Psichologė: kai vaikas pyksta, atminkite šias esmines taisykles

 (4)
Trejų metų vaikas yra labai emocionalus, jam dažnai užeina isterijos priepuoliai. Supykęs berniukas gali verkti net 30 ar 40 minučių.
© Adobe Stock

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Loreta klausia:

„Su vyru auginame 3 metų sūnų. Berniukas nuo 1 metų ir 6 mėnesių lankė lopšelį, dabar – darželį. Turime tokią bėdą, dėl kurios labai pergyvename. Mūsų vaikas yra labai emocionalus, jam dažnai užeina isterija, jis pradeda verkti, jeigu kažko nori, o jam negalime to duoti. Verkdamas beveik pamėlynuoja, o jeigu po to ir duodi jam tai, ko norėjo, neima, šaukia vieną žodį: „Ne“.

Po stipraus verksmo nusiramina ir ateina. Būna, kad ir naktį pabunda ir pradeda verkti. Neprisileidžia, kad priglausčiau, kol neišsiverks. Žiūrėdamas į vieną tašką verkia stipriai, net apie 30-40 min. Ar taip yra normalu? Ką patarsite?“

Atsako psichologė Živilė Kraujalė / Pozityvaus auklėjimo konsultantų asociacija.

Dėkoju Jums, Loreta, už nuoširdumą ir atvirumą. Laiške rašote apie sūnaus patiriamus stiprius pykčio protrūkius. Akivaizdu, kad Jums rūpi sūnus ir nerimaujate dėl jo emocijų ir elgesio.

Vaikų pykčio, įtūžio protrūkiai – tai stipriai išreikštos vaikų emocijos, kurias išgyventi sunku ne tik vaikams, bet ir jų tėveliams. Pykčio, įtūžio metu vaikai gali rėkti, verkti, kristi ant žemės, spardytis, daužyti galvą, muštis, kandžiotis, žnaibytis. Kartais tokių stiprių pykčio protrūkių metu vaikai gali netgi sulaikyti orą ir kuriam laikui nustoti kvėpuoti. Įprastai tokie priepuoliai trunka nuo keliolikos sekundžių iki kelių valandų. Manoma, kad pirmieji jie gali pasireikšti mažyliams sulaukus 12-15 mėnesių amžiaus, labiausiai išryškėja stebint 18 – 36 mėn. vaikus. Dažniausiai pykčiu pratrūkstama tuomet, kuomet vaiko poreikiai, norai yra nepatenkinami, pavyzdžiui, vaikas jaučiasi alkanas, pavargęs, galbūt pernelyg stimuliuojamas arba, priešingai, jam trūksta aplinkos stimuliacijos.

Pyktis – natūrali ir normali emocija. Pasistenkite neslopinti vaiko pykčio, verčiau padėkite jam susipažinti su šia stipria emocija, mokykite vaiką pyktį rodyti adaptyviais būdais.
Psichologė Živilė KRAUJALĖ

Kartais pykčio priepuoliai yra nulemti ir rimtesnių veiksnių, kaip antai: prastos fizinės sveikatos, išsiskyrimo nerimo, depresijos, kalbos ir kalbėjimo sutrikimų, dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo, įvairiapusio raidos sutrikimo, sensorinės integracijos sutrikimų ir kitų. Visgi nepaisant šių pastarųjų veiksnių dažniausiai pykčio protrūkiai yra natūrali vaiko raidos dalis, ypač ikimokyklinio amžiaus vaikų, kurie verbaliai dar negali išreikšti savo patiriamos frustracijos. Sulaukę 3 metų amžiaus dauguma vaikų jau geba savo poreikius, norus įvardinti žodžiu, dėl šios priežasties ir pykčio, įtūžio protrūkiai suretėja.

Vaiko pykčio priepuolio metu dažnai tėveliai jaučia stiprų norą nuslopinti vaikų pyktį. Tokiais atvejais svarbu paties jiems prisiminti, kad pyktis – natūrali ir normali emocija. Pasistenkite ir Jūs neslopinti vaiko pykčio, verčiau padėkite jam susipažinti su šia savo stipria emocija, mokykite vaiką pyktį rodyti adaptyviais būdais. Šių gebėjimų mokymasis yra nepaprastai svarbus, nes gera savikontrole, emocijų reguliacija pasižymintys vaikai yra labiau sugyvenami, mėgstami bendraamžių, jiems geriau sekasi mokytis. Tėvų vaidmuo padedant vaikui mokytis naujų adaptyvių pykčio suvaldymo įgūdžių yra ypatingai svarbus. Taip pat kaip ir jų pagalba vaiko pykčio protrūkio metu.

Ką tėveliai gali padaryti vaiko pykčio protrūkio metu?

Stipraus pykčio protrūkio metu vaikas savo elgesiu gali rodyti, kad jam yra labai sunku, kad jis jaučiasi bejėgis, nežino, kokiais būdais save nuraminti. Viskas, ko tada vaikui labiausiai reikia, – suaugusiųjų pagalbos. Rekomenduoju tėveliams išlikti ramiems ir kantriai būti šalia savo vaiko sunkiu jam laikotarpiu. Prisiminkite, kad kai vaikas jaučiasi prislėgtas, piktas, tuo metu jam labiausiai trūksta priimančio, palaikančio ir nebaudžiančio suaugusiojo greta. Kai vaikas patiria stiprius pykčio protrūkius, jam gali būti labai sunku sutelkti savo dėmesį ties mamos ar kito asmens kalbėjimo turiniu. Dėl šios priežasties tėveliams dažniausiai rekomenduojame tiesiog atsitūpti šalia vaiko, pabandyti užmegzti akių kontaktą su juo ir ramiai savo mažyliui perduoti trumpą aiškią žinutę: „Aš suprantu, esi piktas. Būsiu šalia tol, kol pasijusi geriau".

Vaikui jo pykčio metu svarbu žinoti, kad jis yra mylimas besąlygiškai, nesvarbu, ką bedarytų ir kaip besijaustų. Taip pat gana dažnai tėveliams pavyksta sėkmingai nukreipti vaiko dėmesį nuo stiprių emocijų į vaikui patinkančią veiklą. Tyrimai rodo, kad dėmesio nukreipimas padeda mažyliams reguliuoti savo neigiamą afektą. Jeigu tai nepadeda ir vaikas toliau siautėja, tiesiog pasirūpinkite savo vaiko, kitų greta vaiko esančių žmonių saugumu. Galite iš vaiko artimosios aplinkos patraukti aštrius ar kitus daiktus, kurie gali būti pavojingi vaikui, jo fizinei sveikatai. Taip pat labai svarbu, kad tėveliai nepaskatintų vaiko pykčio protrūkių, sutikdami su vaiko reikalavimais, pildydami vaikų norus. Jei išpildysite pykčiu reiškiamą norą, vaikas išmoks, kad stipriai rėkdamas, jis gali gauti tai, ko nori. Gali būti, kad tuomet su vaiko pykčio protrūkiais susidurti teks dažniau, o išgyventi juos gali būti vis sunkiau ir sunkiau.

Paprastai susitvarkyti su vaiko pykčio protrūkiais namų aplinkoje tėveliams sekasi lengviau nei viešoje vietoje.
Psichologė Živilė KRAUJALĖ

Paprastai susitvarkyti su vaiko pykčio protrūkiais namų aplinkoje tėveliams sekasi lengviau nei viešoje vietoje. Gali būti, kad tėveliai jaučiasi pažeidžiamesni, kai vaiko pykčio protrūkius patiria viešojoje vietoje, kai jie yra stebimi, praeivių vertinami. Daugelis tėvelių, atsidūrusių tokiose situacijose, gali jausti gėdos, kaltės jausmus, gali manyti, kad yra nekompetentingi, menkaverčiai ir negebantys suvaldyti savo vaikų. Tai gali išprovokuoti tėvelių netinkamą elgesį su vaiku. Tokiais atvejais dažniau netenkama savitvardos, rėkiama ant vaikų, pradedamos taikyti bausmės. Save ir vaikus nuo viso to saugant svarbu net ir viešoje vietoje pabandyti atrasti ramią, saugią vietą, jei jaučiame, kad vaikui tuoj prasidės pykčio priepuolis arba iš patirties žinome, kad jis trunka ilgai. Saugi ir rami vieta gali būti Jūsų automobilis, tualetas ar kita vieta, kur aplinkinių dirgiklių (žmonės, įvairūs vaizdai, kvapai, garsai) yra mažiau.

Kaip tėveliai galėtų sureaguoti pasibaigus vaiko pykčio protrūkiui?

Leiskite vaikui visiškai nusiraminti. Išlikite ramūs, kalbėkite ramiu, švelniu tonu, apkabinkite vaiką. Gali būti, kad vaikas jaučia išgąstį, pasitaiko, kad vaikai nesupranta, kas su jais vyko pykčio protrūkio metu, ir tokia sunki ir nemaloni patirtis juos baugina. Išgyvenus pykčio protrūkį vaikui reikia Jūsų patvirtinimo, kad mylite jį besąlygiškai. Galite nukreipti vaiko dėmesį į jam malonią veiklą, apsikabinti vaiką ar kitais būdais vaikui skirti teigiamo dėmesio po to, kai vaikutis nusiramino. Ypač svarbu išgyvenus vaiko pykčio protrūkį vaikui ypatingą dėmesį skirti tada, kai vaikas elgiasi tinkamai.

Paprastai net patys ramiausi ir pozityviausi tėveliai vaiko pykčio protrūkio metu jaučia stiprų stresą. Kartais šis stresas užsitęsia ir tampa baime, kuri lydi juos kaskart einant į viešumą su vaiku. Jeigu vaiko pykčio priepuoliai tampa labai slegiantys, trikdantys vaiko, šeimos narių funkcionavimą, verta tokiais atvejais ieškoti pagalbos. Dažniausiai po vienos kelių konsultacijų su vaikų, šeimų psichologais, psichoterapeutais, tėvystės įgūdžių mokymų vadovais patys tėvai pasijaučia ramesni, o kartu su tuo – ramesni tampa ir jų vaikai.

Pabaigoje norisi Jums darkart padėkoti, kad nelikote viena su savo sunkumais, slegiančiais jausmais. Džiugu, kad kai Jums sunku, ieškote specialistų pagalbos. Tikiu, kad su Jūsų ir specialistų pagalba berniuko pykčio priepuoliai retės.

Straipsnis yra informacinės kampanijos „Iš kantrybės neišvedama. Iš kantrybės išeinama" dalis. VšĮ Psichologinės sveikatos centras drauge su TavoVaikas.lt siekia supažindinti tėvus su vaikų netinkamo elgesio priežastimis ir galimais pozityviais jų sprendimo būdais.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Lavinimas ir ugdymas

Atviras skaitytojos laiškas: aš noriu pasakyti kai ką svarbaus šiuolaikiniams tėvams

Kiekvienas tėtis ir mama nori užauginti laimingą ir savimi pasitikintį vaiką. Tačiau neretai mūsų, tėvų, žodžiai gerokai skiriasi nuo mūsų pačių veiksmų. Kokias klaidas šiuolaikiniai tėvai daro dažniausiai? Vienos skaitytojos nuomonė.

Teo ir Ieva pristato: namuose gaminame ekologišką modeliną (1)

Kad ir kur bebūtume – ar svetur pas tėtį, ar namuose Kaune, ar sodyboje, visuomet pasigaminame mūsų taip mėgstamo ekologiško modelino. Su juo žaisti yra begalė būdų, o jį pagaminti vienas juokas!

Kurį Zodiako ženklą galima apibūdinti kaip „tobulas vaikas“

Jeigu mėgstate pavartyti horoskopus, jūsų dėmesiui – 12 Zodiako ženklų apžvalga: kurie iš jų tvirtą charakterį rodo nuo gimimo, o su kuriais lengviausia susitarti?

5 nieko nekainuojantys būdai, kaip sutvirtinti ryšį su vaiku

Kiekvienas iš mūsų norime būti dar geresniais tėvais savo vaikams, tačiau neretai nežinome nuo ko pradėti.

Vaikas nesitraukia nuo mamos: įprasta raidos dalis ar perdėtas jautrumas (2)

Dvejų metų vaiką auginanti mama klausia psichologės patarimo, kaip elgtis su itin jautria dukrele.

Patarimai, kaip nuo gimimo lavinti vaiko smulkiąją motoriką

Vaikas gimsta stipriai sugniaužtais kumščiais ir pirštus „išlaisvina“ tik paūgėjęs. Kaip namuose galime lavinti jo smulkiąją motoriką nuo gimimo?

Teo ir Ieva pristato: ne tik smagi, bet ir labai naudinga mankšta pėdutėms

Kad pėdų masažas teikia didelę naudą, žino visi. Jau nuo ankstyvosios kūdikystės siūloma masažuoti savo mažylių pėdutes, kuriose pilna aktyvių taškų, teigiamai veikiančių ne tik vaiko imunitetą, bet ir nuotaiką bei vystymąsi.

Kaip atskirti kokybišką žaislą vaikui nuo tokio, kuris gali būti netgi pavojingas

Kiekvieną dieną mūsų vaikai susiduria su įvairiausiais produktais, apie kurių galimą pavojų mažiesiems dažnai net nesusimąstome.

Patyrusios mamos patarimai: kaip keliauti su mažais vaikais lėktuvu

Keliaujame atostogauti, aplankyti seniai matytus draugus ar gimines, pakeisti gyvenimą. Dažnai kelionės iš žadančių daug džiaugsmo ir laimės, tampa pilnomis streso ir baimės, ypač keliaujant su mažamečiais vaikais.

Teo ir Ieva pristato: raidžių arba skaičių žvejyba

Kol už lango vasara, mėgaukimės jos teikiamomis gėrybėmis – šiltu oru bei žaidimais su vandeniu.

Teo ir Ieva pristato: gėlių teptukas, spalvų loterija ir kitos linksmybės lauke

Kaip smagu vasarą! Vabalų, paukščių ir kitų gamtos reiškinių stebėjimas, drugelių gaudymas, vandens pramogos – visa tai galima išbandyti vasarą gryname ore.

Kokia ji – tobula mama: interviu su psichologe

Ar prieš gimstant vaikučiui jums nešmėkštelėjo mintis: „Noriu būti tobula mama!"? Manau, jei būsite nuoširdi atsakydama, greičiausiai atsakymas bus „TAIP".

Teo ir Ieva pristato: lobio ieškojimas, piešimas pupelėmis ir kiti smagūs žaidimai vaikams (1)

Atostogos kaime - kaip gryno oro gurkšnis! Magiškas laikas, kai gali nerūpestingai siautėti ir dūkti saulės spinduliuose ar žaisti vandenyje.

Prieš keliaudami su vaiku atostogų, atminkite kai ką svarbaus

Kad kelionė į svečias šalis su vaiku būtų sklandi, svarbu tinkamai jai pasiruošti ir nepamiršti kelių svarbių aspektų.

Teo ir Ieva pristato: kai prireikia greitai užimti vaiką čia ir dabar (4)

Kiekvieną antradienį portale www.tavovaikas.lt svečiuojasi tinklaraštininkė Ieva ir jos sūnelis Teo, kurie dalijasi savo išbandytais smagiais žaidimais bei lavinimaosiomis veiklomis.