Mamos ir anytos nesutarimai dėl vaiko auginimo: ką patars specialistė

 (21)
Redakcija gavo jaunos mamos laišką, kuriame ji klausia patarimo apie bendravimą su anyta, vaiko močiute. Mamai skaudu, kad anyta dažnai komentuoja vaiko auginimą ir taip tarsi nuvertina mamos pastangas.
© Adobe Stock

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Skaitytoja klausia:

„Noriu paklausti, kaip gražiai ir nesukeliant konflikto pasakyti anytai, kad vaiko nerengsiu pagal jos norus ir kad ji nustotų jam ieškoti ligų, kurių nėra. Pasak jos, jeigu vaikas sloguoja - tai jau sinusitas, o jeigu nusikosėja — tai jau esą bronchitas su spazmais, o jei nusičiaudi – alergiją viskam įžvelgia. Anyta nėra jokia gydytoja. Kaip išvengti konflikto, bet leisti aiškiai ir visiems laikams suprasti, kad vaikas yra mano, o ji tik močiutė?“

Atsako tėvystės konsultantė Kristina Pikūnė / Pozityvaus auklėjimo konsultantų asociacija.

Perskaičius skaitytojos klausimą iškilo vaizdinys, kuriame vaikas lyg didelis gražus kamuolys, kuriuo džiaugdamiesi žaidžia žmonės. Šis įvaizdis tegul padeda mums suprasti, kad, nors ir būdamas atskiras individas, vaikas yra šeimos sistemos dalis. Vienos sistemos mažesnės, kitos didesnės, bet visose kyla įvairiausių iššūkių, įtampų ir net konfliktų, kaip sutarti vaiko auklėjimo, požiūrio į jo mitybą, laisvalaikį, pasiekimus klausimais. Labai dėkoju skaitytojai už drąsą klausti to, kas pažįstama daugeliui, bet ne kiekvienas to paklaustų. Ką galėčiau patarti? Kaip apsaugoti savo motinystę ar tėvystę nuo konfliktų su seneliais? Kaip apsaugoti save nuo užverdančių jausmų ir ramiai mėgautis visomis "nuosavybės į vaiką teisėmis", apie kurių praradimą klausia skaitytoja?

Ar kalbame apie kartų nesutarimus? Kartų karą? Įtakos zonų nepasidalinimą? Kaip tai bepavadintume, kalbame apie vaiką sistemoje, o vaikai retai būna tik vaikai. Kaip ir suaugusieji, taip ir vaikai turi įvairiausių prisiimtų ar jiems "uždėtų" vaidmenų. Vaikas pirmagimis ir vaikas pagrandukas, vaikas darželinukas ir vaikas mokinukas, vaikas kodėlčiukas ir vaikas "alpinistas", vaikas mergaitė ir vaikas berniukas. O dauguma vaikų yra dar ir anūkai! Turint vaiką - anūką, tenka priimti keletą iššūkių. Dažniausiai tėvams reikia senelių pagalbos, tačiau jie taip pat nori ir visiško savarankiškumo sprendžiant savo vaiko auklėjimo, maitinimo, aprangos ir kitus klausimus. Tai natūralus tėvų noras. O seneliai? Daugumai senelių anūkai yra jų vaikų vaikai. Reikėtų tai visada prisiminti.

Kiek tėvų pasitiki savo vaikais? Jų įvairiais gebėjimais, priklausomai nuo amžiaus? Nelygu, kokia šeima. Bet jei šeimoje nuo mažens bendravimo su vaiku stilius buvo vadovaujantis ar kontroliuojantis, ar galima būtų tikėtis, kad vaikams užaugus ir sukūrus savo šeimas, tėvai - seneliai, staiga pakeis savo bendravimo stilių ir iš kažkur įgaus pasitikėjimo savo vaikais kaip tėvais? Liūdna, bet santykiuose tarp vaikų ir tėvų dėl anūkų, šalia džiaugsmo ir meilės, kyla ir daug nemalonių jausmų: nepasitikėjimas, pyktis, nenoras bendrauti, priekaištai, baimės, kaltinimai, priešiškumas, atsargumas, užsidarymas, nutylėjimai, uždarymas ir dar daugiau. Ir šie nemalonūs jausmai yra abiejų šalių palydovai. Ką su tuo daryti?

Nepamirškim, kad tai, kaip mes dabar auginame vaikus, ir kaip juos augino mūsų tėvai - tai du skirtingi pasauliai. Psichologijos žinios, požiūris į vaiko asmenybę, maitinimąsi, jo pasiekimus, auklėjimo stilius, - viskas seneliams gali atrodyti ne taip, nes ir buvo greičiausiai kitaip.
Kristina PIKŪNĖ

Pirmiausia sustoti ir apmąstyti, kaip jaučiuosi aš. Kas bebūčiau vaikui - mama, tėtis, močiutė ar senelis. Ar pasitikiu seneliais? Ar pasitikiu vaiko tėvais? Jei turiu rimtų abejonių - reikėtų kalbėtis. Jei paaiškėtų, kad tai tik noras, kad būtų paklūstama mano įsitikinimams, - tai santykių labui teks nusileisti ir tyliai sau pripažinti, kad principingai noriu, jog būtų tik mano tiesa. Noriu ir vėl kontroliuoti, vadovauti. Noriu mylėti "savo būdu". Ne kaip geriausia sistemai. Bet net ir pastebėję taip elgiantis senelius ar save, neskubėkime jų kaltinti ar teisti. Visi mes galime klysti. Klausimo autorė greičiausia sutiks, kad pasikalbėti apie tai - būtų didelis iššūkis. Ir aš visiškai su tuo sutinku. Kalbėtis apie pasitikėjimą yra sunku. Ypač šeimose, kuriose bendraujama tik informacijos pasikeitimo lygmenyje: kas nutiko, kaip nutiko, kada nutiko. Ir beveik niekad apie jausmus. Bet visgi. Grįžtant prie klausimo - "kaip priminti, kad vaikas yra mano" - teks apie tai kalbėtis. Patariu apie tai kalbėtis. Ir esu tikra, kad pavyks. Gal ne iš pirmo karto. Bet tikrai pavyks.

Nepamirškim, kad tai, kaip mes dabar auginame vaikus, ir kaip juos augino mūsų tėvai - tai du skirtingi pasauliai. Psichologijos žinios, požiūris į vaiko asmenybę, maitinimąsi, jo pasiekimus, auklėjimo stilius, - viskas seneliams gali atrodyti ne taip, nes ir buvo greičiausiai kitaip. Pasikalbėkite apie visus tuos skirtumus. Paklausinėkite, išklausinėkite, išklausykite, kaip darydavo močiutė, kaip ji darytų dabar. Klausymasis gali padėti suprasti. Ir klausymasis neužkrečiamas.

Tiesa, klausantis labai svarbu, kiek pasitikite savimi kaip mama. Gali būti, kad susvyravus pasitikėjimui savimi, anytos ar mamos pastabos dėl vaiko skaudina daug labiau. Galbūt skauda dar labiau, nes esate tiesiog pervargusi. Gal vertėtų sustoti bent minutėlei ir prisiminti, kad klysti žmogiška. Net būnant mama. Gera mama ne ta, kuri nesuklysta. Gera mama ta, kuri pasitiki savimi ir savo motinyste tiek, kad pati priimtų sprendimus su meile rūpindamasi savo vaiku.

Įsivaizduoju tobulą močiutę, ar senelį - kuris štai tokiomis akimirkomis, kai kyla nesutarimai dėl požiūrio į vaiko apsisprendimą, ligas ar laisvalaikį - padrąsina mamą arba tėtį žodžiais: „Visiškai pasitikiu tavimi. Tu esi puiki mama!" ar "Tu geras, išmintingas tėtis. Tu susidorosi. Tau pavyks rasti sprendimą." Tokie padrąsinimai stiprina tiek mažamečius vaikus ir paauglius, tiek jau ir savo šeimas sukūrusius suaugusius vaikus. Tėvystė - vienas iš sudėtingiausių gyvenimo uždavinių. Jauniems tėvams jų pačių tėvų padrąsinimai labai reikalingi. Klausimas, kiek jų ištariama? Ir jei neištaria jums jūsų vaiko seneliai - priminkite sau pati. Juk jūs jau esate mama. Niekam ir niekaip neturite įrodyti savo motinystės, ar kad vaikas yra jūsų. Jis jūsų. Tai faktas. Ir kiek jūs atsižvelgsite į štai šiuos mano, ar vaiko močiutės patarimus - spręsti jums. Čia tik patarimai. Spendimai - jūsų.

Tėvystė - vienas iš sudėtingiausių gyvenimo uždavinių. Jauniems tėvams jų pačių tėvų padrąsinimai labai reikalingi.
Kristina PIKŪNĖ

Šalia padrąsinimo yra dar vienas dalykas, galintis padėti šioje kartų nesutarimo dėl vaiko situacijoje. Kai močiutei atrodo, kad vaikas į lauką išleidžiamas nuogas, o mamai jis atrodo aprengtas pakankamai, gal padėtų močiutės jausmo atspindėjimas? Juk ji greičiausiai nerimauja? Rūpinasi? O jei taip ir pasakius: "Matau, kad jums rūpi mažylio sveikata. Ir man ji rūpi. Padarysiu viską, kas, mano manymu, bus reikalinga." Galima ir kitaip: „Išgirdau jūsų pasiūlymą. Pagalvosiu apie jį." Suprantama, vieno pasakymo nubrėžti ribą nepakaks. Bet kaip ir tėvams su vaikais, taip ir tėvams su seneliais, ribas brėžti ir taisykles nustatyti reikia pagarbiai. Nepamirškim, kad mūsų pokalbius su seneliais dažniausiai girdi ir vaikas. Ir jis girdi net tuomet, kai galvojame, kad negirdi. Vaikas mokosi iš mūsų, kaip bendrauti, kaip spręsti konfliktus. Jis mums pagarbos rodys tiek, kiek mes jos rodome jam ar savo tėvams.

Baigdama norėčiau palinkėti mums visiems kantrybės santykiuose. Bendraudami su vaikų seneliais prisiminkime, kad mums gali padėti tiesiog jų susirūpinimo ar nuomonės išklausymas, supratimas kaip jie jaučiasi, išlikimas pasitikinčiais savimi ir pagarbus atvirumas.

Straipsnis yra informacinės kampanijos „Iš kantrybės neišvedama. Iš kantrybės išeinama" dalis. VšĮ Psichologinės sveikatos centras drauge su TavoVaikas.lt siekia supažindinti tėvus su vaikų netinkamo elgesio priežastimis ir galimais pozityviais jų sprendimo būdais.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Lavinimas ir ugdymas

Maži vaikai ir nauji namai: ko nevalia pamiršti įsirengiant būstą

Įsikurti naujuose namuose labai smagu. Norisi ieškoti daiktų, kurie namams suteikia jaukumo – paveikslų, veidrodžių, kilimų, mažų ir didelių dekoro elementų, naujos patalynės ir kitų tekstilės gaminių, pagalvėlių ir pufų, indų ir t.t. Tačiau jei namuose kuriatės kartu su mažais vaikais, reikėtų kruopščiai apgalvoti kiekvieną sprendimą, atsižvelgiant į kiekvieną vaikams pasiekiamą kampą.

Populiariausi vaikų vardai Danijoje: kai kurie patiks ir lietuviams

Populiariausių vardų mados keičiasi gana palengva.

Patarimai, kaip surengti jaukias ir subtilias krikštynas

Krikštynos paprastai rengiamos, kai gamta žydi ir spinduliuoja visu savo grožiu bei gyvybe. Po Krikšto sakramento ateina antrasis etapas – įamžinti brangias akimirkas, nes krikštynos būna vieną kartą gyvenime.

Atviras skaitytojos laiškas: aš noriu pasakyti kai ką svarbaus šiuolaikiniams tėvams

Kiekvienas tėtis ir mama nori užauginti laimingą ir savimi pasitikintį vaiką. Tačiau neretai mūsų, tėvų, žodžiai gerokai skiriasi nuo mūsų pačių veiksmų. Kokias klaidas šiuolaikiniai tėvai daro dažniausiai? Vienos skaitytojos nuomonė.

Teo ir Ieva pristato: namuose gaminame ekologišką modeliną (1)

Kad ir kur bebūtume – ar svetur pas tėtį, ar namuose Kaune, ar sodyboje, visuomet pasigaminame mūsų taip mėgstamo ekologiško modelino. Su juo žaisti yra begalė būdų, o jį pagaminti vienas juokas!

Kurį Zodiako ženklą galima apibūdinti kaip „tobulas vaikas“

Jeigu mėgstate pavartyti horoskopus, jūsų dėmesiui – 12 Zodiako ženklų apžvalga: kurie iš jų tvirtą charakterį rodo nuo gimimo, o su kuriais lengviausia susitarti?

5 nieko nekainuojantys būdai, kaip sutvirtinti ryšį su vaiku

Kiekvienas iš mūsų norime būti dar geresniais tėvais savo vaikams, tačiau neretai nežinome nuo ko pradėti.

Vaikas nesitraukia nuo mamos: įprasta raidos dalis ar perdėtas jautrumas (2)

Dvejų metų vaiką auginanti mama klausia psichologės patarimo, kaip elgtis su itin jautria dukrele.

Patarimai, kaip nuo gimimo lavinti vaiko smulkiąją motoriką

Vaikas gimsta stipriai sugniaužtais kumščiais ir pirštus „išlaisvina“ tik paūgėjęs. Kaip namuose galime lavinti jo smulkiąją motoriką nuo gimimo?

Teo ir Ieva pristato: ne tik smagi, bet ir labai naudinga mankšta pėdutėms

Kad pėdų masažas teikia didelę naudą, žino visi. Jau nuo ankstyvosios kūdikystės siūloma masažuoti savo mažylių pėdutes, kuriose pilna aktyvių taškų, teigiamai veikiančių ne tik vaiko imunitetą, bet ir nuotaiką bei vystymąsi.

Kaip atskirti kokybišką žaislą vaikui nuo tokio, kuris gali būti netgi pavojingas

Kiekvieną dieną mūsų vaikai susiduria su įvairiausiais produktais, apie kurių galimą pavojų mažiesiems dažnai net nesusimąstome.

Patyrusios mamos patarimai: kaip keliauti su mažais vaikais lėktuvu

Keliaujame atostogauti, aplankyti seniai matytus draugus ar gimines, pakeisti gyvenimą. Dažnai kelionės iš žadančių daug džiaugsmo ir laimės, tampa pilnomis streso ir baimės, ypač keliaujant su mažamečiais vaikais.

Teo ir Ieva pristato: raidžių arba skaičių žvejyba

Kol už lango vasara, mėgaukimės jos teikiamomis gėrybėmis – šiltu oru bei žaidimais su vandeniu.

Teo ir Ieva pristato: gėlių teptukas, spalvų loterija ir kitos linksmybės lauke

Kaip smagu vasarą! Vabalų, paukščių ir kitų gamtos reiškinių stebėjimas, drugelių gaudymas, vandens pramogos – visa tai galima išbandyti vasarą gryname ore.

Kokia ji – tobula mama: interviu su psichologe

Ar prieš gimstant vaikučiui jums nešmėkštelėjo mintis: „Noriu būti tobula mama!"? Manau, jei būsite nuoširdi atsakydama, greičiausiai atsakymas bus „TAIP".