Motinos dialogas su vaiku troleibuse pribloškė: mamos, ar jūs apie tai svajojote?

 (55)
- Sėdėk tiesiai! Ko susikūprinai? Nebliauk! Nebliauk, kam pasakiau!!! Kur čia dabar susiruošei eiti?!
© Adobe Stock

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Kur eini?! Sėsk, pasakiau!

Lažinamės, kad iš karto supratote, jog tai suaugęs žmogus kalba su vaiku? Jau iš pirmų žodžių. Juk turbūt nemanote, kad čia moteris kalbasi su savo drauge? Arba žmona su vyru.

Toks žaibiškas atspėjimas, kas yra dialogo dalyviai – tai simptomas. Baisus simptomas. Tokie pokalbiai, o jei tiksliau – komandos, riksmai – girdisi iš visų pusių: metro, parduotuvėse, gatvėje, kavinėse. Noriu pabrėžti – kalbu ne apie barnius, santykių aiškinimąsi, ne apie vaikų isterijas ir kaprizus. Šito „gero“ pakanka visiems: įsiplieskė barnis, pasibarė, atsiprašė, susitaikė, išsiaiškino, kad myli. Tačiau tai – barnis, t.y. epizodiškas reiškinys.

O čia kalbu apie įprastą elgesį su vaikais, kurio net patys nepastebime, kuris tapo mūsų gyvenimo fonu. Apie patį įprasčiausią mamos ir vaiko pokalbį – grubų ir įžeidžiamą. Kai mama nebejaučia savo grubumo ir nesupranta, kad įžeidinėja.

Dialogą, nuo kurio pradėjau šį straipsnį, išgirdau troleibuse, kuris sekmadienio rytą lėtai važiavo iš atokaus mikrorajono į centrą. Važiuoti reikėjo apie 20 minučių. Žmonių troleibuse beveik nebuvo. Mamą galima girdėti puikiausiai, nėra kur dėtis. Ji nepyko dėl kažko konkretaus, priešingai – švelniai suglostė dukrai plaukus ir kelis kartus nufotografavo ją telefonu („sėdėk tiesiai“). Ir pakaitomis su mamos švelnumu vis pasigirsdavo tos baisios frazės. Praktiškai be jokios pauzės tarp švelnumo ir grubumo, viskas automatiškai, tarsi pavaras automobilyje perjungiant. Iš pradžių metaliniu balsu: „Netabaluok kojomis! Patrauk gi tas savo kojas!!!", paskui – „Žiūrėk į kamerą, aš gi fotografuoju, šypsokis!", paskui – šiltas ir rūpestingas: „Nori sausainio?", ir vėl metalinis – „Sėskis, kur dabar susiruošei?!“

Mamos, ar jūs apie tai svajojote?

Mielos mamos, kai nešiojote vaikutį po širdimi, apie ką jūs svajojote? Kaip sušnypšite įsiutusios: „Užsičiaupk ir sėdėk ramiai"?

Kai glostėte pilvą ir kuždėjote patyliukais mažyliui švelnybes, argi kalbėjote jam švelniausiu balsu: „Aš tau grasinsiu, mano mažutėli. Kai tu manęs nepaklausysi, aš gąsdinsiu tave, jog atiduosiu policininkui. Manipuliuosiu tavimi. Išmoksiu komanduoti tau kaip dresiruojamam šuniui, mano mylimiausias vaikuti".

Kai pūtėte savo mažyliui skaudančią rankutę, kai bučiavote jo sūrias ašaras, nejaugi svajojote, kad jau visai greitai nuvertinsite vaiko kartėlį abejingu „Baik bliauti!"

Kai atsargiai guldėte į lovelę tokį šiltą, skaniai kvepiantį, užmigusį jums ant rankų kūdikėlį, nejaugi galvojote, kad visai greitai piktai purtysite užsnūdusį savo mažylį autobuse, kad nepraleistumėte stotelės: „Kelkis, pasakiau!"

Kai jis žengė savo patį pirmą žingsnį gyvenime, jūs, visada pasiruošusi ateiti jam į pagalbą, nejau galvojote, kaip jam žengiant šimtatūkstantinį žingsnį imsite rėkti lyg kalėjimo prižiūrėtoja: „Kur čia dabar susiruošei eiti?! Sėdėk, pasakiau!"

Juk ne! Tūkstantį kartų ne!

Pamenate tą patį pirmąjį kartą, kai leidote sau grubiai pasielgti su savo vaiku? Kai pirmą kartą aprėkėte? Tulžingai papriekaištavote? Sugėdinote kitų žmonių akivaizdoje, šitaip išduodama nuosavą vaiką, kad įsiteiktumėte kažkokiems visai nepažįstamiems aplinkiniams?

Ar galite prisiminti, ką tada jautėte? Siaubą? Gėdą? Pamanėte, kad tai klaida ir jūs daugiau šitaip nesielgsite?

Kaip ir kodėl tai tapo įprastu jūsų elgesiu? Kaip ir kodėl nustojote tai pastebėti? Kaip ir kodėl šitaip ėmėte elgtis būtent su juo, mažu ir bejėgiu savo vaiku? O gal ne tik su juo?

Kas tai paskatino? Pinigų stygius? Susikaupęs nuovargis? Nepasitenkinimas vaiku, vyru, gyvenimu, viskuo iš karto? Pradedi mąstyti ir neišvengiamai atsiremi į santykį su savimi. Toliau nieko nebėra, aklavietė. Sutrikusio elgesio su vaiku priežastys nėra nulemtos nei jūsų vaiko charakterio ypatumų, nei paimto kredito, kurio palūkanas mokate kas mėnesį, nei to, kad jūsų vyras mažai padeda buityj. Tai ne priežastys, o pasekmės. Už viso to greičiausiai slepiasi nemeilė pačiai sau.

Nemeilė sau

Nemeilė sau – tai okeanas. Šiuo trumpu tekstuku mes per jį neperplauksime. Tačiau nuolatinis susierzinimas, kurį kelia vaikas, gali tapti savotišku švyturiu. Jis parodys, kur plaukti – ar mintimis, ar veiksmais, ar troškimu kažką pakeisti. Svarbiausia jį pamatyti, šitą švyturį. Ir plaukti link naujų santykių su pačia savimi, tuo pat metu pastebėti, prisiminti, suprasti, kad su vaiku taip kalbėti negalima. Negalima, jeigu norite išsaugoti su juo gerus santykius, jei norite, kad vaikas pasitikėtų ir būtų artimas jums. Negalima, jeigu norisi, kad jis jaustųsi su jumis laimingas ir mylimas.

Mielosios mamos, pamėginkite tai pastebėti. Pamėginkite išgirsti grubumą ten, kur jis jau tapo įprastu. Tegu rėžia ausį jūsų pačių frazės, jūsų pačių tonas, jūsų pakeltas balsas. Gali būti sudėtinga pastebėti, jeigu jau pripratote, jei toks elgesys atrodo normalus. Ir ne kiekvienas vaikas jums padės, ne kiekvienas pasakys „Nereikia taip su manimi kalbėti". Mergaitė troleibuse niekaip nereagavo, nebuvo įskaudinta, ji ir toliau kažką nuoširdžiai mamai čiauškėjo. Jai buvo įprasta, kad su ja šitaip elgiasi mama.

Jeigu negalite išgirsti savo grubumo, jeigu jums atrodo, kad nieko baisaus, kad viskas gerai, pasitikrinkite: įsivaizduokite vietoj savo mylimą, brangų suaugusį žmogų. Jūs ir su juo šitaip kalbėsite? Tokiais žodžiais, su tokia intonacija?

Nieko negalima pakeisti akimirksniu, ypač, jei tai jau tapo įpročiu, jeigu jau nustojote tai pastebėti ir laikote norma. Tai nesikeičia akimirksniu, bet keičiasi pamažu, nesikeičia lengvai, bet keičiasi, kai žmogus pradeda sąžiningai dirbti pats su savimi.

Truputį tylesnis balsas, truputį švelnesnė intonacija, šiek tiek kitaip ištarta frazė. Šiek tiek daugiau dėmesio vaikui ir sau pačiai. Ir tada pamažu, žiūrėk, ir perplauksite abu vandenyną.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Lavinimas ir ugdymas

Didysis 2018 metų horoskopas visiems Zodiako ženklams

2018-aisiais žvaigždės pataria tėvams kuo labiau pasistengti suprasti savo mažuosius, skirti jiems dėmesio ir laiko. Verčiau atsisakyti nereikalingų priekaištų, o štai nuoširdaus rūpesčio per daug nebus. Tuomet ne tik pagerės vaikų ir tėvų santykiai, bet ir padidės mažųjų savivertė, jie ims labiau pasitikėti savimi ir kitais, gerbs suaugusiuosius.

Išsiskirdamas su mama vaikas verkia: ką patars psichologė (3)

Išsiskiriant ar atsisveikinant su vaiku, kai mama išeina į darbą arba atvedus jį į darželį, neretai patiriama daug emocijų: vaikas verkia, nenori paleisti tėvų. Kaip elgtis panašiose situacijose, pataria psichologė.

Svarbi taisyklė, kurios turi nepamiršti 2 metų vaikus auginantys tėvai

Dvejų metų vaiką auginanti mama pastebi, kad jos sūnus nuolat mėto daiktus ant žemės. Psichologės patarimai skaitytojai, kaip tinkamai sureaguoti tokioje situacijoje.

Kokių vaikų auklėjimo paslapčių galime pasimokyti iš žydų (24)

Kone trečdalis Nobelio premijos laureatų, daugybė žinomų teisininkų, verslininkų, populiarių menininkų yra žydų tautybės. Žydų tautybė yra tarsi kokybės ženklas. Vieni jais žavisi, kiti pavydi, tačiau abejingųjų šiai tautai nėra. Kur slypi žydų tautos išskirtinumas?

Numerologė: kuo ypatingi vaikai, gimę bet kurio mėnesio 9, 18, 27 dienomis (1)

Numerologė Julija Kubiliūtė dalijasi su mumis savo žiniomis apie tai, kokią užkoduotą informaciją apie save atsineša tam tikrą mėnesio dieną gimdamas vaikas.

Mamos ir anytos nesutarimai dėl vaiko auginimo: ką patars specialistė (21)

Redakcija gavo jaunos mamos laišką, kuriame ji klausia patarimo apie bendravimą su anyta, vaiko močiute. Mamai skaudu, kad anyta dažnai komentuoja vaiko auginimą ir taip tarsi nuvertina mamos pastangas.

Vaikas rodo ožius mamai, o su kitais būna auksinis: psichologės komentaras (2)

Turbūt, nereta šeima susiduria su situacija, kuomet su kitais žmonėmis vaikas būna ramesnis, paklusnesnis ir geriau elgiasi negu savo tėvų akivaizdoje. Kodėl taip nutinka ir ar galima tokį elgesį pakoreguoti?

Psichologė: kodėl svarbu jau vaikystėje mokėti valdyti emocijas

Gebėti valdyti emocijas darbe ir šeimoje – užduotis, su kuria ne kasdien susitvarko net suaugusieji. Socialiniai ir emociniai vaiko įgūdžiai: kaip juos lavinti?

Numerologė: kuo ypatingi vaikai, gimę bet kurio mėnesio 8, 17, 26 dienomis (15)

Numerologė Julija Kubiliūtė dalijasi su mumis savo žiniomis apie tai, kokią užkoduotą informaciją apie save atsineša tam tikrą mėnesio dieną gimdamas vaikas.

Neištikimybė šeimoje, kurioje auga vaikai: atleisti ar ne?

Šį straipsnį parašyti paskatino liūdnas skaitytojos laiškas, kuriame ji guodėsi, kad nors augina metukų sūnų, vyras nusprendė ją palikti ir išeiti pas kitą.

Mamos dalijasi patirtimi, kaip prižiūri mažylių dantukus

Dažniausiai būtent mamos rūpinasi ne tik savo, bet ir vaikų sveikata, o ypatingo dėmesio kasdien reikalauja dantukų priežiūra.

Numerologė: kuo ypatingi vaikai, gimę bet kurio mėnesio 7, 16, 25 dienomis (1)

Numerologė Julija Kubiliūtė dalijasi su mumis savo žiniomis apie tai, kokią užkoduotą informaciją apie save atsineša tam tikrą mėnesio dieną gimdamas vaikas.

Logopedės patarimai, kaip tėvai gali padėti vaiko kalbos raidai

Tik gimus vaikui išgirstame jo riksmą, vėliau jis pradeda guguoti, čiauškėti, reaguoti balsu į aplinką, o baigiantis pirmiesiems metams išgirstame ir taip lauktą pirmąjį žodį, kuris dažniausiai būna dviejų vienodų skiemenų.

Numerologė: kuo ypatingi vaikai, gimę bet kurio mėnesio 6, 15, 24 dienomis (2)

Numerologė Julija Kubiliūtė dalijasi su mumis savo žiniomis apie tai, kokią užkoduotą informaciją apie save atsineša tam tikrą mėnesio dieną gimdamas vaikas.

Rečiausi Lietuvoje girdėti vardai: nuo Mėnulės iki Leopardo (24)

TavoVaikas.lt portale publikuotas straipsnis apie retus vaikų vardus sulaukė didelio atgarsio. Tęsiame temą.