Ingrida klausia:

„Turiu metų ir 7 mėnesių dukrytę, kuri eina į lopšelį. Pirmos dienos buvo ganėtinai lengvos, mergytė žaisdavo, adaptavosi prie vaikučių, bet dabar jau eina antras mėnuo ir tik pamato kad atėjome prie darželio, pasikeičia – tampa kaip medinė, nori ant rankų, pradeda drebėti, šąla rankos. Ką daryti tokiu atveju?“

Atsako psichologė, IPI mokymų programos dalyvė Živilė Kaniavienė, www.ipi.lt.

Miela Ingrida, pabandykime įsivaizduoti save jūsų dukrytės ar bet kurio kito mažo žmogučio, kuriam atėjo laikas eiti į lopšelį, vietoje. Tai yra didžiulis pasikeitimas, kurio priežastys ir pasekmės mažam vaikučiui neaiškios.

Vaikas turi pakeisti aplinką iš savos, prijaukintos, į svetimą. Ten nėra mamos ir kitų savų žmonių, tik nepažįstamos tetos, dar labiau nepažįstami vaikai, kitokie kvapai, garsai, maistas ir t.t. Neaišku, nei kodėl taip įvyko, nei ko dar laukti. Bet kuriam tokio amžiaus vaikučiui ėjimas į lopšelį yra mažesnis ar didesnis stresas, kurį jis turi pergyvent, o nerimas ir baimė – natūralūs šio streso palydovai.

Nenoriu pasakyti kad lopšelis – tai baubas į kurį vaiko negalima leisti, bet noriu pabrėžti, kaip svarbu yra suprasti, kad vaikui tai didžiulis išbandymas. Jūsų dukrytės reakcijos rodo, kad jai šis išbandymas nelengvas ir negalima į jį nekreipti dėmesio.

Iš jūsų laiško suprantu, kad pirminė adaptacija įvyko sėkmingai ir mėnesį problemų nebuvo. Gali būti, kad dukrytė kurį laiką tai priėmė kaip laikiną pasikeitimą bet dabar pradėjo priešintis kiek pavėluotai ir tikroji adaptacija neįvyko. Reikės kantrybės ir supratingumo viską pradedant nuo pradžių. O gali būti, kad kažkas pasikeitė lopšelyje ir dukrytė ten pradėjo jaustis nesaugiai.

Bet kuriuo atveju, būtinai reikia pakalbėti su auklėtojomis, ar dukrytės elgesys pirmąjį ir antrąjį mėnesį skiriasi, kokiomis aplinkybėmis jis pasikeičia. Išsiaiškinti, gal atsirado naujų vaikų, kyla kokių konfliktų, gal įvestos naujos taisyklės, naujas maistas, gal atsirado nauja auklėtoja ir pan.

Papasakokite auklėtojoms apie problemą, paprašykite pastebėti dukrytę. Jei problema darželyje, reikia ieškoti tos problemos ir ją kartu su auklėtojomis spręsti.

Jei darželyje niekas nesikeičia ir dukrytė ten jaučiasi normaliai (kai jau jūsų nebemato), reikės pasistengti, kad būtų kuo mažiau streso dėl išsiskyrimo su jumis.

Tam padės aiškūs dienos ritualai: atsikelkite anksčiau, kad ramiai be streso susitvarkytumėte.

Stenkitės nesijaudinti pati, nes vaikai labai lengvai tai pajaučia, pati (ar tėtis) nuveskite ir paimkite dukrytę (ji žinos kad tai taisyklė ir mama/tėtis visada ateis).

Leiskite turėti jai brangų žaislą ar kokį kitą daiktą darželyje, kuris primintų namus.

Užsiimkite bendra veikla po darželio ir savaitgaliais, rodykite dėmesį, meilę, kad ji pamažu pajaustų ir suprastų, kad mamos meilė niekur nedingo ir tai, kad tenka kurį laiką praleisti ne namie, nereiškia, kad ji paliekama ir apleidžiama.

Nespauskite vaiko, nebarkite, būkite jautri ir mylinti bet tuo pačiu tvirta.

Sėkmės