Kaip užauginti laimingą vaiką: patarimai tėvams

 (8)
Kas yra vaiko socialiniai emociniai įgūdžiai ir kaip juos galima ugdyti? Šį skaitytojos atsiųstą klausimą pateikėmė Individualiosios psichologijos instituto atstovams.
© Adobe Stock

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Žaneta klausia:

„Norėčiau sužinoti, kas tai yra vaiko socioemociniai įgūdžiai? Gal tai gebėjimas elgtis viešoje vietoje (ar tiesiog tai yra socialinės bei emocinės raidos rinkinys)? Kaip ugdyti socioemocinius įgūdžius? Vaikui šiuo metu yra 1 metai ir 9 mėn.“.

Atsako Vilma Petrikienė, individualiosios psichologijos konsultantų programos dalyvė, www.ipi.lt.

Laba diena, Žaneta,

ačiū už puikius klausimus. Į juos paieškokime atsakymų keliais aspektais. Viena vertus, socioemociniai įgūdžiai yra tai, kas vienija mus, žmones, kaip socialines būtybes, kad ir kokio amžiaus mes būtume. Mums būtina būti su žmonėmis ir tarp žmonių, kad išgyventume. Tiesa ir ta, kad vieni šių įgūdžių turi daugiau, kiti jų stokoja. Tad aptarsime, kokie įgūdžiai priskiriami prie socialinių emocinių kompetencijų ir kaip jas ugdyti.

Kita vertus, ugdant vaiko socioemocinius įgūdžius atsiveria puikios galimybės mums, tėvams, atidžiau pasižiūrėti į save. Ar mes esame tas tinkamas pavyzdys, šalia kurio būdamas vaikas užaugs puikiu žmogumi? Vaikai efektyviausiai mokosi stebėdami suaugusiuosius (vos dvejų mažylis atidžiausiai stebi savo mamą ir tėtį): jų elgesį, veiksmus, manieras, vertybes ir pan.

Jeigu mes, mamos/tėčiai,

  • jaučiamės patenkinti savo gyvenimu,

  • patiriame pilnatvės, prasmės, laimės, meilės jausmus,

  • esame visokeriopai sėkmingi,

  • turime kantrybės, dosnumo, gebėjimo dalintis ir atjausti,

galime būti ramūs, kad mūsų vaikai auga geriausiai juos ugdančioje aplinkoje. Kažko papildomo daryti turbūt net ir nereikia. Tačiau sunkumai kyla tuomet, kai augindami vaikus tikimės, jog jie bus „gerai išauklėti" (paklusnūs; darantys, kas liepta; visada linksmi ir bendradarbiaujantys), o jie krenta ant žemės ir spiegia, kad be TO žaislo/saldainio iš parduotuvės niekur neis.

Tad pradėkime nuo pradžių. Socioemociniai įgūdžiai yra tokios socialinės emocinės kompetencijos, kurios puoselėja ir palaiko žmogaus psichinę sveikatą. Remiantis Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) bei kitų šaltinių medžiaga galima pateikti tokį psichinės sveikatos apibrėžimą:

  • tai gerovės būklė, kai asmuo suvokia savo paties sugebėjimus; moka kurti pasitenkinimą teikiančius santykius su kitais žmonėmis; gali susidoroti su gyvenimo įtampomis bei prisitaikyti prie pokyčių; sugeba dirbti produktyviai ir vaisingai; yra pajėgus įnešti savo indėlį į bendruomenės gyvenimą.

Taigi norint, kad žmogus augtų ne tik fiziškai (yra sotus, aprengtas, turi, kur gyventi), bet ir psichiškai sveikas, jis turi įgyti žinių, įgūdžių, turėti teigiamų nuostatų tokiose srityse:

  1. Savo emocijų suvokimas ir valdymas (moka įvardinti jausmus, turi pomėgių bei interesų, pasitiki savimi ir pasauliu).

  2. Pozityvių santykių su kitais kūrimas ir palaikymas (geba pažvelgti į situaciją kitų žmonių akimis, atjausti kitą, suvokia individualius bei grupinius panašumus ir skirtumus).

  3. Tarpasmeninių santykių ir stresinių situacijų valdymas (tinkama emocijų raiška, streso įveikos būdai, ištvermingumas susidūrus su sunkumais, gebėjimas atlaikyti socialinį spaudimą ir, esant reikalui, ieškoti pagalbos).

  4. Kitų globa ir rūpinimasis kitais (empatijos ugdymas, kai siekiama įsijausti į kito (žmogaus, gyvūno) poreikius, norus).

  5. Atsakingas sprendimų priėmimas (remiantis socialinėmis normomis; pagarba kitiems, gyvūnams, gamtai; numatyti galimas veiksmų pasekmes).

  6. Pozityvių tikslų išsikėlimas ir siekimas (asmeninė, šeimos, bendruomenės, visuomenės gerovė).

Suprantu, kad toks aprašas skamba gan įspūdingai, turint galvoje, kad jūs klausiate apie dvejų metų vaiką. Bet, kaip jau minėjau, visi šie dalykai reikalingi visiems žmonėms, nepriklausomai nuo amžiaus. Dar daugiau: socioemociniai įgūdžiai yra tokios socialinės kompetencijos, kuriomis mes naudojamės visur: ir viešoje vietoje, ir namų erdvėje. Kalbant apie mažus vaikus – namų erdvė yra svarbiausia bei saugiausia mokantis šių taip reikalingų įgūdžių. Jeigu namuose vaiką priima tokį, koks jis yra; jeigu mylintys mama ir tėtis padeda suprasti ir atlaikyti kilusius stiprius, sunkius jausmus; jeigu namuose nuosekliai laikomasi aiškių taisyklių ir ribos yra brėžiamos empatiškai; jeigu mama/tėtis yra draugiški vaiko atstovai/advokatai, saugantys nuo per didelio kitų suaugusiųjų noro juos čiupinėti; tikėtina, kad vaikas auga jausdamasis saugus, mylimas, matomas svarbus.

Kaip užauginti laimingą vaiką: patarimai tėvams
Vaikai retai kada mus girdi, bet jie labai greitai ir gan anksti pradeda elgtis, kalbėti taip, kaip mes.
© Adobe Stock

Na, o dabar trumpai apibendrinkime, kaip ugdyti socioemocinius įgūdžius arba, dar kitais žodžiais tariant, emocinį intelektą.

  1. Mokykime savo pavyzdžiu! Vaikai retai kada mus girdi, bet jie labai greitai ir gan anksti pradeda elgtis, kalbėti taip, kaip mes. Jau minėjau, bet drąsiai pasikartosiu, nukreipkime žvilgsnį į save. Ar aš pati/pats turiu socialinių emocinių kompetencijų? Ar suprantu, kas vyksta su manimi? Kokius jausmus aš jaučiu? Ar moku socialiai priimtinais būdais apie tai pranešti aplinkiniams? Pavyzdžiui, Man patinka gyventi tvarkinguose namuose. Kai žaidimas baigiasi, žaislai grįžta į savo vietas. Suprantu, kad jau esi pavargusi. Aš tau padėsiu. Arba: Šiąnakt aš prastai miegojau, man skauda galvą, tad šiandien man reikia visos tavo pagalbos ir bendradarbiavimo. Beje, galime duoti tik tai, ko patys turime! T.y. jeigu norime kantriai ir su meile rūpintis savo artimiausiais, visų pirma išmokime mylėti ir priimti save. O kantrybės pasisemti padeda poilsis.

  2. Jaustis taip, kaip jaučiamės, galima! Žalojantį elgesį privalu stabdyti. Būtų gerai, kad ši mintis nuolat skambėtų, kaip priminimas! Mat žalingas elgesys yra daugiau nei tik mušti, pešti, kąsti, skriausti. Prie žalingo elgesio galima priskirti ir subtilesnes, jau suaugusiems būdingas jausmų reiškimo formas, kaip pavyzdžiui, savigrauža (Na, kaip aš taip pražiūrėjau/nepagalvojau/pamiršau), saviplaka (Kokia aš nevėkšla, kad pastačiau automobilį ten, kur kitiems trukdo), aukos vaidmuo (Jūs nedėkingieji! Aš taip stengiuosi, o jums nieko nereikia...) ir pan. Taigi jeigu vaikas renkasi akivaizdžiai blogą elgesį, priimkime tai kaip pagalbos šauksmą, padėkime jam savo ramiu buvimu atlaikyti kilusią jausmų audrą. O jeigu mums, tėvams, lygiagrečiai irgi kyla dideli jausmai, pravartu juos „užsirašyti" ir esant pirmai galimybei pasirūpinti savimi (pavyzdžiui, sumigdžius vaikus pasikalbėti su sutuoktiniu ar paskambinti draugei; savo jausmais bei savijauta rūpinkimės prie „keturių akių").

  3. Poreikių patenkinimas – kelias į gerą savijautą ir bendradarbiavimą. Mes, žmonės, turime įvairiausių poreikių ir turime teisę, kad tie poreikiai būtų atliepti. Geras miegas, sotus maistas, teigiamas dėmesys (bent po 15 minučių per dieną kokybiško laiko sau, sutuoktiniui, vaikui), vis ir vis atkuriamas ryšys, galimybė pasijusti galinčiu, svarbiu, reikšmingu – šie ir panašūs dalykai skatina bendradarbiavimą, norą prisidėti, rinktis tinkamą elgesį. Skamba paprastai, tačiau, dažnu atveju, mums, suaugusiems, tai viena sudėtingesnių socioemocinių įgūdžių ugdymo dalių. Esame išmokę/išmokyti „nurašyti" poreikius, kaip nesvarbius (Tai jis čia tik dėmesio nori; arba: Neturiu laiko pavalgyti; ir pan.).

  4. Pyktis – ledkalnio viršūnė, slepianti gilesnius jausmus: baimę, liūdesį, nusivylimą, neteisybės jausmą... Piktas žmogus dažnai padaro ar pasako tai, ko vėliau gailisi. Sena tiesa! Bet pažvelkime kitu kampu. Pabandykime suprasti, kas vyksta su žmogumi, kuris pyksta. Pavyzdžiui, ketverių alkanas, pavargęs, miego norintis vaikas lenda prie mašinoje užmigusio jaunesnio broliuko, nors mama aiškiai prašo liautis tai darius. Broliukas pabunda. Mama susinervina ir ima šaukti ant vyresnio vaiko, purtyti ar dar kažkaip kvosti: KODĖL? Žiūrint vyresnio vaiko akimis situacija galėtų būti tokia: Mama, aš labai pavargau, man karšta važiuoti mašinoje, aš noriu miego. Padėk man! Mamos situacija gali būti tokia: Jau greitai būsime namie, kol mažylis miega, pavalgydinsiu vyresnėlį, bus poilsio laikas, pamiegos abu vaikai, atsipūsiu ir aš. Kai vyresnėlis išbudina jaunėlį sugriūna visa lūkesčių piramidė, „nuplaukia" išsvajota galimybė atsikvėpti, apima bejėgystė ir jausmas, kad „taip nesąžininga".

Taigi, smurtas yra smurtas ir jam pateisinimo nėra, kad ir kokios aplinkybės būtų. Svarbu sau priminti, jog vienintelis pastovus dalykas su vaikais yra tai, kad nėra nieko pastovaus, ir jog mūsų planai dažnai kinta be galimybės tam pasiruošti. Tad prevenciškai rūpinkimės savimi, kad esant sudėtingai situacijai turėtume resursų atlaikyti tiek savo, tiek vaikų jausmų audras.

Nepriimkime to asmeniškai! Kad ir ką mums sako ar daro supykęs vaikas, turėkime drąsos priimti tai, kaip garsų pagalbos šauksmą. Nekenčiu tavęs! Esi blogiausia mama pasaulyje! - išvertus į augančio, bręstančio žmogaus kalbą būtų: Man taip bloga, toks jausmų chaosas viduje, kad norisi išsinerti iš savo odos, kaip tą padarytų gyvatė. Man pikta, pavydu ir apmaudu, kad draugas gavo dovanų tai, ko aš labai norėjau. Ir man labai sunku būti su savimi, kai aš taip jaučiuosi. Būkime šalia savo vaiko. Mylėkime savo vaiką, kai, rodos, jis mažiausiai to nusipelno. Padėkime jam tai atlaikyti. Nuraminkime savo vidine ramybe. Kad vaikui jau geriau, pamatysime iš akimirksniu pasikeitusios nuotaikos ir kitų pokalbio temų. Kai jau bus galimybė, pasirūpinkime ir savo jausmais. Prie „keturių akių" su suaugusiu (sutuoktinis/draugė/psichologas) pasikalbėkime, kad Man buvo baisu, kai jis man šitaip išrėkė/drėskė ir t.t.

Leiskime svajoti/norėti. Mūsų vaikai, o ir mes patys turime daug įvairiausių norų. Tai yra geras dalykas! Ar tai reiškia, kad mes viską turime pirkti? Anaiptol! Bet tai, kad mes galime bent svajonėse tą daiktą „gauti", galvoti, ką su juo veiktume, įsivaizduoti, kaip mes juo džiaugtumėmės, suteikia pasitenkinimo jausmą. Ir jeigu noras yra išties didelis, žmogus gali palaukti, kad jį gautų / kol gaus. Gebėjimas laukti yra aukšto emocinio intelekto požymis.

Sėkmės mokant ir mokantis, auginant ir augant drauge!

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Lavinimas ir ugdymas

Kol nebuvau mama, apie tai net nenutuokiau

Subjektyvus žvilgsnis į tai, kas pasikeičia tapus mama.

Skirtumas tarp mylinčios mamos ir hiperglobojančios

Kiekviena mūsų nori būti pati geriausia mama. Skaitome knygas apie vaikų auklėjimą, stengiamės, bijome padaryti ką nors ne taip. Ir kartais, visai nejučiom, mamos vaikučio gyvenime tampa per daug. Kur ta riba tarp meilės ir hiperglobos? Sraipsnio konsultantė - vaikų ir paauglių psichiatrė Goda Bačienė.

Atvirai: vaikas užklupo besimylinčius tėvus

Nemalonu, jei kas aptinka pačiame aistros sūkuryje. Tačiau tikra katastrofa atrodo, jei jus užklumpa jūsų vaikai. Ką daryti ir kaip vaikui paaiškinti, ką jis matė? Kelios mamos sutiko pasidalinti savo gana nemalonia patirtimi.

Atėjus svečiams, vaikas neatpažįstamai pasikeičia: kodėl taip nutinka ir kaip reaguoti

Trimetę dukrytę auginanti mama pastebi, kad jos tobulo elgesio namuose mergaitė pasikeičia, kai jas aplanko svečiai. Kodėl taip yra ir kaip reaguoti?

Visus tėvus galima suskirstyti į tris tipus: kuriam priklausote jūs

Kai kalbama apie vaikų auklėjimą, sąvoka „tinkamai išauklėtas vaikas“ neturi jokių aiškiai nusakomų kriterijų. Nežiūrint į tai, visi, savo vaiko gerove besirūpinantys tėvai, visais laikais ieškojo atsakymo – kaip tinkamai auklėti ir išauklėti savo vaiką?

Niekada nedrauskite vaikui šių dalykų (3)

Draudimai labai reikalingi auklėjant vaiką, tačiau tik tada, kai naudojami nuosaikiai. Šių dalykų drausti mažyliui negalima jokiais atvejais.

Vaikas savo elgesiu skaudina tėvus: specialistės patarimai (6)

Išmokęs spjaudytis vaikas, kai supyksta, spjauna į mamą ir tėtį. Tėvai aiškina, kad taip elgtis nedera, tačiau kol kas tai nedavė teigiamų rezultatų. Ką tėvams patars specialistė?

Psichologė: kai vaikas pyksta, atminkite šias esmines taisykles (4)

Trejų metų vaikas yra labai emocionalus, jam dažnai užeina isterijos priepuoliai. Supykęs berniukas gali verkti net 30 ar 40 minučių.

10 tėvų klaidų, kurios trukdo vaikui augti

Auginant vaiką, ypač pirmąjį, klaidų išvengti, ko gero, neįmanoma. Tačiau žinant, kokios jos yra dažniausios, galima pamėginti kai kurių nedaryti.

Dažniausiai užduodami klausimai apie naująsias išmokas vaikui (1)

2018 m. sausio 1 d. įsigalios naujos redakcijos Išmokų vaikams įstatymas. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija teikia atsakymus į dažniausiai užduodamus klausimus.

Kai sakote vaikui žodį NEGALIMA, atminkite kelis svarbius dalykus

Suradęs šuns dubenėlį, vaikas jau tiesia rankutę į jo turinį. „NEGALIMA!“, – surinka išsigandusi mama. Tokių NEGALIMA vaikas per dieną girdi išties daug. Tiek, kad laikui bėgant ima negirdėti žodžio NEGALIMA.

Padėkite, auginu itin aktyvų, irzlų ir nervingą vaiką (5)

Vienerių metų ir 8 mėnesių sūnų auginanti mama skundžiasi, kad berniukas pastaruoju metu pasidarė visai nenustygstantis vietoje. Ką mamai patars specialistė?

Mažo vaiko pykčio priepuoliai: kaip elgtis tėvams

Su pustrečių metų dukrytės pykčio priepuoliais nesusitvarkanti mama prašo specialistų patarimo, kaip elgtis tokiose situacijose.

Kas būdinga vaikams iki 2 metų: svarbiausi elgesio etapai ir patarimai tėvams

Ikimokyklinio ugdymo pedagogės Jūratė Zolumskienė ir Natalija Stefanovičienė iš vaikų darželio „Šilagėlė“ apžvelgia pagrindines vaiko iki 2 metų raidos sritis ir elgesio ypatumus.

Ko mes galime pasimokyti iš skandinavų, kurie augina laimingiausius vaikus pasaulyje

Danija pasaulyje garsi Andersono pasakomis, LEGO žaislais ir laimingiausios pasaulyje tautos reitingu. Tai viena mažesnių Europos valstybių, negalinti pasigirti giedru dangumi, bet jau daug metų garsėjanti kaip giedros nuotaikos „receptą“ atradusi šalis. Kokios gi šio recepto dedamosios dalys?