Išsiskirdamas su mama vaikas verkia: ką patars psichologė

Išsiskiriant ar atsisveikinant su vaiku, kai mama išeina į darbą arba atvedus jį į darželį, neretai patiriama daug emocijų: vaikas verkia, nenori paleisti tėvų. Kaip elgtis panašiose situacijose, pataria psichologė.

Mamos klausimas:


„Vaikui 3 metai. Viskas kaip ir gerai, tik viena problema – niekaip neatrandame būdų išsiskirti draugiškai. Kai tik mamai reikia išvažiuoti į darbą, kyla didžiausios isterijos. Nors paliekamas su tėčiu ar seneliais. Visi besąlygiškai myli ir rūpinasi juo. Bet tas verkimas išeinant man (mamai) tiesiog veda iš proto. Bandydavom ir gražiai, draugiškai kalbėt, ir pikčiau aiškint, bet nelabai veikia“.


Atsako psichologė Živilė Kraujalė / Pozityvaus auklėjimo konsultantų asociacija.


Laiške minite, kad Jūsų sūnui sunku išsiskirti su Jumis. Panašu, kad atsisveikinant ir jis, ir Jūs patiriate stiprų stresą, susierzinimą. Džiaugiuosi, kad neliekate viena, kai Jums sunku, neramu ir ieškote specialistų pagalbos.


Ašaros, prašymai likti namuose ir kitas vaikų elgesys, kuris pasireiškia vaikams išsiskiriant su savo tėveliais, yra daugelio šeimų, auginančių vaikus, kasdienybės dalis. Tikiu, kad tokiose išsiskyrimo su vaiku situacijose tėveliai gali jausti kaltę, palikdami verkiantį vaiką, gėdą dėl vaiko elgesio, nerimą, susierzinimą, pyktį ir kitas nemalonias emocijas. Suprantu Jūsų susierzinimą, galiu įsivaizduoti, kaip yra sunku ištverti tokias stiprias vaiko reakcijas atsisveikinant. Visgi nepaisant viso to norisi akcentuoti, kad vaikų patiriamas nerimo jausmas yra natūrali ir normali reakcija į išsiskyrimą su mylimais tėvais.


Tėveliai nuo pat naujagimio gimimo fiziškai ir emociškai bendrauja su savo vaikučiu. Naujagimis siekia saugaus ir šilto santykio su artimiausiu globėju, dažniausiai tai būna mama. Artimas ryšys su mama ar kitu artimuoju naujagimiui yra gyvybiškai svarbus. Tarp vaiko ir artimiausio globėjo susiformuoja labai stiprus jausmas – prieraišumo jausmas. Paprastai prieraišumo jausmas formuojasi per kelias fazes. Šešių - aštuonių savaičių kūdikiui svarbu palaikyti artumą su globėju, kuris tenkina vaikučio fizinius, saugumo poreikius. Mažylis siekia suaugusiojo dėmesio. Vaikučiui patinka jausti globėjo artumą, girdėti globėjo balsą. Visgi išsiskyrimas su mama ar kitu artimu tokio amžiaus mažyliui stipraus afekto nesukelia. Itin jautriai į išsiskyrimą su mama ar kitu asmeniu, prie kurio vaikas yra prisirišęs, reaguoja pusantrų – dvejų metų amžiaus vaikai. Vaikučiai, kurie yra saugiai prisirišę prie savo artimųjų, išsiskyrę su jais aktyviai rodo kilusius nepasitenkinimo, nesaugumo jausmus, tačiau grįžus mamai ar kitam artimajam greitai nurimsta ir geba adaptyviai funkcionuoti namų aplinkoje, darželyje ar kitoje vaikui svarbioje aplinkoje. Manoma, kad nuo dvejų metų amžiaus vaikų išsiskyrimo nerimo apraiškos silpsta ir paparastai trijų - ketverių metų amžiaus vaikai jau geba ramiai išsiskirti su savo mama ar kitu asmeniu, su kuriuo vaikas jaučiasi artimas ir saugus.Taigi, Jūsų minimas vaiko ,,isteriškas" elgesys greičiausiai liudija apie Jūsų ir vaiko artimą ryšį. Gali būti, kad Jūsų vaikas saugiai su Jumis jaučiasi, yra stipriai prisirišęs prie Jūsų ir savo ,,isterišką" elgesį demonstruoja protestuodamas prieš išsiskyrimą. Ir nors visos Jūsų sūnaus išsiskyrimo reakcijos yra visiškai normalios, vaikas turi išmokti atsisveikinti su Jumis ar kitu jam svarbiu žmogumi. Jis turi suprasti, kad Jūs jį paliekate laikinai, kad bus grįžtama. Kai vaikas supranta, kad po kiekvieno išsiskyrimo su mama, ji sugrįžta, mažylis pradeda jaustis saugiau ir atsisveikinimai su mama ar kitais svarbiais asmenimis tampa lengvesni.


Yra keli būdai, kurie Jūsų atsisveikinimą su vaiku gali padaryti lengvesnį. Pabandykime trumpai šiuos būdus aptarti.


Išsiskyrimą su artimaisiais patiriantis vaikas gali tapti reiklus, priekabus, irzlus, bet į tokias vaiko išsiskyrimo su Jumis reakcijas atsakyti susierzinimu, pykčiu – nėra išeitis. Jūsų rodomas susierzinimas, pyktis ar kitos stiprios reakcijos gali tik dar labiau sustiprinti jūsų vaiko susijaudinimą ir galiausiai prailginti atsisveikinimo laiką. Rekomenduoju pagalvoti apie tai, kaip Jūs pati jaučiatės išsiskyrimo su sūnumi momentu? Kokios mintys Jums kyla, kokius jausmus jaučiate? Kas vyksta su Jūsų kūnu? Paprastai tėveliams padeda sąmoningas savo reakcijų stebėjimas, savo jausmų, kaip antai, susierzinimo, pykčio, nerimo, gėdos, kaltės ir kt. jausmų įvardijimas, jų priėmimas. Išsiskyrimo-atsisveikinimo su vaiku metu stenkitės giliai kvėpuoti, naudoti pozityvią vidinę kalbą su savimi. Kuo ramiau jausitės – tuo ramiau ir saugiau jausis Jūsų vaikas.Taip pat kviečiu Jus pagalvoti ir apie tai, ar Jūsų sūnus jaučiasi besąlygiškai Jūsų priimamas, kai yra toks, koks yra atsisveikinimo akimirką, t.y., kai jis nerimauja prieš Jums išeinant. Gerbkite vaiko patirtis ir kalbėkite su vaiku apie jo patiriamus jausmus. Rodykite, kad suprantate, kaip vaikas jaučiasi. Galite pasakyti vaikui, kad normalu nerimauti išsiskiriant. Galite drauge aptarti, kas šioje situacijoje galėtų padėti sūnui pasijusti geriau. Ypač rekomenduoju apie vaiko jausmus su vaiku kalbėti jam lengviausiai suprantama kalba – žaidimų kalba.


Nors atsisveikinimas vaikui ir Jums yra emociškai skausminga patirtis, atsisveikinti su vaiku turite visada. Daugelis tėvelių klysta manydami, kad vaikai neverks, jei tėveliai nepastebimai išeis. Vaikai išgyvena labai stiprų nesaugumą, baimę, pasimetimą, kai supranta, kad tėvų nebėra. Gali būti, kad daugelis vaikų jaučiasi apgauti ir jiems gali būti labai sunku pasitikėti savo tėveliais. Todėl labai svarbu, kad išsiskirdama su savo vaiku, visada atsisveikintumėte su juo. Atsisveikinimai su vaiku turėtų būti trumpi. Galite susikurti ypatingą atsisveikinimo ritualą su vaiku. Atsisveikindama būkite ryžtinga, galite pasidalinti savo jausmais. Galite pasakyti sūnui, kad pasiilgsite jo ir apie jį galvosite.


Svarbu su vaiku iš anksto pasikalbėti apie jo dienotvarkę. Papasakokite vaikui, kas vyks jo dienotvarkėje, pvz.: ,„Ateis močiutė, jūs kepsite sausainius, eisite į lauką, pamiegosite" ir kt. Vaikas jausis saugiau žinodamas, kokios veiklos jo laukia, kokia yra jo dienotvarkės veiklų seka. Taip pat vaikui visada pasakykite, kada Jūs sugrįšite. Svarbu įvardinti, po kokių vaiko dienotvarkės veiklų Jūs vėl pasimatysite, pvz.: „Grįšiu, kai pamiegosi" ir kt. Jei Jūsų planai pasikeitė, apie visus pasikeitimus Jūsų vaikas taip pat turėtų būti informuojamas, taip kursite tarpusavio santykius, grįstus pasitikėjimu vienas kitu.


Taip pat galite detaliau pagalvoti ir apie grįžimo į namus situaciją. Visada naudinga sugrįžus skirti kelias minutes ypatingo dėmesio vaikui. Galite pasakyti, kad džiaugiatės matydama savo vaiką ir kad pasiilgote jo. Taip pat galite pasiūlyti sūnui nuveikti ką nors smagaus drauge. Leisdama laiką su vaiku rodysite vaikui, kad jis Jums rūpi ir yra svarbus.


Šiame etape svarbu nepamiršti, kad šiuo metu Jūsų sūnus mokosi atsisveikinti su artimiausiu žmogumi savo gyvenime. Natūralu, kad mokymasis susitaikyti su pokyčiais, juos tinkamai priimti gali užtrukti. Linkiu Jums tinkamo nusiteikimo ir kantrybės!


Straipsnis yra informacinės kampanijos „Iš kantrybės neišvedama. Iš kantrybės išeinama" dalis. VšĮ Psichologinės sveikatos centras drauge su TavoVaikas.lt siekia supažindinti tėvus su vaikų netinkamo elgesio priežastimis ir galimais pozityviais jų sprendimo būdais.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis