Dovilė:
„Gyvename dviejų kambarių bute ir su vyru miegame pereinamame kambaryje. Devynmetis sūnus naktį kartais eina į tualetą. Taip vieną naktį mus ir užtiko besimylinčius. Buvome apsikloję, bet, matyt, vaizdas vistiek buvo ne koks, nes sūnus pradėjo verkti. Vos tik jį pastebėjome iškart liovėmės, žaibo greitumu vis dar lindėdami po antklode apsivilkome pižamas.
Iššokau iš lovos, bandžiau vaiką nuraminti, kiek įmanoma ramesniu balsu stengiausi paaiškinti, kad kai suaugusieji myli viens kitą jie stipriai glaudžiasi vienas prie kito, apsikabina ir bučiuojasi. Maniau, kad tai padėjo ir jis nurimo. Bet jau kitą dieną jis buvo piktas ant tėčio ir pradėdavo verkti vos tik jis bandydavo mane apkabinti ar pabučiuoti. Tai kartojosi dar kelias dienas. Bandžiau pasikalbėti su sūnumi, bet jis pratylėdavo ir niekaip negalėjau jo prakalbinti. Tada liepiau vyrui su juo pašnekėti ir išsiaiškinti kas nutiko.
Žinau, kad jam tai buvo vienas sunkiausių pokalbių, kokius tik yra turėjęs. Vėliau pasakojo, kad sūnus buvo įsitikinęs, kad tėtis mane skriaudė. Gerai, kad vyrui pavyko pakeisti jo nuomonę. Užrakinti vaiko kambario negalime, bet įsigijome kilnojamą pertvarą ir užrašėme sūnų į šeštadieninę sporto mokyklėlę."
Justina:
„Besimylinčių mūsų neužtiko, visada užsirakiname kambario duris ir stengiamės kuo tyliau. Tačiau mano penkiametė karta aptiko naktinio staliuko stalčiuje neatsargiai padėtus prezervatyvus. Aišku, pradėjo klausinėti, kas čia ir kam skirta. Greitai surezgiau istoriją, kad čia guminiai antpirščiai, kurių prireikia, kai stipriai susižeidi pirštą, jį apibintuoji ir nenori, kad žaizda sušlaptų plaunant rankas.
Net sugalvojau logišką paaiškinimą, kodėl jis toks platus – juk apibintuotas pirštas tampa labai storas. Atrodo išsisukau, prezervatyvus paslėpiau geriau ir tikiuosi, kad užsigavusi pirštą dukra nepareikalaus guminio antpirščio."
Almantė:
„Su vyru apsidžiaugėme, kad vaikai nuėjo anksčiau miegoti – pagaliau turime vakarą tik sau. Vaikai sumigo, mes greitai susitvarkėme virtuvę ir pradėjome miegamajame džiaugtis vienas kitu. Jau buvome beveik įpusėję, kai į kambarį įsiveržė mūsų keturmetis – jis išsigando griaustinio. Tikrai netriukšmavome – jau išmokome mylėtis be jokio garso, bet kaip tyčia pasitaikė lietus su nedideliu griaustiniu. Kaip nuplikyti su vyru atšokome vienas nuo kito. Jis dar spėjo per sekundę užsimauti apatinius, aš tik susisukau į antklodę.
Vaikas žiūrėjo akis išpūtęs ir tylėjo. Mano galvoje sukosi tūkstantis minčių. Nutaisiau nerūpestingą balsą ir pasakiau, kad su tėveliu kutenomės. Sūnus paklausė, kodėl be pižamų. Atsakiau, kad taip geriau jaučiasi kutenimas. Tada jau mano vyras pabandė nukreipti dėmesį, uždavė klausimą apie griaustinį. Manau, visai neblogai išsisukome: sūnus dar mažas ir jam pakako tokio paaiškinimo."
Rima:
„Mūsų trejų metų dukrytė savaitgalį nuėjo pietų miego, o mes su vyru naudojomės proga. Mes smagiai ritinėjomės lovoje ir staiga kaip uraganas įsiveržė dukra, nes prabudo gerokai anksčiau ir tiesiai atbėgo pas mus. Gerai, kad neišsigando, tik paklausė, ką čia veikiam. Pasakiau, kad žaidžiam tokį suaugusiųjų žaidimą, kurį galima žaisti tik kai sueina 20 metų, o jei kas žaidžia anksčiau, suserga. Gal ir nelabai protingas paaiškinimas, bet toks pirmas atėjo į galvą ir jai tokio pakako. Nuo to karto, kai mylimės, visada rakiname duris, net ir naktį."
