Mažo vaiko pykčio priepuoliai: kaip elgtis tėvams

Su pustrečių metų dukrytės pykčio priepuoliais nesusitvarkanti mama prašo specialistų patarimo, kaip elgtis tokiose situacijose.
© Vida Press

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Sandra:

„Auginu 2,5 m. dukrytę. Susiduriu su problema, jog supykusi ji ima mėtyti viską, kas papuola po ranka. Tai gali būti TV pultelis, žaislai ar net kakavos pilnas puodelis. O jei per pykčio priepuolį būni šalia, tai ji stengiasi arba įkasti, arba įdrėksti. Kliūna ir vyresnei sesei. Bandžiau gražiai aiškinti, bandžiau ignoruoti. Bet tai nuolat kartojasi. Kartais taip supyksta, kad krinta ant žemės ir ima galvą daužyti į grindis. Tai mane neramina, nežinau, kaip geriausiai elgtis tokioje situacijoje“.

Atsako psichologijos studentas, Individualiosios psichologijos konsultantų programos dalyvis Gediminas Tumėnas, www.ipi.lt.

Iš Jūsų parašyto kreipimosi matau, kad ryžtingai bandote įvairius, skirtingus būdus situacijai spręsti. Rašote, kad bandėte kalbėtis su dukra, bandėte ignoruoti jos pykčio priepuolius, tačiau situacija neišsisprendžia.

Pykčio priepuoliai, ypač dvejų-trejų metų amžiaus vaikų, yra pakankamai dažna problema, su kuria susiduria tėvai. Jūs nesate viena, bandanti tvarkytis su tokiais iššūkiais. Apie tai, dėl ko galimai atsiranda vaiko pykčio priepuoliai ir kokie galimi sprendimo būdai, susidūrus su jais, esu anksčiau rašęs čia. Tai yra apibendrintas žvilgsnis. Rekomenduoju paskaityti.

Taip pat norėčiau akcentuoti kelis dalykus, sureaguojant konkrečiai į Jūsų situaciją. Akivaizdu, kad ieškote įvairių alternatyvų ir tai yra gerai. Tai byloja apie Jūsų sąmoningumą, jaučiamą rūpestį vaikams ir pasirengimą spręsti problemą. Tai yra didelis Jūsų resursas, galintis padėti išspręsti problemą.

Nevaldomo arba besipriešinančio elgesio (dar vadinamo – opozicišku) su vaikais situacijos geriausiai sprendžiamos pasirenkant vieną aiškią, konkrečią strategiją ir jos nuosekliai laikantis. Kokia strategija bus tinkamiausia Jūsų situacijoje – negaliu pasakyti, nes skirtingose šeimose gali tikti šiek tiek skirtingi sprendimo būdai.

Tačiau svarbiausias elementas, tinkantis bet kuriai šeimai – nuoseklumas. Vaikas turi pajausti aiškias ribas: kas yra galima, o kas ne; koks elgesys yra priimtinas ar leidžia pasiekti savų tikslų (ką darydamas aš gaunu saldainį, žaislą, mamą patraukiu nuo sesers prie savęs ir pan.), o koks elgesys neduoda rezultato. Aiškumas, nuoseklumas ir ribų stabilumas leis vaikui saugiau jaustis, jo aplinka jam atrodys suprantamesnė, labiau prognozuojama ir tarpusavio bendravimo kultūra taps aiškesnė tiek vaikams, tiek Jums.

Tačiau noriu atkreipti dėmesį ir į Jus pačią. Iš Jūsų kreipimosi nėra aišku, ar kas nors dalyvauja auklėjant vaikus kartu su Jumis. Tad šioje vietoje man kyla klausimas – kas Jums pačiai padeda auginti vaikus? Kaip ir kiek padeda? Ar Jums pakanka pagalbos? Jaučiatės, kad galite susitvarkyti viena? Ar yra kas nors, kas galėtų būti parama Jums pačiai? Ne patarimais, o paprastu pokalbiu, galimybe pakalbėti apie šią situaciją arba apie vaikų auginimą apskritai. Galbūt tai gali būti Jūsų vyras? Draugė? Giminaitis? Kolegė?

Galbūt jaučiate, kad pati kartais esate pernelyg pavargusi, suirzusi ar tiesiog norinti pabūti viena? Pabandykite įsiklausyti į save ir nuoširdžiai savęs paklausti: „Ar tikrai randu sau tiek laiko, kiek man šiuo metu reikia?“ Pastebėkite, kokie ateina atsakymai, koks jausmas. Išjunkite tą vidinį balsą, kuris sako: „dabar aš privalau būti tik su vaikais ir tik dėl vaikų; privalau būti gera mama; kaip gali gera mama galvoti apie save, o ne apie vaikus?“. Palikite tai nuošalyje. Niekada nėra juoda ir balta. Yra daugiau įvairių atspalvių.

Galbūt Jūs vakare sumigdžiusi vaikus, randate valandą laiko ramiai pabūti, pažiūrėti mėgstamo serialo seriją, paskaityti knygą, pamedituoti, pasivaikščioti ar kitaip leisti sau būti ir to pakanka. O gal pajausite, kad to neužtenka. Galbūt Jūs pajausite, kad norisi turėti vieną pusdienį per savaitę, kada atsitraukiate nuo visų šeimos reikalų. Pagalvokite apie tai, kas tuo metu galės prižiūrėti vaikus ir drąsiai to paprašykite.

Pasirūpinimas savimi nepastebimai persiduos ir vaikams: būsite ramesnė, atidesnė, labiau susitelkusi, pailsėjusi. Nors ir kiekybine laiko prasme galbūt skirsite vaikams mažiau dėmesio, tačiau tikrai kokybiškesnio. Jeigu jaučiate, kad šiuo metu yra tikrai sudėtinga situacija ir reikia laikyti visas keturias namų sienas, o pagalbos šaltinių nėra, tuomet rekomenduočiau kreiptis profesionalios psichologo pagalbos. Galbūt tai padės Jums įgauti ramybės ir aiškumo.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Lavinimas ir ugdymas

Teo ir Ieva pristato: kai prireikia greitai užimti vaiką čia ir dabar (4)

Kiekvieną antradienį portale www.tavovaikas.lt svečiuojasi tinklaraštininkė Ieva ir jos sūnelis Teo, kurie dalijasi savo išbandytais smagiais žaidimais bei lavinimaosiomis veiklomis.

Įvaikintas „Gyvybės langelyje“ paliktas kūdikis

Iš viso 2017 metais Lietuvoje įvaikinti 92 globos netekę vaikai, tarp jų – „Gyvybės langelyje“ paliktas kūdikis.

Teo ir Ieva pristato: žaismingi būdai pažinti skaičius patiems mažiausiems

Vaikystė – tai pats įdomiausias laikas, kuris skirtas žaidimams. O juk žaidimo pagalba galima ugdyti ir tam tikrus vaiko įgūdžius.

Kokia mama esate pagal Zodiako ženklą

Kokio Zodiako ženklo mama yra labiausiai demokratiška, o kuri nepripažįsta kompromisų ir šeimą valdo kietu kumščiu?

Psichologė Jūratė Baltuškienė: vaikas mušasi – praeis ar verta sunerimti ir iškart reaguoti

„Mano vaikas iš darželio grįžo sumuštas", „Bijau auklėtojos skambučio, nes išgirsiu, kad maniškis vėl ką nors prilupo", „Broliai pliekiasi iki kraujo" – tai vis mamų skundai. Girdėta? Ką daryti?

Teo ir Ieva pristato: 4 lavinantys užsiėmimai, kurie patiks ir mergaitėms, ir berniukams (2)

Kuo dažniau saulėtos dienos džiugina mus, tuo daugiau laiko praleidžiame lauke. Ir kai kurie kambario žaidimai pamažu išsikrausto į lauką. Juk lauke - tikras nuotykių pasaulis.

„Tėvų linija“ daugiausiai klausimų sulaukia apie 2-3 metų vaikus

Daugiau nei pusmetį veikianti "Tėvų linija" - vienintelė vieta, kur visos Lietuvos tėvai gali gauti nemokamą, profesionalią psichologinę pagalbą vaikų auklėjimo klausimais.

Vienintelis dalykas, kurio norėčiau palinkėti naujoms mamoms

Tinklaraščio „Švelni tėvystė“ autorės, dviejų vaikų mamos Mildos Kukulskienės žvilgsnis į motinystę.

Sumani mama dalijasi žaidimo idėja, kuriam išleisite mažiau kaip 1 eurą

Dviejų vaikučių mama Inga, feisbuke kurianti tinklaraštį „Mamos diena“, dalijasi labai smagia idėja, kaip nustebinti vaikus užsiėmimu, kurio priemonės kainuoja mažiau kaip 1 eurą.

Kaip vystosi vaikas nuo gimimo iki dvejų metų ir ką šiuo metu su juo žaisti

Mažyliai tikrai daug moka. Jie labai greit ima suvokti pasaulį. Verta žinoti, kokie žaislai kokiame laikotarpyje naudingiausi.

Ką iš tiesų reiškia būti dviejų vaikų mama (2)

Jau 9 mėnesiai, kai esu dviejų vaikų mama. 9 spalvingi mėnesiai.

dr. Jolita Jonynienė: kodėl po miego kai kurie vaikai būna irzlūs

Po miego prabudusi dvimetė mažylė nerimsta: ji verkia, atrodo lyg išsigandusi, lyg nuliūdusi, lyg suirzusi. Kaip tokią akimirką turėtų elgtis jos artimieji?

Psichologė Milda Kukulskienė: 8 paprastos ir smagios veiklos dvimečiams

Sveikatos psichologė ir dviejų vaikučių mama Milda Kukulskienė dalijasi aštuoniomis paprastomis idėjomis, ką kūrybiško ir nesudėtingo galima nuveikti su vaikais namuose. Šiems darbeliams nereikia jokių ypatingų pasiruošimų ar medžiagų.

Ką protingiausia daryti, kai mažą vaiką apima didelis pyktis

Vaikas spyrė mamai, užtvojo draugui, sumušė silpnesnį, nuskriaudė ir paliko mirtimi vaduotis gyvūną. Panašių istorijų šimtai. Kodėl vaikai tokie žiaurūs? Konsultuoja vaikų ir paauglių psichiatrė Goda Bačienė.

5 dalykai, kurie stiprina ir vienija šeimą

Ar susimąstote, kiek kartų per dieną mes liečiame artimus žmones: vyrą, žmoną, vaikus... Paprastas rankos paspaudimas ar švelnūs apsikabinimai, bučiniai, galvos paglostymai. Visa tai taip natūralu ir kasdieniška, kad dažnai to net nebepastebime. O kartais ir užmirštame. Jei suaugusieji to nusureikšmina ir priima kaip kasdienės rutinos pasekmę, vaikai labai jautriai reaguoja į šilumos bei meilumo šeimoje trūkumą.