Psichologė: tėveliai, neatimkite iš vaiko močiutės

 (143)
Turbūt daugelis mūsų iki šiol atsimename nerūpestingas vaikystės akimirkas, praleistas su močiute. To paties linkėtume ir savo vaikams. Deja, neretai močiutės ir vaikaičių ryšį apkartina suaugusiųjų santykiai – ir pirmiausia svarbiausių šeimos moterų.
© Fotolia

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Konsultuoja psichoterapeutė psichologė Rūta Bačiulytė

Psichologai teigia, kad močiutė vaikams gali suteikti tai, ko niekada negalės duoti tėvai. Pirmiausia ji turi daugiau laiko: materialinė gerovė sukurta, ką galėjo, tą pasiekė, todėl dabar turi daugiau energijos ryšiams palaikyti, bendrauti ir būti su vaikaičiais. Ji gali bendrauti neskubėdama, be įtampos, nes galvoje nesisuka mintys, kad kol čia užsiima niekais, laukia nebaigti darbai. Anūkai savo ruožtu „įneša" į jos gyvenimą gaivaus vėjo, kitokį požiūrį ir pajautimą, praskaidrina kasdienybę. Todėl šis ryšys vertingas ir naudingas abiem pusėms.

Dažnai močiutė su vaikaičiais elgiasi daug nuoširdžiau ir šilčiau, negu su savo vaikais, kai juos augino. Mat dėl vaikaičių ji neturi tokių didelių lūkesčių, kokių turėjo dėl savo vaikų. Todėl sakoma, kad močiutės ir vaikaičių santykiai grindžiami labai žema kontrole ir besąlygiška meile, gebėjimu vaiką priimti tokį, koks jis yra.

Vaikai, būdami su močiute, mokosi būti savarankiški. Jie tiek nekontroliuojami ir nebarami, kaip tai darytų tėvai, todėl drąsiau išbando ribas: „Kas bus, jeigu neklausysiu?" Su tėvais tokie „eksperimentai" gali baigtis liūdnai, o štai su močiute įmanoma išbandyti įvairiausius gyvenimo vaidmenis: savarankiškos asmenybės, visažinio, drąsuolio ir pan. Vaikas mokosi kurti įvairius santykių modelius, o tai labai pravers ateityje bendraujant su žmonėmis. Be to, močiutė daug nuoširdžiau negu tėvai džiaugiasi vaikaičių laimėjimais, dažniau juos giria, todėl jie auga labiau pasitikintys savimi.

Jauna mama: anyta nemyli savo vaikaitės

Deja, būna ir tokių atvejų, kai močiutė nenori palaikyti ryšio su vaikaičiais. „Anyta visiems giriasi, kad turi vaikaitę, o per trejus metus nė karto nepasveikino gimtadienio proga, neatnešė jokios dovanėlės. Aišku, ne dovanos svarbiausia. Man gaila, kad vaikas nepatiria močiutės meilės ir šilumos. Net žiūrėdamas nuotraukas ją vadina ne močiute, o teta. Visada norėjau, kad santykiai su anyta būtų geri. Deja, nepatikau nuo pat pradžių... Nors sako, kad pasiilgsta mūsų ir vaikaitės, visa tai tik žodžiai", – atvirai pasakoja trejų metų dukrytę auginanti Virginija (29 m.).

Taigi, vėl iš maišo lenda marčios ir anytos santykiai. Kodėl jaunai mamai atrodo, kad anyta nemyli savo sūnaus vaikų?

Psichologė Rūta Bačiulytė sutinka, kad močiutės ir vaikaičių ryšys labai priklauso nuo marčios ir anytos santykių, kuriuos kurti turėtų abi pusės.

„Jeigu anyta nori kontroliuoti ir savo sūnų, ir marčią, o anūkus ugdyti pagal savo pačios įsivaizduojamą modelį, sunku su tokiu žmogumi užmegzti geranoriškus santykius. Šiuo atveju anyta turėtų peržvelgti savo nuostatas ir suvokti, kad sūnaus šeimos modelis kitoks. Jeigu ji nori palaikyti ryšį su anūkais, turi užimti močiutės poziciją. Močiutė yra asmuo, kuris nieko nesitiki iš anūkų, nekelia jiems jokių ypatingų reikalavimų. Ji tiesiog išklauso juos, perteikia savo išmintį, kartais palepina ir dovanoja tą dėmesį, kuriam laiko pristinga tėvai. Natūralu, kad ji gauna grįžtamąjį ryšį – anūkų dėkingumą, prieraišumą, pasitikėjimą, atsidavimą. Siekdama kontroliuoti jauną šeimą vargu ar anyta galės visu tuo džiaugtis", – svarsto pašnekovė.

Kada geriau, kad močiutės nebūtų

Antra vertus, psichologė siūlo nesureikšminti močiutės ir anūkų santykių. Pirmiausia vaikus ugdo tėvai, paskui – aplinka ir anyta šioje aplinkoje neturi išskirtinės vertės. Tai toks pats žmogus kaip kitas giminaitis ar netgi auklė.

Vaikai jaučia ir vertina nuoširdumą – prie tokio žmogaus jie labai prisiriša, perima jo vertybes. Jeigu anyta nuoširdžiai myli savo vaikaičius, beje, dažnai taip ir būna, prarasti nuoširdžią savo močiutės meilę, aišku, būtų netektis.

„Vis dėlto nebūtina stengtis vien tik dėl vaikaičių įtikti anytai, kuri nėra geranoriška marčios atžvilgiu", – yra įsitikinusi psichologė.

Kuriozinė padėtis: marti pavydi anytai savo vyro

Sunkiausia marčiai išlaviruoti, kai anyta jauną šeimą bando kontroliuoti per savo sūnų. Pasitaiko ir tokių atvejų, kai sūnaus ir mamos santykiai iš tiesų yra artimi. Tuomet marti jaučiasi pralaiminti nelygią kovą. Štai į tokią padėtį prisipažįsta pakliuvusi vienų metų sūnų auginanti Rita (27 m.).

„Negaliu savęs įtikinti, kad tai normalu, jog vyras jaučia poreikį pirmiausia viską išsipasakoti ne man, bet anytai. Su ja bendrauja netgi daugiau nei su manimi: apie tai, kas nutiko darbe, kokius darbus nuveikė namuose ir pan. Žodžiu, plepa įvairiausias nesąmones. Išpasakoja viską, ką mes veikiame kartu. Skambina jai po kelis kartus per dieną. Man atrodo, kad mama tiesiog nepaleidžia sūnaus. Kai bandau apie tai pasikalbėti su vyru, viskas baigiasi barniu. Vyras kaip kirviu nukerta, kad tai jo mama ir tikrai nebendraus su ja mažiau. Tiesa, pati anyta apie mane nieko bloga nekalba, antraip vyras tikrai būtų man perdavęs, bet vien dėl tokio jų ryšio aš pati negaliu su ja bendrauti šiltai. Giliai širdyje jos nemėgstu, nors nieko bloga ji man asmeniškai nėra padariusi. Kartais pasijaučiu tokia vieniša, kad imu galvoti apie skyrybas. Draugės man patarė sugalvoti, kaip mes galėtume daugiau laisvalaikio praleisti dviese arba trise su sūneliu, kad vyras daugiau bendrautų su manimi, o ne su savo mama. Deja, jį išvadinti nėra taip paprasta", – istorija dalijasi moteris.

Didžiausia anytos klaida

Rita – ne vienintelė jauna moteris, susidurianti su padėtimi, kai motina vis dar turi didžiulę įtaką sūnui. Jeigu anyta – protinga moteris ir nieko neturi prieš marčią, šiai reikėtų atvirai pakalbėti, išsakyti, kaip jaučiasi, ir, užuot konkuravus, pradėti megzti lygiavertį tarpusavio ryšį. Blogiau, kai anyta, bendraudama su sūnumi, nuolat kritikuoja marčią ir bando ją pažeminti sūnaus akyse.

Pasak R.Bačiulytės, tai didžiausia klaida, kurią gali padaryti anyta. „Jeigu mama nori padaryti savo sūnų nelaimingą, tegu apkalba jo žmoną. Mama sūnui vis dėlto yra autoritetas, todėl neigiamas jos požiūris į žmoną neabejotinai turi įtakos jo šeimai. Net jeigu sąmoningai jis supranta, kad mama neteisi taip sakydama, širdyje pasakyti žodžiai nusėda. Beje, žemindama marčią moteris nuo savęs atstumia ir sūnų", – įspėja psichologė.

Ar mamos dukteris paleidžia lengviau nei sūnus?

Pasak psichologės, taip yra todėl, kad mama sūnų visada augina sau, o ne kitai moteriai. Kai ateina kita moteris ir „atima" brangenybę, aišku, kad ji bus stebima kaip didinamuoju stiklu ir viskas, ką darys, bus nepakankama. Todėl anyta, jeigu nori šiltų santykių su marčia, turėtų būti itin atidi ir kontroliuoti savo elgesį.

„Lanksti ir marčią priims kaip naują patirtį – štai jauna moteris, turinti kitokį požiūrį į gyvenimą, ji myli mano sūnų, gal ir aš iš jos galiu ko nors pasimokyti. Marčios ir anytos santykiai gali būti nuostabūs. Tuomet bus puikūs santykiai ir su vaikaičiais. Tokių pavyzdžių yra. Esu girdėjusi ne vieną moterį, kaip giria savo anytą, su kuria visada galima pasitarti, pasidalyti savo pastebėjimais, sulaukti paramos", – patikina specialistė.

Močiutė su dukters vaikais bendrauja dažniau

Psichologės nuomone, marčios ir anytos labiau konkuruoja, nes mamos labiau prisirišusios prie sūnų nei prie dukterų. Tiesiog duktė dažniau pati lieka mamos įtakos zonoje, labiau prisirišusi prie mamos, o ir šiai yra suprantamesnė, artimesnė. Dukteriai pažįstami mamos įpročiai, ritualai, vaidmenys. Galiausiai patarimų vaikų auklėjimo klausimais moteris pirmiausia klaus savo mamos ir tik paskui anytos ir kitų žmonių. Galbūt todėl su dukters vaikaičiais močiutės bendrauja dažniau negu su sūnaus.

Sūnui tokio artumo su mama nereikia. Todėl jei ši bando konkuruoti su jo žmona, dažnai rizikuoja būti visai atstumta, o likusi nuošalyje skaudžiai tai išgyvena.

Kaip sukurti gerus santykius su anyta

Jaunai moteriai nėra lengva atrasti raktą į anytos širdį, jeigu ši nusiteikusi priešiškai ir žvelgia į ją kaip į konkurentę. Juk dar jauna, neturi daug bendravimo patirties, reikia įsitvirtinti ir darbe, ir šeimoje, todėl stengtis dar ir dėl anytos dažnai nelieka energijos. Tačiau protinga moteris supranta, kad geri santykiai su anyta ne tik prisidės prie šeimos darnos, bet ir pagerins jos buitį, pavyzdžiui, anyta gali padėti auginti vaikus, prireikus juos prižiūrėti.

Marti su anyta turėtų bendrauti atvirai ir geranoriškai. Ką tai reiškia? Pirmiausia atvirai pasakyti, kokios taisyklės yra jaunoje šeimoje ir kad jų ne valia laužyti. Pavyzdžiui, „Mes vaikams saldumynų neduodame, nes tai nesveika ir gadina dantų emalį, labai norėtume, kad jūs to paisytumėte." Taigi, reikėtų atvirai išsakyti savo lūkesčius, kokio elgesio šeima tikisi iš anytos.

„Pageidautina, kad marti tai padarytų pati, o ne per savo vyrą. Nereikėtų šio sprausti į kampą tarp dviejų ugnių – dviejų moterų, kurios abi jam labai svarbios. Antraip grius santykiai tiek su viena, tiek su kita. Marti turėtų megzti tiesioginį ryšį su anyta, bet be šios pastangų jis, aišku, neužsimegs. Todėl ir anyta turėtų stengtis užmegzti tiesioginį ryšį su marčia – domėtis ja, jos vertybėmis, nuostatomis, pomėgiais. Ir tuomet dvi moterys, kurios buvo konkurentės, iš tiesų gali susibičiuliauti", – sako psichologė R.Bačiulytė.

Ginčai dėl vaikų auklėjimo

Bene daugiausia jaunos šeimos ir anytos ginčų kyla dėl vaikų auklėjimo. Psichologė pataria laikytis nuostatos, kad pagrindiniai vaikų ugdytojai yra tėvai. Kaip tik jie sprendžia, kas yra tinkama, o seneliai, net jeigu nesutinka, turėtų priimti tėvų sprendimą. Aišku, būdami su vaikaičiais jie gali parodyti kitokias vertybes, pateikti kitokios informacijos, bet jeigu smarkiai bandys laužyti taisykles, kurias vaikams nustatė tėvai, nuteiks prieš save visus. Taigi, paskutinis žodis yra tėvų. Vis dėlto jei įsiplieskia diskusija kai kuriais klausimais, jauni tėvai taip pat turėtų suprasti, kad seneliai turi daugiau patirties, todėl tam tikrais atvejais į jų patarimus tikrai verta įsiklausyti.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Lavinimas ir ugdymas

Dažniausiai užduodami klausimai apie naująsias išmokas vaikui (1)

2018 m. sausio 1 d. įsigalios naujos redakcijos Išmokų vaikams įstatymas. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija teikia atsakymus į dažniausiai užduodamus klausimus.

Kas būdinga vaikams iki 2 metų: svarbiausi elgesio etapai ir patarimai tėvams

Ikimokyklinio ugdymo pedagogės Jūratė Zolumskienė ir Natalija Stefanovičienė iš vaikų darželio „Šilagėlė“ apžvelgia pagrindines vaiko iki 2 metų raidos sritis ir elgesio ypatumus.

Ko mes galime pasimokyti iš skandinavų, kurie augina laimingiausius vaikus pasaulyje

Danija pasaulyje garsi Andersono pasakomis, LEGO žaislais ir laimingiausios pasaulyje tautos reitingu. Tai viena mažesnių Europos valstybių, negalinti pasigirti giedru dangumi, bet jau daug metų garsėjanti kaip giedros nuotaikos „receptą“ atradusi šalis. Kokios gi šio recepto dedamosios dalys?

Tik 9 sakiniai, bet juose telpa visa motinystės ir tėvystės esmė

Apie vaikų auklėjimą yra prirašyta tonos knygų, tačiau svarbiausia esmė telpa vos į 9 sakinius. Štai jie.

Mažų vaikų pojūčių ugdymas: pataria pedagogė

Šiuo metu ankstyvojo ugdymo idėjos vis labiau populiarėja. Apie jas pasakoja vaikų darželių tinklo „Šilagėlė“ pedagogė Ilona Orlova.

Žaidimo svarba vaiko gyvenime

Kodėl sakoma, kad svarbiausias mažo vaiko „darbas“ yra žaidimas? Ko išmoksta vaikai žaisdami? Apie tai pasakoja VšĮ „Pilni namai“ edukologė Greta Kacinauskaitė - Ivanauskienė.

Žvilgsnis į Kalėdų Senelio dovanų maišą: geidžiamiausi vaikų rinkiniai

Laukdami gražiausios metų šventės galvojame apie mums brangius žmones, o ypač apie savo mylimiausius vaikus – kokia dovana nudžiuginsime juos stebuklingą Kalėdų rytą?

Trečiųjų metų krizė: kaip tinkamai sureaguoti į netinkamą vaiko elgesį (1)

Dažnai girdime sakant, jog pirmoji paauglystė prasideda vos trijų. Jaunus tėvelius tai gali gerokai neraminti. Išsireiškimas „trečiųjų metų krizė“ plačiai vartojamas, tačiau taip ir nepaaiškinama, kaip elgtis tėvams atšventus trečiąjį gimtadienį.

Didysis 2018 metų horoskopas visiems Zodiako ženklams (1)

2018-aisiais žvaigždės pataria tėvams kuo labiau pasistengti suprasti savo mažuosius, skirti jiems dėmesio ir laiko. Verčiau atsisakyti nereikalingų priekaištų, o štai nuoširdaus rūpesčio per daug nebus. Tuomet ne tik pagerės vaikų ir tėvų santykiai, bet ir padidės mažųjų savivertė, jie ims labiau pasitikėti savimi ir kitais, gerbs suaugusiuosius.

Išsiskirdamas su mama vaikas verkia: ką patars psichologė (3)

Išsiskiriant ar atsisveikinant su vaiku, kai mama išeina į darbą arba atvedus jį į darželį, neretai patiriama daug emocijų: vaikas verkia, nenori paleisti tėvų. Kaip elgtis panašiose situacijose, pataria psichologė.

Svarbi taisyklė, kurios turi nepamiršti 2 metų vaikus auginantys tėvai

Dvejų metų vaiką auginanti mama pastebi, kad jos sūnus nuolat mėto daiktus ant žemės. Psichologės patarimai skaitytojai, kaip tinkamai sureaguoti tokioje situacijoje.

Kokių vaikų auklėjimo paslapčių galime pasimokyti iš žydų (24)

Kone trečdalis Nobelio premijos laureatų, daugybė žinomų teisininkų, verslininkų, populiarių menininkų yra žydų tautybės. Žydų tautybė yra tarsi kokybės ženklas. Vieni jais žavisi, kiti pavydi, tačiau abejingųjų šiai tautai nėra. Kur slypi žydų tautos išskirtinumas?

Numerologė: kuo ypatingi vaikai, gimę bet kurio mėnesio 9, 18, 27 dienomis (1)

Numerologė Julija Kubiliūtė dalijasi su mumis savo žiniomis apie tai, kokią užkoduotą informaciją apie save atsineša tam tikrą mėnesio dieną gimdamas vaikas.

Mamos ir anytos nesutarimai dėl vaiko auginimo: ką patars specialistė (21)

Redakcija gavo jaunos mamos laišką, kuriame ji klausia patarimo apie bendravimą su anyta, vaiko močiute. Mamai skaudu, kad anyta dažnai komentuoja vaiko auginimą ir taip tarsi nuvertina mamos pastangas.

Vaikas rodo ožius mamai, o su kitais būna auksinis: psichologės komentaras (2)

Turbūt, nereta šeima susiduria su situacija, kuomet su kitais žmonėmis vaikas būna ramesnis, paklusnesnis ir geriau elgiasi negu savo tėvų akivaizdoje. Kodėl taip nutinka ir ar galima tokį elgesį pakoreguoti?