Motinos dialogas su vaiku troleibuse pribloškė: mamos, ar jūs apie tai svajojote?

 (55)
- Sėdėk tiesiai! Ko susikūprinai? Nebliauk! Nebliauk, kam pasakiau!!! Kur čia dabar susiruošei eiti?!
© Adobe Stock

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Kur eini?! Sėsk, pasakiau!

Lažinamės, kad iš karto supratote, jog tai suaugęs žmogus kalba su vaiku? Jau iš pirmų žodžių. Juk turbūt nemanote, kad čia moteris kalbasi su savo drauge? Arba žmona su vyru.

Toks žaibiškas atspėjimas, kas yra dialogo dalyviai – tai simptomas. Baisus simptomas. Tokie pokalbiai, o jei tiksliau – komandos, riksmai – girdisi iš visų pusių: metro, parduotuvėse, gatvėje, kavinėse. Noriu pabrėžti – kalbu ne apie barnius, santykių aiškinimąsi, ne apie vaikų isterijas ir kaprizus. Šito „gero“ pakanka visiems: įsiplieskė barnis, pasibarė, atsiprašė, susitaikė, išsiaiškino, kad myli. Tačiau tai – barnis, t.y. epizodiškas reiškinys.

O čia kalbu apie įprastą elgesį su vaikais, kurio net patys nepastebime, kuris tapo mūsų gyvenimo fonu. Apie patį įprasčiausią mamos ir vaiko pokalbį – grubų ir įžeidžiamą. Kai mama nebejaučia savo grubumo ir nesupranta, kad įžeidinėja.

Dialogą, nuo kurio pradėjau šį straipsnį, išgirdau troleibuse, kuris sekmadienio rytą lėtai važiavo iš atokaus mikrorajono į centrą. Važiuoti reikėjo apie 20 minučių. Žmonių troleibuse beveik nebuvo. Mamą galima girdėti puikiausiai, nėra kur dėtis. Ji nepyko dėl kažko konkretaus, priešingai – švelniai suglostė dukrai plaukus ir kelis kartus nufotografavo ją telefonu („sėdėk tiesiai“). Ir pakaitomis su mamos švelnumu vis pasigirsdavo tos baisios frazės. Praktiškai be jokios pauzės tarp švelnumo ir grubumo, viskas automatiškai, tarsi pavaras automobilyje perjungiant. Iš pradžių metaliniu balsu: „Netabaluok kojomis! Patrauk gi tas savo kojas!!!", paskui – „Žiūrėk į kamerą, aš gi fotografuoju, šypsokis!", paskui – šiltas ir rūpestingas: „Nori sausainio?", ir vėl metalinis – „Sėskis, kur dabar susiruošei?!“

Mamos, ar jūs apie tai svajojote?

Mielos mamos, kai nešiojote vaikutį po širdimi, apie ką jūs svajojote? Kaip sušnypšite įsiutusios: „Užsičiaupk ir sėdėk ramiai"?

Kai glostėte pilvą ir kuždėjote patyliukais mažyliui švelnybes, argi kalbėjote jam švelniausiu balsu: „Aš tau grasinsiu, mano mažutėli. Kai tu manęs nepaklausysi, aš gąsdinsiu tave, jog atiduosiu policininkui. Manipuliuosiu tavimi. Išmoksiu komanduoti tau kaip dresiruojamam šuniui, mano mylimiausias vaikuti".

Kai pūtėte savo mažyliui skaudančią rankutę, kai bučiavote jo sūrias ašaras, nejaugi svajojote, kad jau visai greitai nuvertinsite vaiko kartėlį abejingu „Baik bliauti!"

Kai atsargiai guldėte į lovelę tokį šiltą, skaniai kvepiantį, užmigusį jums ant rankų kūdikėlį, nejaugi galvojote, kad visai greitai piktai purtysite užsnūdusį savo mažylį autobuse, kad nepraleistumėte stotelės: „Kelkis, pasakiau!"

Kai jis žengė savo patį pirmą žingsnį gyvenime, jūs, visada pasiruošusi ateiti jam į pagalbą, nejau galvojote, kaip jam žengiant šimtatūkstantinį žingsnį imsite rėkti lyg kalėjimo prižiūrėtoja: „Kur čia dabar susiruošei eiti?! Sėdėk, pasakiau!"

Juk ne! Tūkstantį kartų ne!

Pamenate tą patį pirmąjį kartą, kai leidote sau grubiai pasielgti su savo vaiku? Kai pirmą kartą aprėkėte? Tulžingai papriekaištavote? Sugėdinote kitų žmonių akivaizdoje, šitaip išduodama nuosavą vaiką, kad įsiteiktumėte kažkokiems visai nepažįstamiems aplinkiniams?

Ar galite prisiminti, ką tada jautėte? Siaubą? Gėdą? Pamanėte, kad tai klaida ir jūs daugiau šitaip nesielgsite?

Kaip ir kodėl tai tapo įprastu jūsų elgesiu? Kaip ir kodėl nustojote tai pastebėti? Kaip ir kodėl šitaip ėmėte elgtis būtent su juo, mažu ir bejėgiu savo vaiku? O gal ne tik su juo?

Kas tai paskatino? Pinigų stygius? Susikaupęs nuovargis? Nepasitenkinimas vaiku, vyru, gyvenimu, viskuo iš karto? Pradedi mąstyti ir neišvengiamai atsiremi į santykį su savimi. Toliau nieko nebėra, aklavietė. Sutrikusio elgesio su vaiku priežastys nėra nulemtos nei jūsų vaiko charakterio ypatumų, nei paimto kredito, kurio palūkanas mokate kas mėnesį, nei to, kad jūsų vyras mažai padeda buityj. Tai ne priežastys, o pasekmės. Už viso to greičiausiai slepiasi nemeilė pačiai sau.

Nemeilė sau

Nemeilė sau – tai okeanas. Šiuo trumpu tekstuku mes per jį neperplauksime. Tačiau nuolatinis susierzinimas, kurį kelia vaikas, gali tapti savotišku švyturiu. Jis parodys, kur plaukti – ar mintimis, ar veiksmais, ar troškimu kažką pakeisti. Svarbiausia jį pamatyti, šitą švyturį. Ir plaukti link naujų santykių su pačia savimi, tuo pat metu pastebėti, prisiminti, suprasti, kad su vaiku taip kalbėti negalima. Negalima, jeigu norite išsaugoti su juo gerus santykius, jei norite, kad vaikas pasitikėtų ir būtų artimas jums. Negalima, jeigu norisi, kad jis jaustųsi su jumis laimingas ir mylimas.

Mielosios mamos, pamėginkite tai pastebėti. Pamėginkite išgirsti grubumą ten, kur jis jau tapo įprastu. Tegu rėžia ausį jūsų pačių frazės, jūsų pačių tonas, jūsų pakeltas balsas. Gali būti sudėtinga pastebėti, jeigu jau pripratote, jei toks elgesys atrodo normalus. Ir ne kiekvienas vaikas jums padės, ne kiekvienas pasakys „Nereikia taip su manimi kalbėti". Mergaitė troleibuse niekaip nereagavo, nebuvo įskaudinta, ji ir toliau kažką nuoširdžiai mamai čiauškėjo. Jai buvo įprasta, kad su ja šitaip elgiasi mama.

Jeigu negalite išgirsti savo grubumo, jeigu jums atrodo, kad nieko baisaus, kad viskas gerai, pasitikrinkite: įsivaizduokite vietoj savo mylimą, brangų suaugusį žmogų. Jūs ir su juo šitaip kalbėsite? Tokiais žodžiais, su tokia intonacija?

Nieko negalima pakeisti akimirksniu, ypač, jei tai jau tapo įpročiu, jeigu jau nustojote tai pastebėti ir laikote norma. Tai nesikeičia akimirksniu, bet keičiasi pamažu, nesikeičia lengvai, bet keičiasi, kai žmogus pradeda sąžiningai dirbti pats su savimi.

Truputį tylesnis balsas, truputį švelnesnė intonacija, šiek tiek kitaip ištarta frazė. Šiek tiek daugiau dėmesio vaikui ir sau pačiai. Ir tada pamažu, žiūrėk, ir perplauksite abu vandenyną.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Lavinimas ir ugdymas

Patarimai, kaip surengti jaukias ir subtilias krikštynas

Krikštynos paprastai rengiamos, kai gamta žydi ir spinduliuoja visu savo grožiu bei gyvybe. Po Krikšto sakramento ateina antrasis etapas – įamžinti brangias akimirkas, nes krikštynos būna vieną kartą gyvenime.

Atviras skaitytojos laiškas: aš noriu pasakyti kai ką svarbaus šiuolaikiniams tėvams

Kiekvienas tėtis ir mama nori užauginti laimingą ir savimi pasitikintį vaiką. Tačiau neretai mūsų, tėvų, žodžiai gerokai skiriasi nuo mūsų pačių veiksmų. Kokias klaidas šiuolaikiniai tėvai daro dažniausiai? Vienos skaitytojos nuomonė.

Teo ir Ieva pristato: namuose gaminame ekologišką modeliną (1)

Kad ir kur bebūtume – ar svetur pas tėtį, ar namuose Kaune, ar sodyboje, visuomet pasigaminame mūsų taip mėgstamo ekologiško modelino. Su juo žaisti yra begalė būdų, o jį pagaminti vienas juokas!

Kurį Zodiako ženklą galima apibūdinti kaip „tobulas vaikas“

Jeigu mėgstate pavartyti horoskopus, jūsų dėmesiui – 12 Zodiako ženklų apžvalga: kurie iš jų tvirtą charakterį rodo nuo gimimo, o su kuriais lengviausia susitarti?

5 nieko nekainuojantys būdai, kaip sutvirtinti ryšį su vaiku

Kiekvienas iš mūsų norime būti dar geresniais tėvais savo vaikams, tačiau neretai nežinome nuo ko pradėti.

Vaikas nesitraukia nuo mamos: įprasta raidos dalis ar perdėtas jautrumas (2)

Dvejų metų vaiką auginanti mama klausia psichologės patarimo, kaip elgtis su itin jautria dukrele.

Patarimai, kaip nuo gimimo lavinti vaiko smulkiąją motoriką

Vaikas gimsta stipriai sugniaužtais kumščiais ir pirštus „išlaisvina“ tik paūgėjęs. Kaip namuose galime lavinti jo smulkiąją motoriką nuo gimimo?

Teo ir Ieva pristato: ne tik smagi, bet ir labai naudinga mankšta pėdutėms

Kad pėdų masažas teikia didelę naudą, žino visi. Jau nuo ankstyvosios kūdikystės siūloma masažuoti savo mažylių pėdutes, kuriose pilna aktyvių taškų, teigiamai veikiančių ne tik vaiko imunitetą, bet ir nuotaiką bei vystymąsi.

Kaip atskirti kokybišką žaislą vaikui nuo tokio, kuris gali būti netgi pavojingas

Kiekvieną dieną mūsų vaikai susiduria su įvairiausiais produktais, apie kurių galimą pavojų mažiesiems dažnai net nesusimąstome.

Patyrusios mamos patarimai: kaip keliauti su mažais vaikais lėktuvu

Keliaujame atostogauti, aplankyti seniai matytus draugus ar gimines, pakeisti gyvenimą. Dažnai kelionės iš žadančių daug džiaugsmo ir laimės, tampa pilnomis streso ir baimės, ypač keliaujant su mažamečiais vaikais.

Teo ir Ieva pristato: raidžių arba skaičių žvejyba

Kol už lango vasara, mėgaukimės jos teikiamomis gėrybėmis – šiltu oru bei žaidimais su vandeniu.

Teo ir Ieva pristato: gėlių teptukas, spalvų loterija ir kitos linksmybės lauke

Kaip smagu vasarą! Vabalų, paukščių ir kitų gamtos reiškinių stebėjimas, drugelių gaudymas, vandens pramogos – visa tai galima išbandyti vasarą gryname ore.

Kokia ji – tobula mama: interviu su psichologe

Ar prieš gimstant vaikučiui jums nešmėkštelėjo mintis: „Noriu būti tobula mama!"? Manau, jei būsite nuoširdi atsakydama, greičiausiai atsakymas bus „TAIP".

Teo ir Ieva pristato: lobio ieškojimas, piešimas pupelėmis ir kiti smagūs žaidimai vaikams (1)

Atostogos kaime - kaip gryno oro gurkšnis! Magiškas laikas, kai gali nerūpestingai siautėti ir dūkti saulės spinduliuose ar žaisti vandenyje.

Prieš keliaudami su vaiku atostogų, atminkite kai ką svarbaus

Kad kelionė į svečias šalis su vaiku būtų sklandi, svarbu tinkamai jai pasiruošti ir nepamiršti kelių svarbių aspektų.