Ką daryti, kai vaikas neklauso: 3 patarimai iš patirties, kurie iš tiesų veikia

Vaikai - asmenybės, kurioms užaugti padedame mes patys. Neretai augindami vaikus turime didelių lūkesčių, kokiu žmogumi vaikas turėtų tapti užaugęs, kaip jis atrodys, elgsis, kokia veikla užsiims, kokie santykiai bus su tėvais ir kitais aplinkiniais.

Auginant vaiką nederėtų pamiršti, kad jis – individuali siela, kuri ateidama į mūsų gyvenimą su savimi jau atsinešė visą kraitį: charakterio savybes, polinkius, gabumus, sveikatą ir netgi tam tikrus išvaizdos bruožus. Visa tai – praeitų gyvenimų pasekmė, dar vadinama karma. Tai suvokiant netikslinga manyti, jog vaikas užaugs būtent tokiu žmogumi, kokiu norėtume. Tačiau nuolat būdami artimoje aplinkoje, mes galime daryti stiprų poveikį mažosios asmenybės savivertei, pasaulėjautai ir pasaulėžiūrai bei santykiams su aplinkiniais žmonėmis.

Auginant mažuosius dažnai iškyla klausimas: ką daryti, kai neklauso vaikai? kaip nukreipti jų elgesį tinkama linkme, kad ugdytume gerąsias jų charakterio savybes?

Iš tiesų viskas yra kur kas paprasčiau, negu jums gali atrodyti. Tereikia į visas provokuojančias situacijas reaguoti ramiai, išlikti mylinčiais, nuoširdžiais ir vadovautis trimis pateiktais principais.

1. Būkite jiems pavyzdys

Vaikai yra be galo imlūs vaizdinei informacijai, todėl vien žodiniais nurodymais suformuoti vaiko elgesio kryptingumo nepavyks. Vaizdinės informacijos reikšmę vaiko gyvenime galime nesunkiai pastebėti atkreipdami dėmesį į jų kasdieninę veiklą, gestus, mimikas. Jie – tarsi veidrodis visada šalia esantiems suaugusiems. Šis „veidrodis" nuolat mus skatina pasitempti ir būti pozityviu pavyzdžiu savo mažiesiems. Vaikui yra be galo sunku priimti ir vykdyti jūsų žodinius nurodymus, jeigu to, ko prašote, jis nėra matęs darant jus pačius. Jūs turite būti autoritetingi pavyzdžiai besiformuojančiai asmenybei – atminkite tai. Kai ko nors tikitės iš vaiko, rimtai paanalizuokite: „Ar aš pats tai darau?" Jūsų pavyzdys turi būti natūralus ir nesuvaidintas (vaikai puikiai jaučia nuoširdumą ir greitai perpranta elgesio natūralumą). Pavyzdžiui, jeigu vaikas įpratęs matyti mamą, kuri pakiliai nusiteikusi tvarkosi namuose, vos pradėjęs vaikščioti mažasis taip pat ima šluostes, šluotą ir mėgina atkartoti matytą elgesį. Tačiau čia yra vienas svarbus niuansas: jeigu tokį vaiko elgesį stabdysite ar kritikuosite, manydami, kad jis dar per mažas tinkamai atlikti tokią užduotį, galite užgesinti jo entuziazmą šiai veiklai visam likusiam gyvenimui. Todėl turime pozityviai reaguoti ir leisti vaikui bent pamėginti užsiimti skatintina veikla.

2. Nukreipkite vaiko elgesį tinkama linkme nesureikšmindami neigiamo elgesio ir skatindami teigiamą

Ką daryti, kai vaikas piktybiškai provokuoja konfliktines situacijas? Jeigu šios situacijos dažnai pasikartoja, reiškia, kad per mažai laiko skiriate nuoširdžiam ir paprastam bendravimui su savo vaiku. Dėl vidinio meilės ir bendravimo alkio mažasis mėgina išsikovoti tėvų dėmesį visais įmanomais būdais. Sakoma, kad tam vaikui, kurio elgesys yra negatyviausias, meilės reikia labiau už visus kitus. Kartais tėvai būna tokie užsiėmę savo reikalais, kad į mažojo elgesį sureaguoja tik tada, kai jis iškrečia kokią nors šunybę. Vaikas tokias situacijas kartoja vėl ir vėl, kad tik gautų tėvų dėmesio. Kaip teisingai elgtis tokiose situacijose? Visada stenkitės nukreipti vaiką tinkama linkme. Kaip tai įgyvendinti? Kiek įmanoma mažiau reaguokite į neigiamas, konfliktines situacijas (neleiskite sau skirti vaikui dėmesį negatyviu būdu), išlikite jose ramūs ir mylintys. Jeigu reikia, nutraukite arba sustabdykite destruktyvią mažojo veiklą. Pasodinkite jį ramioje aplinkoje ir paprašykite nusiraminti bei pagalvoti apie savo elgesį, pasakykite, kad tada, kai jis bus pasirengęs, jūs pasikalbėsite apie tai, kas nutiko. (Nemanykite, kad jeigu jūsų vaikui dar tik dveji metukai, jis yra per mažas argumentuotai išsakyti savo poziciją. Labai svarbu mokyti vaiką išsikalbėti tokiose situacijose nuo pat mažens. Net jeigu mažojo žodynas dar labai ribotas, leiskite bei skatinkite jį išsakyti savo emocijas ir jų priežastis.) Duokite mažajam pakankamai laiko. Kalbėkite tik išklausę vaiko poziciją, būtinai išlikite empatiški. Nors labai svarbu iki galo išsiaiškinti visą situaciją, pasistenkite kuo mažiau akcentuoti vaiko neigiamą veiklą ir susitelkite į teigiamą.

Ar kada bandėte suskaičiuoti, kiek kartų per dieną sudrausminate savo vaiką ir kiek kartų pagiriate arba paskatinate? Statistika šiuo klausimu išties liūdna. Tačiau koncentruokimės ne į statistiką, o į jūsų artimą ir brangų mažąjį, kuris trokšta tėvų meilės. Stenkitės, kad kiekvieną dieną pagrįstų pagyrimų ir paskatinimų vaikas gautų ne mažiau negu pastabų. Šis principas skatins jūsų vaiko teigiamą elgesį ir padės suvokti tikrąją savivertę.

3. Kalbėkitės su savo vaiku

Visada atraskite laiko pasikalbėti su vaiku apie jo elgesį. Jeigu pastebėjote destruktyvų savo mažojo elgesį – nedelskite. Kuo labiau atidėliosite savo veiksmus, tuo sunkiau bus koreguoti vaiko elgesį tokiose situacijose. Įvykus konfliktinei situacijai paklauskite, kodėl jis taip pasielgė, leiskite jam pagalvoti. Prieš išsakydami savo poziciją ramiai išklausykite mažąjį. Kalbėdamiesi su vaiku užmegzkite akių kontaktą (jei vaikas ignoruoja jūsų žvilgsnį, ramiu balso tonu paprašykite pažvelgti jums į akis), išlikite jo akių lygyje. Pamėginkite į situaciją pažvelgti mažojo akimis. Aiškiai, vaikui suprantamais žodžiais, išdėstykite savo poziciją. Galite aptarti, kaip būtų galima pasielgti tokioje situacijoje ir kokios būtų pasekmės (teigiami pavyzdžiai). Vaikui tokių pokalbių metu labai svarbus jūsų nuoširdus noras suprasti jo elgesio priežastis bei gebėjimas priimti jį tokį, koks yra. Užbaigdami tokius pokalbius būtinai pasakykite savo mažajam, už ką jį mylite, akcentuodami jo teigiamą veiklą.

Kartu su vaiku „augame" ir tobulėjame ir mes patys, todėl priimkime kiekvieną dieną kaip dovaną, kupiną tobulų pamokų, reikalingų mūsų ir artimųjų progresui. Išmokime iš savo mažųjų būti čia ir dabar (juk to, kas buvo vakar, nebepakeisime, o kas bus rytoj, nei vienas nežinome) – kiekviena akimirka unikali ir visos situacijos reikalauja ypatingo dėmesio ir atidumo. Nepamirškime mokytis savo nuoširdumu ir meile dalintis su visais aplinkiniais.

Įkvepiančių ir ypatingų akimirkų!

Lina Šimelionytė (ikimokyklinio ugdymo pedagogė)

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis