Turėti vaiką ar būti tėvais?

 (1)
Pozityviosios tėvystės lektorės ir tinklaraščio „Jie vaikai“ autorės Vilmos Juškienės mintys apie buvimą tėvais.
© Fotolia nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Turėti vaiką ar būti tėvais? Tarytum tas pats, tarytum, tai tik žodžių žaismas kitoks, bet... esmė visiškai kita. Ir ta esmė viską lemia. Viską viskiausią.

Žodžio „Turėti“ reikšmės žodyne:

– Veiksmažodis nuosavybės santykiams žymėti – Turiu daug brolių ir seserų".

– Pakeičia žodžius „reikėti, privalėti“ – „Tu turi tai pamatyt!"

– Veiksmažodis laikymui, laikymuisi žymėti – „Turėk! Nepaleisk!"

Taigi, žodis „turėti" reiškia kažką nekintamo, privalomo. „Turėti" nusako kažką baigtinio, nekintamo. Taip yra, ir faktas. Taškas. Šiame žodyje nėra kūrybos, meilės, nėra nuosavo indėlio, širdies. Bet jame yra įtampos, kontroliavimo, kovos, teritorijos žymėjimo, konkurencijos.

O koks yra žodis „Būti“?

Žodžio „Būti" reikšmės žodyne:

– Turėti būtį, reikštis tikrovėje, egzistuoti – „Pasaulis yra begalinis. Ar pieno dar yra?“

– Gyventi, laikytis – „Buvo trys broliai. Ji dabar būna pas dukterį.“

– Turėti užėmus kur vietą, stovėti, gulėti – „Ten buvo kalvė. Karvės būna tvarte.“

– Lankytis, apsilankyti – „Vakar buvau pas seserį. Ar esi buvęs Latvijoje?“

– Trukti, tverti – „Nuėjo ir ilgai būna.“

– Vykti, dėtis – „Kas buvo, žinome, o kas bus – ne.“

– Atsitikti, pasitaikyti – „Visaip esti žmonėse. Būna ir šitaip.“

Žodis „Būti“ yra gyvas, gali būti kintantis, keičiamas, jis nusako kažkieno apsisprendimą, pasirinkimą. Šis žodis gali būti visoks tiek trukme, tiek prasme, tiek išpildymu.

Legendinė, klasikinė Hamleto frazė „Būti, ar nebūti?“ taip pat sufleruoja apie tai, kad viso ko esmė yra apsisprendimas būti kažkuo ar kažkur.

Taigi, „Turėti ar būti?“ – štai kur klausimas!

Yra toks pasakymas: „Kiekvienas nori turėti draugą, bet ne kiekvienas nori būti draugu“.

Mes vis dažniau norime „turėti“:

– „Noriu vaiko“ – vietoje – „Noriu būti mama“.

– „Noriu turėti gerą vaiką“ – vietoje – „Noriu būti mama, kurios vaikas geras“.

– „Noriu turėti laimingą vaiką“ – vietoje „Noriu būti mama, kurios vaikas laimingas“.

– „Noriu turėti vyrą“ – vietoje – „Noriu būti žmona“.

– „Noriu gero darbo“ – vietoje – „Noriu dirbti svajonių darbą“.

– „Noriu, kad mane gerbtų ir mylėtų“ – vietoje – „Noriu būti gerbiamas ir mylimas“.

– „Noriu turėti daug gėlių ir dovanų“ – vietoje – „Noriu būti tuo, kuriam norisi dovanoti gėles ir dovanas“.

– ...

– ...

Už šių tarytum kalbos smulkmenų slepiasi esminis žmogaus santykis su gyvenimu ir pasauliu – „Arba aš kažkam, arba kažkas man“.

Kai sakau „Noriu turėti“, tarytum tariu užgaidą, įsakymą kažkam kažkuo ar kažkaip būti dėl manęs, dėl mano noro. Šis pasakymas nekuria mano paties atsakomybės, indėlio, pastangų, jis toks tarytum vaikiškas treptelėjimas koja ir lūpų papūtimas – „Noriu!“. Bet mes juk žinome, kad ne visi ir ne iš karto norai pildosi treptelėjus kojele. Noras turėti atitraukia norėtojo dėmesį nuo savęs paties, nuo to, kuris vienintelis gali turėti įtakos tam, ką turės, o ko ne. Norėdami turėti, tarytum laukiame iš aplinkos ir visatos, kad visi kažkaip, kažką dėl mūsų padarys nepaisant to, ar esame verti noro išpildymo, ar ne. Laukiame noro išpildymo vien tik dėl fakto, kad esame šiame pasaulyje.

Juk mums juokingai skambėtų jei mokinys „Norėtų turėti gerus pažymius“. Suskubtume jam paaiškinti – „Mokykis, stenkis ir gausi gerus pažymius“.

Arba kaip atrodytų, jei sėdėtume vakare ant sofos ir sakytume „Noriu turėti skanią vakarienę“. Suskubtume sakančiajam paaiškinti – „Pasigamink, užsisakyk ir turėsi".

Ištarę „Noriu turėti“ mes tarytum sustingstame ir laukiame, kol noras išsipildys savaime. Taip reaguoja ir taip prašymą/užsakymą girdi mūsų pasąmonė.

Ne taip seniai pradėjome pratintis, o kai kas jau visai įprato kalbėti teiginiais, o ne neiginiais. Pvz.:

– „Būk drąsus“ – vietoje – „Nebijok“.

– „Susikaupk/susiimk ir padarysi“ – vietoje – „Netingėk“.

– „Ar nori gerti?“ – vietoje – „Nenori gerti?“

– „Padėk“ – vietoje – „Neimk“.

– ...

Kalbėti teiginiais svarbu ne dėl mūsų proto ar bendro paviršinio/numanomo situacijos suvokimo, o dėl to, ką iš tiesų girdi mūsų pasąmonė.

Lygiai taip dėl pasąmonės supratimo svarbu teisingai formuluoti norus turėti ir būti.

Pasąmonė, išgirdusi pageidavimą būti, ieško būdų, kaip būti, kaip tapti, kaip pageidaujamą būvį išlaikyti. Tuo tarpu išgirdusi pageidavimą turėti, ji stengiasi gauti, reikalauti. Siekiant bet kokia kaina kažką turėti, galima tai pavogti, pasisavinti, engti, skriausti, reikalauti – svarbiausias tikslas tampa gauti irturėti. Pasąmonė tiesiog vykdo gautą užduotį turėti ir nesigilina į priemonių pasiekti tikslą humaniškumą, gražumą, estetiškumą ir t.t.

Savo noruose „turėti“, mes sudaužom gyvenimus, širdis ir galiausiai kenčiame nuo vienatvės. Žmogui „turėtojui“ visada bus per mažai to, ką turi: vaikų gerumo, klusnumo, žmonos švelnumo, vyro meilės, pinigų, valdžios, šlovės, draugų – mažai net paties savęs... Toks žmogus tėra vartotojas neturintis esmės ir savasties savyje, jis tiesiog sudarytas iš to, ką turi.

Taigi, ar nori kažko, ar esi kažkuo?

Linkėdama „Norėti tapti ir būti",
Vilma

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Lavinimas ir ugdymas

Teo ir Ieva pristato: kai prireikia greitai užimti vaiką čia ir dabar (4)

Kiekvieną antradienį portale www.tavovaikas.lt svečiuojasi tinklaraštininkė Ieva ir jos sūnelis Teo, kurie dalijasi savo išbandytais smagiais žaidimais bei lavinimaosiomis veiklomis.

Įvaikintas „Gyvybės langelyje“ paliktas kūdikis

Iš viso 2017 metais Lietuvoje įvaikinti 92 globos netekę vaikai, tarp jų – „Gyvybės langelyje“ paliktas kūdikis.

Teo ir Ieva pristato: žaismingi būdai pažinti skaičius patiems mažiausiems

Vaikystė – tai pats įdomiausias laikas, kuris skirtas žaidimams. O juk žaidimo pagalba galima ugdyti ir tam tikrus vaiko įgūdžius.

Kokia mama esate pagal Zodiako ženklą

Kokio Zodiako ženklo mama yra labiausiai demokratiška, o kuri nepripažįsta kompromisų ir šeimą valdo kietu kumščiu?

Psichologė Jūratė Baltuškienė: vaikas mušasi – praeis ar verta sunerimti ir iškart reaguoti

„Mano vaikas iš darželio grįžo sumuštas", „Bijau auklėtojos skambučio, nes išgirsiu, kad maniškis vėl ką nors prilupo", „Broliai pliekiasi iki kraujo" – tai vis mamų skundai. Girdėta? Ką daryti?

Teo ir Ieva pristato: 4 lavinantys užsiėmimai, kurie patiks ir mergaitėms, ir berniukams (2)

Kuo dažniau saulėtos dienos džiugina mus, tuo daugiau laiko praleidžiame lauke. Ir kai kurie kambario žaidimai pamažu išsikrausto į lauką. Juk lauke - tikras nuotykių pasaulis.

„Tėvų linija“ daugiausiai klausimų sulaukia apie 2-3 metų vaikus

Daugiau nei pusmetį veikianti "Tėvų linija" - vienintelė vieta, kur visos Lietuvos tėvai gali gauti nemokamą, profesionalią psichologinę pagalbą vaikų auklėjimo klausimais.

Vienintelis dalykas, kurio norėčiau palinkėti naujoms mamoms

Tinklaraščio „Švelni tėvystė“ autorės, dviejų vaikų mamos Mildos Kukulskienės žvilgsnis į motinystę.

Sumani mama dalijasi žaidimo idėja, kuriam išleisite mažiau kaip 1 eurą

Dviejų vaikučių mama Inga, feisbuke kurianti tinklaraštį „Mamos diena“, dalijasi labai smagia idėja, kaip nustebinti vaikus užsiėmimu, kurio priemonės kainuoja mažiau kaip 1 eurą.

Kaip vystosi vaikas nuo gimimo iki dvejų metų ir ką šiuo metu su juo žaisti

Mažyliai tikrai daug moka. Jie labai greit ima suvokti pasaulį. Verta žinoti, kokie žaislai kokiame laikotarpyje naudingiausi.

Ką iš tiesų reiškia būti dviejų vaikų mama (2)

Jau 9 mėnesiai, kai esu dviejų vaikų mama. 9 spalvingi mėnesiai.

dr. Jolita Jonynienė: kodėl po miego kai kurie vaikai būna irzlūs

Po miego prabudusi dvimetė mažylė nerimsta: ji verkia, atrodo lyg išsigandusi, lyg nuliūdusi, lyg suirzusi. Kaip tokią akimirką turėtų elgtis jos artimieji?

Psichologė Milda Kukulskienė: 8 paprastos ir smagios veiklos dvimečiams

Sveikatos psichologė ir dviejų vaikučių mama Milda Kukulskienė dalijasi aštuoniomis paprastomis idėjomis, ką kūrybiško ir nesudėtingo galima nuveikti su vaikais namuose. Šiems darbeliams nereikia jokių ypatingų pasiruošimų ar medžiagų.

Ką protingiausia daryti, kai mažą vaiką apima didelis pyktis

Vaikas spyrė mamai, užtvojo draugui, sumušė silpnesnį, nuskriaudė ir paliko mirtimi vaduotis gyvūną. Panašių istorijų šimtai. Kodėl vaikai tokie žiaurūs? Konsultuoja vaikų ir paauglių psichiatrė Goda Bačienė.

5 dalykai, kurie stiprina ir vienija šeimą

Ar susimąstote, kiek kartų per dieną mes liečiame artimus žmones: vyrą, žmoną, vaikus... Paprastas rankos paspaudimas ar švelnūs apsikabinimai, bučiniai, galvos paglostymai. Visa tai taip natūralu ir kasdieniška, kad dažnai to net nebepastebime. O kartais ir užmirštame. Jei suaugusieji to nusureikšmina ir priima kaip kasdienės rutinos pasekmę, vaikai labai jautriai reaguoja į šilumos bei meilumo šeimoje trūkumą.