Psichologė: kai vaikas pyksta, atminkite šias esmines taisykles

 (4)
Trejų metų vaikas yra labai emocionalus, jam dažnai užeina isterijos priepuoliai. Supykęs berniukas gali verkti net 30 ar 40 minučių.
© Adobe Stock

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Loreta klausia:

„Su vyru auginame 3 metų sūnų. Berniukas nuo 1 metų ir 6 mėnesių lankė lopšelį, dabar – darželį. Turime tokią bėdą, dėl kurios labai pergyvename. Mūsų vaikas yra labai emocionalus, jam dažnai užeina isterija, jis pradeda verkti, jeigu kažko nori, o jam negalime to duoti. Verkdamas beveik pamėlynuoja, o jeigu po to ir duodi jam tai, ko norėjo, neima, šaukia vieną žodį: „Ne“.

Po stipraus verksmo nusiramina ir ateina. Būna, kad ir naktį pabunda ir pradeda verkti. Neprisileidžia, kad priglausčiau, kol neišsiverks. Žiūrėdamas į vieną tašką verkia stipriai, net apie 30-40 min. Ar taip yra normalu? Ką patarsite?“

Atsako psichologė Živilė Kraujalė / Pozityvaus auklėjimo konsultantų asociacija.

Dėkoju Jums, Loreta, už nuoširdumą ir atvirumą. Laiške rašote apie sūnaus patiriamus stiprius pykčio protrūkius. Akivaizdu, kad Jums rūpi sūnus ir nerimaujate dėl jo emocijų ir elgesio.

Vaikų pykčio, įtūžio protrūkiai – tai stipriai išreikštos vaikų emocijos, kurias išgyventi sunku ne tik vaikams, bet ir jų tėveliams. Pykčio, įtūžio metu vaikai gali rėkti, verkti, kristi ant žemės, spardytis, daužyti galvą, muštis, kandžiotis, žnaibytis. Kartais tokių stiprių pykčio protrūkių metu vaikai gali netgi sulaikyti orą ir kuriam laikui nustoti kvėpuoti. Įprastai tokie priepuoliai trunka nuo keliolikos sekundžių iki kelių valandų. Manoma, kad pirmieji jie gali pasireikšti mažyliams sulaukus 12-15 mėnesių amžiaus, labiausiai išryškėja stebint 18 – 36 mėn. vaikus. Dažniausiai pykčiu pratrūkstama tuomet, kuomet vaiko poreikiai, norai yra nepatenkinami, pavyzdžiui, vaikas jaučiasi alkanas, pavargęs, galbūt pernelyg stimuliuojamas arba, priešingai, jam trūksta aplinkos stimuliacijos.

Pyktis – natūrali ir normali emocija. Pasistenkite neslopinti vaiko pykčio, verčiau padėkite jam susipažinti su šia stipria emocija, mokykite vaiką pyktį rodyti adaptyviais būdais.
Psichologė Živilė KRAUJALĖ

Kartais pykčio priepuoliai yra nulemti ir rimtesnių veiksnių, kaip antai: prastos fizinės sveikatos, išsiskyrimo nerimo, depresijos, kalbos ir kalbėjimo sutrikimų, dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo, įvairiapusio raidos sutrikimo, sensorinės integracijos sutrikimų ir kitų. Visgi nepaisant šių pastarųjų veiksnių dažniausiai pykčio protrūkiai yra natūrali vaiko raidos dalis, ypač ikimokyklinio amžiaus vaikų, kurie verbaliai dar negali išreikšti savo patiriamos frustracijos. Sulaukę 3 metų amžiaus dauguma vaikų jau geba savo poreikius, norus įvardinti žodžiu, dėl šios priežasties ir pykčio, įtūžio protrūkiai suretėja.

Vaiko pykčio priepuolio metu dažnai tėveliai jaučia stiprų norą nuslopinti vaikų pyktį. Tokiais atvejais svarbu paties jiems prisiminti, kad pyktis – natūrali ir normali emocija. Pasistenkite ir Jūs neslopinti vaiko pykčio, verčiau padėkite jam susipažinti su šia savo stipria emocija, mokykite vaiką pyktį rodyti adaptyviais būdais. Šių gebėjimų mokymasis yra nepaprastai svarbus, nes gera savikontrole, emocijų reguliacija pasižymintys vaikai yra labiau sugyvenami, mėgstami bendraamžių, jiems geriau sekasi mokytis. Tėvų vaidmuo padedant vaikui mokytis naujų adaptyvių pykčio suvaldymo įgūdžių yra ypatingai svarbus. Taip pat kaip ir jų pagalba vaiko pykčio protrūkio metu.

Ką tėveliai gali padaryti vaiko pykčio protrūkio metu?

Stipraus pykčio protrūkio metu vaikas savo elgesiu gali rodyti, kad jam yra labai sunku, kad jis jaučiasi bejėgis, nežino, kokiais būdais save nuraminti. Viskas, ko tada vaikui labiausiai reikia, – suaugusiųjų pagalbos. Rekomenduoju tėveliams išlikti ramiems ir kantriai būti šalia savo vaiko sunkiu jam laikotarpiu. Prisiminkite, kad kai vaikas jaučiasi prislėgtas, piktas, tuo metu jam labiausiai trūksta priimančio, palaikančio ir nebaudžiančio suaugusiojo greta. Kai vaikas patiria stiprius pykčio protrūkius, jam gali būti labai sunku sutelkti savo dėmesį ties mamos ar kito asmens kalbėjimo turiniu. Dėl šios priežasties tėveliams dažniausiai rekomenduojame tiesiog atsitūpti šalia vaiko, pabandyti užmegzti akių kontaktą su juo ir ramiai savo mažyliui perduoti trumpą aiškią žinutę: „Aš suprantu, esi piktas. Būsiu šalia tol, kol pasijusi geriau".

Vaikui jo pykčio metu svarbu žinoti, kad jis yra mylimas besąlygiškai, nesvarbu, ką bedarytų ir kaip besijaustų. Taip pat gana dažnai tėveliams pavyksta sėkmingai nukreipti vaiko dėmesį nuo stiprių emocijų į vaikui patinkančią veiklą. Tyrimai rodo, kad dėmesio nukreipimas padeda mažyliams reguliuoti savo neigiamą afektą. Jeigu tai nepadeda ir vaikas toliau siautėja, tiesiog pasirūpinkite savo vaiko, kitų greta vaiko esančių žmonių saugumu. Galite iš vaiko artimosios aplinkos patraukti aštrius ar kitus daiktus, kurie gali būti pavojingi vaikui, jo fizinei sveikatai. Taip pat labai svarbu, kad tėveliai nepaskatintų vaiko pykčio protrūkių, sutikdami su vaiko reikalavimais, pildydami vaikų norus. Jei išpildysite pykčiu reiškiamą norą, vaikas išmoks, kad stipriai rėkdamas, jis gali gauti tai, ko nori. Gali būti, kad tuomet su vaiko pykčio protrūkiais susidurti teks dažniau, o išgyventi juos gali būti vis sunkiau ir sunkiau.

Paprastai susitvarkyti su vaiko pykčio protrūkiais namų aplinkoje tėveliams sekasi lengviau nei viešoje vietoje.
Psichologė Živilė KRAUJALĖ

Paprastai susitvarkyti su vaiko pykčio protrūkiais namų aplinkoje tėveliams sekasi lengviau nei viešoje vietoje. Gali būti, kad tėveliai jaučiasi pažeidžiamesni, kai vaiko pykčio protrūkius patiria viešojoje vietoje, kai jie yra stebimi, praeivių vertinami. Daugelis tėvelių, atsidūrusių tokiose situacijose, gali jausti gėdos, kaltės jausmus, gali manyti, kad yra nekompetentingi, menkaverčiai ir negebantys suvaldyti savo vaikų. Tai gali išprovokuoti tėvelių netinkamą elgesį su vaiku. Tokiais atvejais dažniau netenkama savitvardos, rėkiama ant vaikų, pradedamos taikyti bausmės. Save ir vaikus nuo viso to saugant svarbu net ir viešoje vietoje pabandyti atrasti ramią, saugią vietą, jei jaučiame, kad vaikui tuoj prasidės pykčio priepuolis arba iš patirties žinome, kad jis trunka ilgai. Saugi ir rami vieta gali būti Jūsų automobilis, tualetas ar kita vieta, kur aplinkinių dirgiklių (žmonės, įvairūs vaizdai, kvapai, garsai) yra mažiau.

Kaip tėveliai galėtų sureaguoti pasibaigus vaiko pykčio protrūkiui?

Leiskite vaikui visiškai nusiraminti. Išlikite ramūs, kalbėkite ramiu, švelniu tonu, apkabinkite vaiką. Gali būti, kad vaikas jaučia išgąstį, pasitaiko, kad vaikai nesupranta, kas su jais vyko pykčio protrūkio metu, ir tokia sunki ir nemaloni patirtis juos baugina. Išgyvenus pykčio protrūkį vaikui reikia Jūsų patvirtinimo, kad mylite jį besąlygiškai. Galite nukreipti vaiko dėmesį į jam malonią veiklą, apsikabinti vaiką ar kitais būdais vaikui skirti teigiamo dėmesio po to, kai vaikutis nusiramino. Ypač svarbu išgyvenus vaiko pykčio protrūkį vaikui ypatingą dėmesį skirti tada, kai vaikas elgiasi tinkamai.

Paprastai net patys ramiausi ir pozityviausi tėveliai vaiko pykčio protrūkio metu jaučia stiprų stresą. Kartais šis stresas užsitęsia ir tampa baime, kuri lydi juos kaskart einant į viešumą su vaiku. Jeigu vaiko pykčio priepuoliai tampa labai slegiantys, trikdantys vaiko, šeimos narių funkcionavimą, verta tokiais atvejais ieškoti pagalbos. Dažniausiai po vienos kelių konsultacijų su vaikų, šeimų psichologais, psichoterapeutais, tėvystės įgūdžių mokymų vadovais patys tėvai pasijaučia ramesni, o kartu su tuo – ramesni tampa ir jų vaikai.

Pabaigoje norisi Jums darkart padėkoti, kad nelikote viena su savo sunkumais, slegiančiais jausmais. Džiugu, kad kai Jums sunku, ieškote specialistų pagalbos. Tikiu, kad su Jūsų ir specialistų pagalba berniuko pykčio priepuoliai retės.

Straipsnis yra informacinės kampanijos „Iš kantrybės neišvedama. Iš kantrybės išeinama" dalis. VšĮ Psichologinės sveikatos centras drauge su TavoVaikas.lt siekia supažindinti tėvus su vaikų netinkamo elgesio priežastimis ir galimais pozityviais jų sprendimo būdais.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Lavinimas ir ugdymas

Naudingi patarimai ieškantiems vaikui auklės

Vaikų darželis – gerai, bet ką daryti iki tol, kol vaikas jam subręs, arba kol ateis eilė patekti į tą darželį? Patarimai, jeigu rimtai svarstote atiduoti vaiką į auklės rankas.

Kol nebuvau mama, apie tai net nenutuokiau

Subjektyvus žvilgsnis į tai, kas pasikeičia tapus mama.

Skirtumas tarp mylinčios mamos ir hiperglobojančios

Kiekviena mūsų nori būti pati geriausia mama. Skaitome knygas apie vaikų auklėjimą, stengiamės, bijome padaryti ką nors ne taip. Ir kartais, visai nejučiom, mamos vaikučio gyvenime tampa per daug. Kur ta riba tarp meilės ir hiperglobos? Sraipsnio konsultantė - vaikų ir paauglių psichiatrė Goda Bačienė.

Atvirai: vaikas užklupo besimylinčius tėvus

Nemalonu, jei kas aptinka pačiame aistros sūkuryje. Tačiau tikra katastrofa atrodo, jei jus užklumpa jūsų vaikai. Ką daryti ir kaip vaikui paaiškinti, ką jis matė? Kelios mamos sutiko pasidalinti savo gana nemalonia patirtimi.

Atėjus svečiams, vaikas neatpažįstamai pasikeičia: kodėl taip nutinka ir kaip reaguoti

Trimetę dukrytę auginanti mama pastebi, kad jos tobulo elgesio namuose mergaitė pasikeičia, kai jas aplanko svečiai. Kodėl taip yra ir kaip reaguoti?

Visus tėvus galima suskirstyti į tris tipus: kuriam priklausote jūs

Kai kalbama apie vaikų auklėjimą, sąvoka „tinkamai išauklėtas vaikas“ neturi jokių aiškiai nusakomų kriterijų. Nežiūrint į tai, visi, savo vaiko gerove besirūpinantys tėvai, visais laikais ieškojo atsakymo – kaip tinkamai auklėti ir išauklėti savo vaiką?

Niekada nedrauskite vaikui šių dalykų (3)

Draudimai labai reikalingi auklėjant vaiką, tačiau tik tada, kai naudojami nuosaikiai. Šių dalykų drausti mažyliui negalima jokiais atvejais.

Vaikas savo elgesiu skaudina tėvus: specialistės patarimai (6)

Išmokęs spjaudytis vaikas, kai supyksta, spjauna į mamą ir tėtį. Tėvai aiškina, kad taip elgtis nedera, tačiau kol kas tai nedavė teigiamų rezultatų. Ką tėvams patars specialistė?

Psichologė: kai vaikas pyksta, atminkite šias esmines taisykles (4)

Trejų metų vaikas yra labai emocionalus, jam dažnai užeina isterijos priepuoliai. Supykęs berniukas gali verkti net 30 ar 40 minučių.

10 tėvų klaidų, kurios trukdo vaikui augti

Auginant vaiką, ypač pirmąjį, klaidų išvengti, ko gero, neįmanoma. Tačiau žinant, kokios jos yra dažniausios, galima pamėginti kai kurių nedaryti.

Dažniausiai užduodami klausimai apie naująsias išmokas vaikui (1)

2018 m. sausio 1 d. įsigalios naujos redakcijos Išmokų vaikams įstatymas. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija teikia atsakymus į dažniausiai užduodamus klausimus.

Kai sakote vaikui žodį NEGALIMA, atminkite kelis svarbius dalykus

Suradęs šuns dubenėlį, vaikas jau tiesia rankutę į jo turinį. „NEGALIMA!“, – surinka išsigandusi mama. Tokių NEGALIMA vaikas per dieną girdi išties daug. Tiek, kad laikui bėgant ima negirdėti žodžio NEGALIMA.

Padėkite, auginu itin aktyvų, irzlų ir nervingą vaiką (5)

Vienerių metų ir 8 mėnesių sūnų auginanti mama skundžiasi, kad berniukas pastaruoju metu pasidarė visai nenustygstantis vietoje. Ką mamai patars specialistė?

Mažo vaiko pykčio priepuoliai: kaip elgtis tėvams

Su pustrečių metų dukrytės pykčio priepuoliais nesusitvarkanti mama prašo specialistų patarimo, kaip elgtis tokiose situacijose.

Kas būdinga vaikams iki 2 metų: svarbiausi elgesio etapai ir patarimai tėvams

Ikimokyklinio ugdymo pedagogės Jūratė Zolumskienė ir Natalija Stefanovičienė iš vaikų darželio „Šilagėlė“ apžvelgia pagrindines vaiko iki 2 metų raidos sritis ir elgesio ypatumus.