Kiek Lietuvoje optimalu turėti vaikų: vieną, du, o gal tris?

Didelė tikimybė, kad jūs, jeigu dabar skaitote šiuos žodžius, turite vaikų. O jei iš tiesų taip yra, tai dar didesnė tikimybė, kad vaikų turite ne daugiau ir ne mažiau kaip... du. Jeigu yra kitaip, esate šiek tiek išimtis.
© Vida Press

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Ir tai ne koks nors atsitiktinis būrimas iš kavos tirščių. Statistiškai vienai moteriai Lietuvoje iš tiesų vidutiniškai gimsta beveik du vaikai (tiesa, į šiuos skaičiavimus įtraukiamos tik gimdžiusios moterys).

Kodėl du? Kodėl ne trys, ne šeši ir ne vienas? Ar tikrai mes patys taip apsisprendžiame, ar vis dėlto kažkas mums primeta tokį sprendimą?

Kiek vaikų norėtų vyrai?

2013-2014 m. Vilniaus universiteto Lyčių studijų centre buvo atliktas tyrimas, buvo kalbamasi su jaunais, vaikų neturinčiais vyrais apie jų tėvystės vizijas.

Sociologė Vaida Tretjakova: „Du vaikai, būsimų tėčių nuomone, „yra tinkamiausias kompromisas tarp noro vaikui suteikti brolio ar sesers draugiją ir finansinių bei gerovės galimybių."

„Ar vyrai norėtų vaikų? Dauguma tyrimo dalyvių atsakė „taip" – vaikai yra trokštama jų įsivaizduojamo idealaus gyvenimo dalis.

O kiek vaikų norėtų auginti? Du vaikai, būsimų tėčių nuomone, „yra tinkamiausias kompromisas tarp noro vaikui suteikti brolio ar sesers draugiją ir finansinių bei gerovės galimybių."

Kodėl ne vienas vaikas?

Vyrų nuomone, brolio ar sesers draugija papildo vaikų kasdienybę ir išmoko įvairių bendravimo subtilybių: dalytis, spręsti konfliktus ir pan. Tai ypač pabrėžė vyrai, patys augę kartu su broliais ar seserimis.

Vienas – per mažai, bet trys – jau per daug"

Antra vertus, atliekant tyrimą paaiškėjo, kad vyrams tėvystė asocijuojasi su didele atsakomybe, ypač – finansine. O gausesnė nei dviejų vaikų šeima dažnai suvokiama kaip daug didesnių ekonominių išteklių reikalaujantis projektas. Taip pat manoma, kad daugiavaikei šeimai reikės ir kur kas didesnių laiko išteklių, tai tėčių dėmesį stipriai ir ilgam nukreiptų nuo kitų savęs realizavimo veiklų ar pomėgių.

Tyrimo apie vyraujantį pageidaujamą vaikų skaičių išvadas susumuoja vienas tyrimo dalyvių: „Kažkaip vienas per mažai, trys – per daug.""

Atrodytų, puiku: žmonės svajoja apie du vaikus ir vėliau, jei aplinkybės susiklosto tinkamai, dauguma kaip tik tiek ir augina. Vis dėlto kartais atrodo, kad du vaikai – puikiausias būdas išvengti tetų ir dėdžių komentarų, siūlymų ar pageidavimų. O nuomonę „du vaikai – pats tinkamiausias skaičius" mums dažnai įperša aplinkiniai.

„Jau tikriausiai planuosite vaikelį? O gal jau laukiatės?" – klausinėja visi antrą vedybų dieną. „O kada antras?" – klausia gimus pirmagimiui. „Jau trys? Ką, neužteko dviejų?" – „Na taip, jums dar reikėtų mergaitės."

„Na, bet jūs gimdote ir gimdote!" – iš savo šeimos gydytojos išgirdo mano bičiulė, atėjusi pasidžiaugti savo... trečiuoju nėštumu.

O kas, jei daugiau?

Įdomu, ką mąsto žmonės, neįtilpę į „dviejų vaikų" taisyklę.

Eglė Jakutienė (30 m.), dvynukių Mortos ir Elžbietos (5 m.) ir trimečio Mykolo mama: „Man dvynukės buvo kaip ženklas, kad aš ne viską sprendžiu ir planuoju, ne viskas nuo manęs priklauso."

„Nors mūsų aplinkoje yra įprasta turėti daug vaikų, tačiau iš nepažįstamų žmonių, ypač vyresnio amžiaus, reakcijos suprantu, kad net du vaikai yra gana daug. Dar vaikštinėdama su dvynukėmis sulaukdavau daug dėmesio: ir džiaugsmingų komentarų su šypsenomis („Mama – didvyrė", „Kokia šaunuolė mama", „Aukite sveiki" ir t. t.), bet ir... paguodos: „Oi kaip gerai, kad dvi iš karto – vienu metu atvargsite vargelį ir daugiau nebereikės." Arba „Gerai, kad dvi iš karto, tik gaila, kad ne berniukas ir mergytė, va tada tai jau tikrai nieko netrūktų."

Bet negi aiškinsi visoms nepažįstamoms moteriškėms, kad mergaitės tikrai nebus mūsų vieninteliai vaikai. Ir niekas nežino, kiek tų vaikų turėsime, kiek vargsime dar tą savo džiugų vargelį, nes juk patys jo norėjome."

Ar trys vaikai – tikrai daug?

Eglė mano, kad tai labai priklauso nuo to, su kokiais žmonėmis bendraujame: „Mūsų amžiaus draugai kartais pavadina mus drąsuoliais dėl to, kad ryžomės turėti tris vaikus. Tik aš nežinau, kas čia drąsaus... Tiesiog toks mūsų kelias. Juk mes dvynių „neužsakėme". Man dvynukės buvo kaip ženklas, kad aš ne viską sprendžiu ir planuoju, ne viskas nuo manęs priklauso. Kai pastojau antrą kartą, buvo labai neramu dėl aplinkinių reakcijos. Labiausiai nustebino mano tėvai, kurie žinią sutiko su didžiausiu džiaugsmu. Mūsų aplinka labai dėkinga, daugeliui mūsų pažįstamų trejetukas – normalu."

Sunkumai kada nors baigiasi...

„Kol turėjome tik dvynukes, su vyru buvome optimistai. Kalbėdavome, kad tik nuo požiūrio priklauso, sunku ar lengva auginti vaikus. Kai gimė trečiasis, tapome labiau realistais – pajutome, kad mums tikrai nelengva, o požiūris ne visais atvejais visagalis.

Gimus Mykolui man buvo labai sunku, buvau pervargusi ir pikta kaip ragana žiežula. Bet aš pati juk norėjau būti mama-didvyrė ir kol mergaitėms suėjo 2 m. ir 7 mėn., savo tris vaikus auginau pati namuose. Ar dabar ką nors keisčiau?

Manau, jei atsukčiau laiką atgal, aš ir vėl mergaičių neleisčiau į darželį. Juk dvimetės jos buvo tikrai dar visiškai mažulytės. Galbūt pasikviesčiau į pagalbą mamą, anytą ar vyro seserį. Galbūt nusispjaučiau į tvarką namuose, valgytume daugiau pusgaminių, mažiau namuose gaminto maisto. „Susiorganizuočiau" daugiau laiko sau ir pabuvimui dviese su vyru.

Bet dabar, kai vaikai ūgtelėjo, jie nebegali gyventi vienas be kito! Tad šeimos gyvenimo kokybė šoktelėjo į aukštumas!"

Reikia namo!

„Trise augti vaikams yra nepaprastai gerai – mes juos net vadiname trynukais. Jie visi kartu nuolat žaidžia, prisigalvoja veiklų, kurios man net neateitų į galvą (arba tokių, apie kurias tik vėliau perskaitau internete kaip kūrybingų mamų siūlymus, kaip lavinti vaikus!). Tiek būdami kartu, tiek kiekvienas atskirai jie yra be galo kūrybiški, iš nieko susikuria krūvas žaidimų. Pavyzdžiui, Mykolas dvi dienas žaidė su pakeliu šiaudelių: dėliojo ant žemės raides, namus, šaudė fejerverkus ir t. t. Jei tenka bent kelioms valandoms išsiskirti, vaikai vieni kitų be galo pasiilgsta.

Bet ar norėtume daugiau?

Mūsų vaikai nuolat kalba apie namą, nes bute daug ko negalima, pavyzdžiui, lakstyti, šokinėti ir nervinti kaimynų apačioje. Bent kartą per dieną jo paprašo, nes ten būtų galima visa šėlti be nuolatinių ribojimų. Štai jums ir atsakymas."

O kas, jei vaikų mažiau?

Šiais laikais į šeimas, turinčias vieną vaiką, nebėra žiūrima kritiškai. Ar bent taip kritiškai kaip į žmones, apskritai atsisakančius turėti vaikų.

Sociologė Živilė Leonavičiūtė – apie moteris, pasirinkusias savanoriškos bevaikystės gyvenimo kelią ir jų motyvaciją: „Šalia viengungystės ar nevaisingumo viena dažnų priežasčių, kodėl žmonės taip ir nesulaukia vaikų, savanoriškas sprendimas to nedaryti."

„Tokio sprendimą padiktuoja kiti pasirinkimai, t. y. moters nepriklausomybė, saviraiška, karjera, asmeniniai santykiai ir pan. O mano kalbintos moterys labiausiai pabrėždavo pasitenkinimą savo pasirinktu gyvenimo būdu."

Tačiau visuomenė šį reiškinį vertina neigiamai. Kodėl?

Negalima nenorėti vaikų"

„Garsi JAV mokslininkė Jean E. Veevers pastebėjo, kad savanorišką bevaikystę pasirinkusios poros pažeidžia dvi svarbias visuomenės normas – normą turėti vaikų ir normą norėti jų turėti. Todėl konservatyvesnės visuomenės savanorišką bevaikystę suvokia kaip nepriimtiną. Lietuvos visuomenė taip pat šį reiškinį vertina neigiamai. Tai nėra didelė staigmena, nes daugumos pokomunistinių Europos valstybių visuomenės požiūris į bevaikystę kaip tik toks. Pavyzdžiui, Švedijoje tik apie 5 proc. švedų tokį pasirinkimą įvertintų neigiamai, o tarkim, Ukrainoje – apie 85 proc. jos gyventojų.

Laikui bėgant šios nuostatos švelnėja: 2008 m. teiginiui, kad moters gyvenimas yra visavertis tik tuomet, jeigu ji turi vaikų, pritarė 60,7 proc. šalies gyventojų. O 1990 m. – net 88,5 proc. šalies gyventojų."

Vis dėlto sociologai pabrėžia, kad ir vaikų neturinčios poros, ir vieną vaiką auginančios šeimos patiria nuolatinį aplinkinių spaudimą „keisti savo šeimos dydį." Tačiau šis spaudimas labai paradoksalus, nes šeimos dydį pakeitus smagiau ir viršijus du vaikus aplinkinių reakcija jau būna ne „kodėl tiek mažai?", o „bet kam gi jums tiek daug?!"

Kokios išvados peršasi? Ko gero, reikia tikėti savo pačių padarytais sprendimais. Tik tada smalsiųjų patarėjų siūlomos „normos" ir „taisyklės" tebus foninis triukšmas, o ne iš pusiausvyros išmušantys gyvenimo trikdžiai.

Straipsnis buvo publikuotas TAVO VAIKO žurnale.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Lavinimas ir ugdymas

Atviras skaitytojos laiškas: aš noriu pasakyti kai ką svarbaus šiuolaikiniams tėvams

Kiekvienas tėtis ir mama nori užauginti laimingą ir savimi pasitikintį vaiką. Tačiau neretai mūsų, tėvų, žodžiai gerokai skiriasi nuo mūsų pačių veiksmų. Kokias klaidas šiuolaikiniai tėvai daro dažniausiai? Vienos skaitytojos nuomonė.

Teo ir Ieva pristato: namuose gaminame ekologišką modeliną (1)

Kad ir kur bebūtume – ar svetur pas tėtį, ar namuose Kaune, ar sodyboje, visuomet pasigaminame mūsų taip mėgstamo ekologiško modelino. Su juo žaisti yra begalė būdų, o jį pagaminti vienas juokas!

Kurį Zodiako ženklą galima apibūdinti kaip „tobulas vaikas“

Jeigu mėgstate pavartyti horoskopus, jūsų dėmesiui – 12 Zodiako ženklų apžvalga: kurie iš jų tvirtą charakterį rodo nuo gimimo, o su kuriais lengviausia susitarti?

5 nieko nekainuojantys būdai, kaip sutvirtinti ryšį su vaiku

Kiekvienas iš mūsų norime būti dar geresniais tėvais savo vaikams, tačiau neretai nežinome nuo ko pradėti.

Vaikas nesitraukia nuo mamos: įprasta raidos dalis ar perdėtas jautrumas (2)

Dvejų metų vaiką auginanti mama klausia psichologės patarimo, kaip elgtis su itin jautria dukrele.

Patarimai, kaip nuo gimimo lavinti vaiko smulkiąją motoriką

Vaikas gimsta stipriai sugniaužtais kumščiais ir pirštus „išlaisvina“ tik paūgėjęs. Kaip namuose galime lavinti jo smulkiąją motoriką nuo gimimo?

Teo ir Ieva pristato: ne tik smagi, bet ir labai naudinga mankšta pėdutėms

Kad pėdų masažas teikia didelę naudą, žino visi. Jau nuo ankstyvosios kūdikystės siūloma masažuoti savo mažylių pėdutes, kuriose pilna aktyvių taškų, teigiamai veikiančių ne tik vaiko imunitetą, bet ir nuotaiką bei vystymąsi.

Kaip atskirti kokybišką žaislą vaikui nuo tokio, kuris gali būti netgi pavojingas

Kiekvieną dieną mūsų vaikai susiduria su įvairiausiais produktais, apie kurių galimą pavojų mažiesiems dažnai net nesusimąstome.

Patyrusios mamos patarimai: kaip keliauti su mažais vaikais lėktuvu

Keliaujame atostogauti, aplankyti seniai matytus draugus ar gimines, pakeisti gyvenimą. Dažnai kelionės iš žadančių daug džiaugsmo ir laimės, tampa pilnomis streso ir baimės, ypač keliaujant su mažamečiais vaikais.

Teo ir Ieva pristato: raidžių arba skaičių žvejyba

Kol už lango vasara, mėgaukimės jos teikiamomis gėrybėmis – šiltu oru bei žaidimais su vandeniu.

Teo ir Ieva pristato: gėlių teptukas, spalvų loterija ir kitos linksmybės lauke

Kaip smagu vasarą! Vabalų, paukščių ir kitų gamtos reiškinių stebėjimas, drugelių gaudymas, vandens pramogos – visa tai galima išbandyti vasarą gryname ore.

Kokia ji – tobula mama: interviu su psichologe

Ar prieš gimstant vaikučiui jums nešmėkštelėjo mintis: „Noriu būti tobula mama!"? Manau, jei būsite nuoširdi atsakydama, greičiausiai atsakymas bus „TAIP".

Teo ir Ieva pristato: lobio ieškojimas, piešimas pupelėmis ir kiti smagūs žaidimai vaikams (1)

Atostogos kaime - kaip gryno oro gurkšnis! Magiškas laikas, kai gali nerūpestingai siautėti ir dūkti saulės spinduliuose ar žaisti vandenyje.

Prieš keliaudami su vaiku atostogų, atminkite kai ką svarbaus

Kad kelionė į svečias šalis su vaiku būtų sklandi, svarbu tinkamai jai pasiruošti ir nepamiršti kelių svarbių aspektų.

Teo ir Ieva pristato: kai prireikia greitai užimti vaiką čia ir dabar (4)

Kiekvieną antradienį portale www.tavovaikas.lt svečiuojasi tinklaraštininkė Ieva ir jos sūnelis Teo, kurie dalijasi savo išbandytais smagiais žaidimais bei lavinimaosiomis veiklomis.