tai padaryti?

Devynios vietos, kur su vaiku geriau nesilankyti (28)

Mes ne kartą esame sakę, kad vaikai jokiu būdu nėra ir negali būti kliūtis. Jie – mūsų džiaugsmas ir didelė gyvenimo prasmė.

Ką iš tiesų reiškia auginti vaikus ir būti MAMA (15)

Tinklaraščio „Mama su šypsena kišenėje“ autorės pamąstymai apie tai, ką iš tiesų reiškia būti mama.

Laura Mazalienė – apie kelionę su mažu vaiku į nedraugišką šeimoms Niujorką (21)

JAV mūsų niekada neviliojo, tačiau šį rudenį viskas susiklostė taip, kad ten išvykome trise: aš, vyras ir mūsų ką tik vienerių sulaukusi dukra.

Dvynius auginanti mama – apie išskirtinį dėmesį bei vis dar gajus mitus (2)

„Štai jūsų būsimas vaikelis, – sako gydytoja rodydama į pulsuojantį pagaliuką echoskopo ekrane. – Tai viena naujiena. O čia – kita." Ir ji jau baksnoja į kažką lygiai tokio paties: „Taip, taip, sveikinu, jūs laukiatės dvynių."

Y karta: kokie tėvai mes esame šiandien

Kodėl vaikus auginančios mamos imasi rašyti tinklaraščius? Ar įsivaizduojamas šiandieninių tėvų gyvenimas be interneto? Sociologės Veronikos Urbonaitės - Barkauskienės straipsnis.

Kiek Lietuvoje optimalu turėti vaikų: vieną, du, o gal tris? (62)

Didelė tikimybė, kad jūs, jeigu dabar skaitote šiuos žodžius, turite vaikų. O jei iš tiesų taip yra, tai dar didesnė tikimybė, kad vaikų turite ne daugiau ir ne mažiau kaip... du. Jeigu yra kitaip, esate šiek tiek išimtis.

Ko labiausiai bijo tėvai, vaikui ieškodami auklės (17)

„Savo mažę vesiu į darželį, jokiu būdu nepatikėsiu jos auklei", – taip man anądien pareiškė viena vaiko priežiūros atostogas bebaigianti draugė, kai pasiteiravau, kur liks jos duktė, kai ši išeis į darbą.

Kokias sveikas vaišes paruošti vaiko gimtadieniui: specialistės patarimai

Šių dienų gimtadienio puotos ištaigingos. Samdomi stalo dekoratoriai, tortai užsakomi iki šventės likus 3 mėnesiams, gimtadienius veda personažai. Viskas labai gražu, bet, mitybos specialistės Ramintos Bogušienės vertinimu, tėveliams daugiau rūpi šventės išorė, o ne turinys.

Kaip gimus vaikui neprarasti draugių

Esu girdėjusi mamas sakant, kad gimus vaikui draugių ratas sumažėjo.

Dėl ko jauni tėvai šiandien susilaukia daugiausia priekaištų iš vyresnių žmonių (9)

Ši tema atėjo begvildenant kitą temą apie mamos darbus. Nors ką jau čia slėpsi, ji visada sklandė ore ir tik laukė progos nusėsti į mano kompiuterio ekraną.

Mamos gėdijasi prisipažinti ir apie tai kalbėti, tačiau taip būna daugeliui (36)

Nėra namų be dūmų. Nėra ir motinystės be nusivylimų. Kaip rodo apklausos, savo vaikus be priežasties aprėkia daug mamų. Pykčio minutę joms atrodo, kad „dėl visko kaltas vaikas“, tačiau iš tiesų priežastys dažniausiai būna kitos.

Suaugusieji dažnai to nebemoka, o vaikai daro kasdien (8)

Tikriausiai esate girdėję pasakymą, kad vaikai yra tėvų mokytojai. Ko mes, suaugusieji, galime pasimokyti iš savo vaikų?