Pedagogė pataria, kaip ugdyti ir lavinti vaikus iki 3 metų

 (3)
Žmogaus raida vyksta visą jo gyvenimą. Svarbiausi raidos pamatai sudedami vaikystėje. Svarbiausia, kad kasdienė aplinka sudarytų sąlygas sėkmingai vaiko socialinei, emocinei, kalbinei, fizinei raidai.
© Shutterstock nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Vilniaus nevalstybinio SOS darželio auklėtoja Erika Bužauskaitė.

Fizinė raida

Fizinei raidai galime priskirti paprastuosius gyvenimo įgūdžius, kuriuos vaikas iki trejų metų mėgina įgyti: pats pavalgyti, nusiprausti, apsiauti, apsirengti. Taip pat mokosi savarankiškai judėti, prieiti prie žaislo, pasiimti, paskui jį padėti atgal.

Pedagogas gali padėti vaikui, skatindamas pasitikėjimą savimi ir leisdamas įgyti savarankiškumo. Neskubinti, neversti vaiko, o sulaukti momento, kai jis nori pabandyti pats. Būtinai leisti jam tai daryti, eksperimentuoti, juk žinojimas ir įgūdžiai gimsta tik bandymo keliu.

TAIP PAT SKAITYKITE:
10 daiktų, kurie naujagimiui nebūtini
Kiaušinių marginimas: ypatingas, bet nesudėtingas būdas

Pasak Jean Piaget, nuo gimimo iki 2 metų vaikas pažįsta pasaulį savo jutiminiais pojūčiais, ypač lietimo ir skonio. Siekiant kuo platesnio vaiko aplinkos pažinimo, galima aplinką sukurti naudojant skirtingus paviršius: įvairius audinius, medinius, plastmasinius, akmeninius, gofruoto kartono, stiklo paviršius. Galima pasigaminti knygas, kuriose ant kiekvieno lapo būtų priklijuoti skirtingo reljefo gabaliukai. Vartant, liečiant ir aptariant veiksmus ir pojūčius, lavinsis daugybė sričių: smulkioji motorika, jutiminiai įgūdžiai, įvardijant skirtumus ugdoma kalba, mąstymas ugdomas lyginant ir jaučiant skirtingus paviršius. Lytėjimo poreikiui patenkinti ir ugdyti labai tinkamos priemonės: dažai pirštukams, molis, smėlis. Piešiant pirštukais bus lavinama ne tik smulkioji motorika, bet ir spalvų skirtumų suvokimas, veiksmo ir pasekmės ryšys, taip pat pasitenkinimas išreiškiant save.

Froidas vaiko iki 1,5 metų raidai priskiria skonio pojūtį. Vaikai visko stengiasi paragauti ir taip susipažinti su juos supančiu pasauliu. Labai smagus žaidimas, kai galima visko paragauti. Pajusti skirtingus skonius ir išgirsti, kaip įvardijami pojūčiai, kaip vadinasi tai, ką ragaujame. Taip ugdomos daugybė sričių: valgymo taisyklės, kalba, pojūčių suvokimas ir įvardijimas, socialinis bendravimas mimika, gestais ar net žodžiais. Negalima pamiršti, kad vaikas mokosi per pavyzdį. Lopšelis mažiesiems tampa atradimo, naujų įgūdžių, mokymosi iš kitų vieta.

Pedagogas - tai daug kantrybės turintis patarėjas, kuris visada prireikus gali padėti. Labai svarbu padrąsinti vaiko norus, nesėkmės atveju nebarti, o pasidžiaugti, kad jis mėgino ir pasiūlyti, kaip tai galima padaryti lengviau. Taip pat neskubėti padaryti už vaiką to, ką jau jis moka pats. Vaikas iki trejų metų, pasak Froido, nori pats pasirūpinti sa­vimi: mokosi naudotis tualetu, valgyti, vaikščioti ir kalbėti arba priešingai - abejoja savo sugebėjimais Pedagogas ir mažylio tėvai turi siekti, kad vaikas gebėtų suprasti ir pasirūpinti šiais savo poreikiais. Tai vienas iš svarbiausių savarankiškumo žingsnių.

Vaiko judėjimas vystosi pamažu. Mažyliai, išmokę naują judesį, jį dar daug kartų kartoja. Smagi kasdieninė mankštelė, kurioje būtų kartojami seni jau mokami judesiai ir kas savaitę įvedamas vis naujas judesiukas, būtų labai naudinga. Judėjimas ypač ugdomas žaidimų metu. Žaidimas - bendra vaiko ir suaugusiojo komunikacinė veikla. Žaidime visuomet vyksta veiksmo, daikto ir žodžio sąveika. Tai ugdo ne tik judėjimą, bet ir kalbinius bei mąstymo įgūdžius.

Vaikams iki trejų metų žaidimas tuo pačiu yra ir „darbas". Vaikas mokosi svarbiausių žmoniškųjų sugebėjimų - vaikščioti, kalbėti, mąstyti, o tai reikalauja daug jėgų ir laiko.
Pedagogė Erika Bužauskaitė

Vaikams iki trejų metų žaidimas tuo pačiu yra ir „darbas". Vaikas mokosi svarbiausių žmoniškųjų sugebėjimų - vaikščioti, kalbėti, mąstyti, o tai reikalauja daug jėgų ir laiko. Tačiau išmokęs judėti vaikas tampa tyrinėtoju ir tiria visą savo erdvę liesdamas, belsdamas, judindamas, traukdamas, stumdamas, grauždamas. Pradėjęs vaikščioti vaikas gali jau daug ką pasiimti, pasiekti. Jam tampa įdomu viskas, ką šalia daro kiti,  jis nori viską išbandyti pats. Tad labai smagu ir lengva įtraukti tokį vaiką į veiklą. Pedagogas, pradėdamas daryti veiksmą ar žaisdamas pats, pritrauks dar kelias smalsias akytes, kurios įsijungs į tą veiklą ir mokysis kartu. Tuo tarpu drauge veikdami visada galite pabendrauti, pajusti vienas kitą. Galima tiesiog dėlioti kaštonus, akmenėlius - vaikai nesirūpina rezultatu, jiems patinka pats veiksmas, jo kartojimas. Vanduo grupėje labai ramina, o pilstymas jo suteikia labai daug gerų emocijų, nuramina, moko susitelkti į veiklą, ugdo rankyčių motoriką, veiksmo ir jo pasekmių numatymą.

Vaiko žaidimai gali būti įvairiausi: bėgimas ratu iki galvos apsvaigimo, nukritimo, žaisti akimis dairantis į visas puses. Daug žaidimų prasideda nuo netikėto efekto, atsitiktinio veiksmo. Treptelėjimas, stovint baloje, pliaukštelėjimas per vandenį, vandens ir smėlio pilstymas, smėlio bėrimas tarp pirštų, sviedinio spardymas. Labai smagu, kai pedagogas laiku pastebi tinkamą akimirką ir ja pasinaudoja.

Mažyliai supranta, kad patys gali veikti, keisti ir stengtis, mokytis daryti vienus ar kitus dalykus, išbandyti visus būdus. Ypač mėgiami ir teikiantys daug džiaugsmingų išgyvenimų žaidimai su kaladėlėmis ir „Lego" žaislais. Juos žaidžiant taip pat lavėja kūrybiškumas ir smulkioji motorika, jei kartu žaidžia keli vaikai, gerėja ir bendravimo įgūdžiai.

Trečiais gyvenimo metais vaikai pradeda žaisti su bendraamžiais, mokosi derinti veiksmus, laikytis tam tikros tvarkos, normų. Žaidimo varomoji jėga - nauji įspūdžiai. Pagal savo patyrimą vaikas į žaidimą pradeda įtraukti ir įvairias priemones. Pedagogo vaidmuo čia - skatinti žaidimą su naujomis priemonėmis, žaislais-pakaitalais, skatinti pamėgdžioti, tapti kažkuo, elgtis įsivaizduojamose situacijose. Labai svarbus uždavinys yra skatinti vaikus pasitelkti drąsą rizikuoti, siekti patirti sėkmę, pajusti, kad svarbiausia - pats žaidimo procesas, o ne jo rezultatas.

Pedagogė pataria, kaip ugdyti ir lavinti vaikus iki 3 metų
© Shutterstock nuotr.
Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Lavinimas ir ugdymas

Kas būdinga vaikams iki 2 metų: svarbiausi elgesio etapai ir patarimai tėvams

Ikimokyklinio ugdymo pedagogės Jūratė Zolumskienė ir Natalija Stefanovičienė iš vaikų darželio „Šilagėlė“ apžvelgia pagrindines vaiko iki 2 metų raidos sritis ir elgesio ypatumus.

Ko mes galime pasimokyti iš skandinavų, kurie augina laimingiausius vaikus pasaulyje

Danija pasaulyje garsi Andersono pasakomis, LEGO žaislais ir laimingiausios pasaulyje tautos reitingu. Tai viena mažesnių Europos valstybių, negalinti pasigirti giedru dangumi, bet jau daug metų garsėjanti kaip giedros nuotaikos „receptą“ atradusi šalis. Kokios gi šio recepto dedamosios dalys?

Tik 9 sakiniai, bet juose telpa visa motinystės ir tėvystės esmė

Apie vaikų auklėjimą yra prirašyta tonos knygų, tačiau svarbiausia esmė telpa vos į 9 sakinius. Štai jie.

Mažų vaikų pojūčių ugdymas: pataria pedagogė

Šiuo metu ankstyvojo ugdymo idėjos vis labiau populiarėja. Apie jas pasakoja vaikų darželių tinklo „Šilagėlė“ pedagogė Ilona Orlova.

Žaidimo svarba vaiko gyvenime

Kodėl sakoma, kad svarbiausias mažo vaiko „darbas“ yra žaidimas? Ko išmoksta vaikai žaisdami? Apie tai pasakoja VšĮ „Pilni namai“ edukologė Greta Kacinauskaitė - Ivanauskienė.

Žvilgsnis į Kalėdų Senelio dovanų maišą: geidžiamiausi vaikų rinkiniai

Laukdami gražiausios metų šventės galvojame apie mums brangius žmones, o ypač apie savo mylimiausius vaikus – kokia dovana nudžiuginsime juos stebuklingą Kalėdų rytą?

Trečiųjų metų krizė: kaip tinkamai sureaguoti į netinkamą vaiko elgesį (1)

Dažnai girdime sakant, jog pirmoji paauglystė prasideda vos trijų. Jaunus tėvelius tai gali gerokai neraminti. Išsireiškimas „trečiųjų metų krizė“ plačiai vartojamas, tačiau taip ir nepaaiškinama, kaip elgtis tėvams atšventus trečiąjį gimtadienį.

Didysis 2018 metų horoskopas visiems Zodiako ženklams (1)

2018-aisiais žvaigždės pataria tėvams kuo labiau pasistengti suprasti savo mažuosius, skirti jiems dėmesio ir laiko. Verčiau atsisakyti nereikalingų priekaištų, o štai nuoširdaus rūpesčio per daug nebus. Tuomet ne tik pagerės vaikų ir tėvų santykiai, bet ir padidės mažųjų savivertė, jie ims labiau pasitikėti savimi ir kitais, gerbs suaugusiuosius.

Išsiskirdamas su mama vaikas verkia: ką patars psichologė (3)

Išsiskiriant ar atsisveikinant su vaiku, kai mama išeina į darbą arba atvedus jį į darželį, neretai patiriama daug emocijų: vaikas verkia, nenori paleisti tėvų. Kaip elgtis panašiose situacijose, pataria psichologė.

Svarbi taisyklė, kurios turi nepamiršti 2 metų vaikus auginantys tėvai

Dvejų metų vaiką auginanti mama pastebi, kad jos sūnus nuolat mėto daiktus ant žemės. Psichologės patarimai skaitytojai, kaip tinkamai sureaguoti tokioje situacijoje.

Kokių vaikų auklėjimo paslapčių galime pasimokyti iš žydų (24)

Kone trečdalis Nobelio premijos laureatų, daugybė žinomų teisininkų, verslininkų, populiarių menininkų yra žydų tautybės. Žydų tautybė yra tarsi kokybės ženklas. Vieni jais žavisi, kiti pavydi, tačiau abejingųjų šiai tautai nėra. Kur slypi žydų tautos išskirtinumas?

Numerologė: kuo ypatingi vaikai, gimę bet kurio mėnesio 9, 18, 27 dienomis (1)

Numerologė Julija Kubiliūtė dalijasi su mumis savo žiniomis apie tai, kokią užkoduotą informaciją apie save atsineša tam tikrą mėnesio dieną gimdamas vaikas.

Mamos ir anytos nesutarimai dėl vaiko auginimo: ką patars specialistė (21)

Redakcija gavo jaunos mamos laišką, kuriame ji klausia patarimo apie bendravimą su anyta, vaiko močiute. Mamai skaudu, kad anyta dažnai komentuoja vaiko auginimą ir taip tarsi nuvertina mamos pastangas.

Vaikas rodo ožius mamai, o su kitais būna auksinis: psichologės komentaras (2)

Turbūt, nereta šeima susiduria su situacija, kuomet su kitais žmonėmis vaikas būna ramesnis, paklusnesnis ir geriau elgiasi negu savo tėvų akivaizdoje. Kodėl taip nutinka ir ar galima tokį elgesį pakoreguoti?

Psichologė: kodėl svarbu jau vaikystėje mokėti valdyti emocijas

Gebėti valdyti emocijas darbe ir šeimoje – užduotis, su kuria ne kasdien susitvarko net suaugusieji. Socialiniai ir emociniai vaiko įgūdžiai: kaip juos lavinti?