Kai vaikui viskas leidžiama ar per daug draudžiama, jis auga nelaimingas: kaip rasti aukso vidurį

Yra vaikų, kuriems viskas galima - ne sykį stebėjau, kaip toks tėvelių numylėtinis įsiveržia į kavinės žaidimų aikštelę, ima spardyti ten esančius žaislus, stumdo kitus vaikus, garsiai šūkauja, o gimdytojai nė galvos nepasuka - tegu, vaikelis, linksminasi.
© Vida Press

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Būna ir kitų tragikomiškų situacijų - pavyzdžiui, kai grupelė suaugusiųjų, ištrūkusių į kurortą, šoka pagal vieno pyplio dūdelę - kur šis nori, ten eina, kur nenori - nekelia kojos. Jau nusprendę, kad pakaks degintis, visi stovomis alksta pliaže, laukdami kol mažulis į valias atsižarstys smėliuko ir teiksis pajudėti pietų link. Žodis „ne", kaip ir kiti draudžiamieji žodeliai, tokiose šeimose vartojami itin retai. Jais net baisimasi - kur gi, juk vaikas turi pažinti visą pasaulį, pilnavertiškai vystytis ir neišsiugdyti kompleksų, tad draudžiama nebent šokti nuo stogo ir vairuoti tėčio „BMW".

Yra ir kitokių vaikų - jiems kone viskas draudžiama. Jie nebėga į smėlio dėžę, nes tėvai jiems draudžia ištepti drabužėlius, o ir žaisti nehigieniškoje smėliadėžėje - negalima. Imti kito vaiko duodamų žaislų irgi negalima, kaip ir karstytis- „dar nukrisi, ką aš tada darysiu!", bėgioti, sušilti, rinkti akmenėlių. Jiems negalima pavargus atsisėsti ant grindinio, draudžiama per daug klausinėti (trukdo kalbėti tėvams mobiliuoju), taškytis vandeniu, važinėti dviračiu, glostyti šuns ir apskritai - būti vaiku. Tokie neretai neturi draugų, įsitaiso mamos ar tėčio pašonėje ir ilgesingai spokso į lakstančius bendraamžius.

Taigi, „viskas galima" prieš daug daug "ne". Kas teisus, - amerikiečiai, teigiantys, kad draudimai traumuoja vaiką ir stabdo jo vystymąsi, ar jų oponentai, sakantys, kad vaikai turi būti matomi, bet negirdimi ir žinoti savo vietą?

Iš tiesų, pasak psichologų, abu šie auklėjimo būdai - ydingi. Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro psichologė Vita Čioraitienė pasakoja, kad sveikiausias auklėjimo būdas - aukso viduriukas, kai atsižvelgiama į vaiko poreikius, jam leidžiama eksperimentuoti ir bandyti, tačiau draudimais suformuojamos aiškios ribos, o vaiko veiksmai nekliudo aplinkiniams.

Tiems, kas žavisi siūlymu bent iki trejų metų leisti viską, psichologė meta netikėtą argumentą - pasirodo, kad nesulaukdamas jokių draudimų, vaikas ima jaustis nesaugiai. Logika tokia: jei man viskas galima, vadinasi, aš niekam nerūpiu. Tad vaikas ima elgtis agresyviai, tarsi prašydamas, kad jį kas sustabdytų. Jei ribų per daug - vaikas tam tikra prasme žlugdomas. Nes tokiu atveju tėvai jį bando apsaugoti nuo visko, kitaip tariant - nuo paties gyvenimo. Galima tik spėlioti, kokios tokių tėvų baimės ir kodėl jie atima iš vaikų galimybę išbandyti savo jėgas, atrasti, išsiaiškinti, kas ir kaip.

Per daug „ne" girdėjęs vaikas gali ir užaugęs likti labai priklausomas nuo aplinkinių, nuolat bijoti, kas ką pasakys. Kitas variantas - sulaukęs aštuoniolikos toks vaikas tarsi nutrūksta nuo grandinės ir išbando viską „nuo...iki", taip dažnai rizikuodamas kur kas labiau, nei būtų rizikavęs glostydamas šunį ar važinėdamas riedučiais.

Kai vaikui viskas leidžiama ar per daug draudžiama, jis auga nelaimingas: kaip rasti aukso vidurį
© Shutterstock nuotr.

Tai kodėl gi pastaraisiais metais Lietuvoje klesti „viskas galima" auklėjimo kultas? Pasak V. Čioraitienės, itin laisvamaniškas auklėjimas atsirado kaip atsvara labai griežtam, kur vaikas neturėjo balso teisės. Itin puritoniškai auginti vaikai užaugę protestavo rinkdamiesi priešingą auklėjimo formą - visišką laisvę. Deja, tokia „laisvė" smarkiai žaloja patį vaiką, be to, - labai erzina ir kliudo kitiems žmonėms.

Prie visų vaiko norų prisitaikantys tėvai, pasak specialistų, iš tiesų savo atžalai daro meškos paslaugą. Kai visi gyvena taip, kaip norisi vaikui, mažylis lieka tarsi anapus realybės. Dėl vaikystėje patirtų emocijų, tėvų dėmesio stygiaus aukos vaidmenį prisiimantys tokio pyplio tėveliai (jų credo - dėl vaiko padarysiu viską, ko aš neturėjau, savo vaikui duosiu trigubai) sukuria iliuziją, kad visas pasaulis pasirengęs derintis prie jo norų. Tačiau tikrovė priešinga, tad galima numanyti, kokį šoką vaikas patirs, kai paaugs ir turės žengti į pasaulį? Jis manys, kad visi privalo prie jo prisitaikyti. Aplinkiniai taip tikrai negalvos. Toks vaikas rizikuoja būti nepriimtas pasaulio, jaustis nesuprastas, gali atsirasti jausmas, kad tik tėvai jį suprato. Tad „viskas galima" auklėjimas, nors ir malonus vaikui, ateityje jam tik kenks. Toks auklėjimas pavojingas ir tuo, kad be ribų išaugę vaikai sukelia chaosą. Žinoma, šio auklėjimo šalininkams atrodo, kad ne jie per daug leidžia, o kiti per daug draudžia.

Kai vaikui viskas leidžiama ar per daug draudžiama, jis auga nelaimingas: kaip rasti aukso vidurį
© Vida Press

Įmanomas ir toks variantas. Kareivinių režimą primenančio auklėjimo aukas nesunku atpažinti iš drebančios povyzos, įpročio stovėti atokiai, suspaudus rankas, žiūrėti žemyn ar į šoną, sėdėti ant kėdės ar sofos kraštelio ir t.t. Tačiau geroji naujiena yra ta, kad tikrai egzistuoja riba. Tarp leidžiu per daug, ir draudžiu per daug. Tokia riba iš dalies galėtų tapti formulė - kol kitiems vaiko elgesys nekliudo (tarp tų „kitų" - ir tėvai bei pats vaikas), viskas gerai. Tačiau jei mamai, tėčiui, pačiam mažyliui, aplinkiniams jo elgesys trukdo - mažąjį reiktų pristabdyti.

Kai vaikui viskas leidžiama ar per daug draudžiama, jis auga nelaimingas: kaip rasti aukso vidurį
© Vida Press

Svarbu suprasti, kad ribos - labai individualus dalykas. Jos nėra tokios, kad nustatei, ir iki 16 metų jos nesikeičia. Ribos turi priklausyti nuo vaiko amžiaus, situacijos, tėvų būklės ir t.t. Idealu, jei draudimai formuojami derantis su vaiku, atsižvelgiant į jo interesus. Pabandykite pasaulį pamatyti mažylio akimis - ar jis nori pažiūrėti, kiek jam leisite, ar žaisdamas patiria didžiulį malonumą, ir todėl nepaisant vakarėjančio dangaus, galima leisti pažaisti ilgiau? Paklauskite savęs - vidiniu kontrolieriumi pasitikėti tikrai verta, net jei protingose knygose parašyti priešingi dalykai.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Lavinimas ir ugdymas

Naudingi patarimai ieškantiems vaikui auklės

Vaikų darželis – gerai, bet ką daryti iki tol, kol vaikas jam subręs, arba kol ateis eilė patekti į tą darželį? Patarimai, jeigu rimtai svarstote atiduoti vaiką į auklės rankas.

Kol nebuvau mama, apie tai net nenutuokiau

Subjektyvus žvilgsnis į tai, kas pasikeičia tapus mama.

Skirtumas tarp mylinčios mamos ir hiperglobojančios

Kiekviena mūsų nori būti pati geriausia mama. Skaitome knygas apie vaikų auklėjimą, stengiamės, bijome padaryti ką nors ne taip. Ir kartais, visai nejučiom, mamos vaikučio gyvenime tampa per daug. Kur ta riba tarp meilės ir hiperglobos? Sraipsnio konsultantė - vaikų ir paauglių psichiatrė Goda Bačienė.

Atvirai: vaikas užklupo besimylinčius tėvus

Nemalonu, jei kas aptinka pačiame aistros sūkuryje. Tačiau tikra katastrofa atrodo, jei jus užklumpa jūsų vaikai. Ką daryti ir kaip vaikui paaiškinti, ką jis matė? Kelios mamos sutiko pasidalinti savo gana nemalonia patirtimi.

Atėjus svečiams, vaikas neatpažįstamai pasikeičia: kodėl taip nutinka ir kaip reaguoti

Trimetę dukrytę auginanti mama pastebi, kad jos tobulo elgesio namuose mergaitė pasikeičia, kai jas aplanko svečiai. Kodėl taip yra ir kaip reaguoti?

Visus tėvus galima suskirstyti į tris tipus: kuriam priklausote jūs

Kai kalbama apie vaikų auklėjimą, sąvoka „tinkamai išauklėtas vaikas“ neturi jokių aiškiai nusakomų kriterijų. Nežiūrint į tai, visi, savo vaiko gerove besirūpinantys tėvai, visais laikais ieškojo atsakymo – kaip tinkamai auklėti ir išauklėti savo vaiką?

Niekada nedrauskite vaikui šių dalykų (3)

Draudimai labai reikalingi auklėjant vaiką, tačiau tik tada, kai naudojami nuosaikiai. Šių dalykų drausti mažyliui negalima jokiais atvejais.

Vaikas savo elgesiu skaudina tėvus: specialistės patarimai (6)

Išmokęs spjaudytis vaikas, kai supyksta, spjauna į mamą ir tėtį. Tėvai aiškina, kad taip elgtis nedera, tačiau kol kas tai nedavė teigiamų rezultatų. Ką tėvams patars specialistė?

Psichologė: kai vaikas pyksta, atminkite šias esmines taisykles (4)

Trejų metų vaikas yra labai emocionalus, jam dažnai užeina isterijos priepuoliai. Supykęs berniukas gali verkti net 30 ar 40 minučių.

10 tėvų klaidų, kurios trukdo vaikui augti

Auginant vaiką, ypač pirmąjį, klaidų išvengti, ko gero, neįmanoma. Tačiau žinant, kokios jos yra dažniausios, galima pamėginti kai kurių nedaryti.

Dažniausiai užduodami klausimai apie naująsias išmokas vaikui (1)

2018 m. sausio 1 d. įsigalios naujos redakcijos Išmokų vaikams įstatymas. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija teikia atsakymus į dažniausiai užduodamus klausimus.

Kai sakote vaikui žodį NEGALIMA, atminkite kelis svarbius dalykus

Suradęs šuns dubenėlį, vaikas jau tiesia rankutę į jo turinį. „NEGALIMA!“, – surinka išsigandusi mama. Tokių NEGALIMA vaikas per dieną girdi išties daug. Tiek, kad laikui bėgant ima negirdėti žodžio NEGALIMA.

Padėkite, auginu itin aktyvų, irzlų ir nervingą vaiką (5)

Vienerių metų ir 8 mėnesių sūnų auginanti mama skundžiasi, kad berniukas pastaruoju metu pasidarė visai nenustygstantis vietoje. Ką mamai patars specialistė?

Mažo vaiko pykčio priepuoliai: kaip elgtis tėvams

Su pustrečių metų dukrytės pykčio priepuoliais nesusitvarkanti mama prašo specialistų patarimo, kaip elgtis tokiose situacijose.

Kas būdinga vaikams iki 2 metų: svarbiausi elgesio etapai ir patarimai tėvams

Ikimokyklinio ugdymo pedagogės Jūratė Zolumskienė ir Natalija Stefanovičienė iš vaikų darželio „Šilagėlė“ apžvelgia pagrindines vaiko iki 2 metų raidos sritis ir elgesio ypatumus.