Atsainus tėvų požiūris į erkes gali sugriauti vaiko gyvenimą

 (10)
Neseniai išmokusiam vaikščioti vaikui smalsu viskas: ir kas slepiasi minkštose miško samanose, ir kas gyvena žydinčioje pakrūmėje. Mažyliui apie pasaulį reikia sužinoti daug įdomių dalykėlių. Būtų visai smagu, jei ne erkių pavojus. Apie jas pasakoja gydytoja Jolanta Dieninienė.
erkė
© Shutterstock nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Erkės aktyvios nuo pavasario ligi rudens 

Kovo- lapkričio mėnesius galima vadinti erkių klestėjimo metu. Žiemą sulindusios į dirvožemį kraujasiurbės miega. Erkės minta krauju („valgo" kartą per sezoną), todėl pavasarį išlindusios pradeda ieškoti aukos - šiltakraujo gyvūno arba žmogaus. Pavasario ir vasaros pradžioje maitinasi jaunos erkės, vadinamosios nimfos. Jos labai mažutės, todėl net įsisiurbusias sunku pastebėti. Kitas piko laikas yra rugpjūtį ir rugsėjį, kai maitinasi subrendusios erkės. Ir jaunos, ir subrendusios erkės vienodai dažnai būna dviejų ligų platintojos. Tai Laimo ligos ir erkinio encefalito.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Tiesa ir mitai apie karpas

Tymų protrūkis Lietuvoje: ką turi žinoti kiekvienas tėtis ir mama

Ne visos erkės yra užkrėstos 

Užsikrėtusios erkės po visą Lietuvą paplitusios nevienodai. Daugiausia jų randama Vidurio Lietuvoje: Kaune, Panevėžyje, Šiauliuose, taip pat šalies šiaurėje: Biržuose, Rokiškyje, Pasvalyje. Iš Žemaitijos regionų pavojingiausias Šilutės rajonas. Vilnius ir jo apylinkės laikomos vidutiniškai užkrėstų erkių zona. Mažiausia susirgusių erkių platinamomis ligomis yra Rytų Lietuvoje: Ignalinoje, Utenoje, Molėtuose, Švenčionyse, taip pat Trakuose.

Erkės tūno vaikų ūgio aukštyje. Taigi jiems ypač pavojingos

Erkės mėgsta drėgnas vietoves ir prieblandą. Aktyvi erkė paprastai tyko ant žolės stiebelio 10-20 cm aukštyje, gali būti randama iki 1 m aukščio. Ji tikrai nekrinta nuo medžių, kaip daugelis linkę manyti. Nedidelio ūgio vaikai, ypač smalsūs ir landūs, mėgstantys ištyrinėti kiekvieną krūmyną ar žolyną, dažnai parsineša „dovanėlę". Tačiau negalima sakyti, kad vaikai dažniausiai „pasigauna" erkę, suaugusieji vienodai rizikuoja. Pasitaiko, kad ji įsisiurbia ne tik miške, bet ir sėdint skvere miesto centre. Vežti kūdikį vežimėlyje, tarkim, sostinės Vingio parke, tikrai yra saugu. Erkė nenusileis iš dangaus, vežimo ratais irgi neužropos. Kas kita, jei mažylį paleisite ropoti ant žemės. Eidami su vaiku pasivaikščioti į mišką, uždėkite kepurę, apvilkite marškinėlius ilgomis rankovėmis, užmaukite kojines, kelnes, kad liktų kuo mažiau nuogo kūno. Renkite šviesiais drabužėliais - taip lengviau pamatysite erkę.

Erkių namo gali parnešti ir lauke palakstęs šuo

Šunų parneštosios yra tos pačios erkės, kurios puola ir žmones. Jei ji įsisegusi, vadinasi, jau pasimaitino, taigi net nukritusi nuo gyvūno nebeįsisiurbs žmogui. Tačiau jeigu erkę šuo parnešė ant kailio ir ši neįsisiurbė, yra tikimybė ją perduoti žmogui. Gali būti, kad kambario temperatūroje ir aplinkoje neišgyvens, tačiau pasitaiko visko. Beje, šunys ir katės neserga erkiniu encefalitu.

Erkiniu encefalitu galima užsikrėsti išgėrus nevirinto karvės ar ožkos pieno 

Karvės ir ožkos neserga erkiniu encefalitu, bet jų pienas gali būti užkrėstas. Kaip? Įkandus erkei, virusas per kraują patenka į pieną, ligos galvijui nesukelia, bet žmogus, išgėręs nevirinto pieno, gali susirgti erkiniu encefalitu. Todėl gerti nevirintą pieną visada pavojinga. Tai nėra dažni atvejai, bet pasitaiko, kad suserga visa šeima.

 Įkandus erkei svarbiausia nepanikuoti

Įsisiurbusią erkę pirmiausia ištraukite. Netepkite, nedezinfekuokite, o suėmę gyvį kuo arčiau odos ištraukite (visai nesvarbu - prieš ar pagal laikrodžio rodyklę). Būna, traukiant lieka erkės dalelė. Nepanikuokite, svetimkūnis pats iškris, o tada įkąstą vietą dezinfekuokite spiritiniu tirpalu. Įkandus erkei, deja, jokių priemonių nei prieš Laimo ligą, nei prieš erkinį encefalitą nėra. Lieka laukti. Taip, stresas tėvams didžiulis, tačiau savo vaikui galite padėti stebėdami jį.

Jeigu vaikas nebuvo skiepytas, atminkite, kad slaptasis erkinio encefalito periodas trumpas, dažniausiai 5-7 dienos (gali tęstis iki 21 d.). Ligos požymiai: pakyla temperatūra, skauda galvą, maudžia kūną. Panašiai kaip ir peršalus. Kartais net sunku atskirti, todėl tik žinant, kad buvo įkandusi erkė, galima kažką įtarti. 

Užsikrėtus Laimo liga, vienas pirmųjų požymių - parausta įkąsta vieta. Be to, po dviejų savaičių nuo įkandimo kraujo tyrimas jau rodo, kad yra liga. Kraujo tyrimas erkinio encefalito požymius rodo tik tada, jei paimamas vaikui stipriai karščiuojant ne vieną dieną.

Įdomu tai, kad erkinio encefalito užkratas yra erkių seilėse ir kai ši įsisiurbia (praduria odą), tai iš karto jo ir suleidžia. O Laimo ligos užkratas slepiasi erkės žarnyne. Todėl kuo ji ilgiau įsisiurbusi, tuo daugiau galimybių perduoti bacilą. Dėl tos priežasties patariama ir nemaigyti, nespaudyti erkės, o pamačius iš karto ištraukti.

Nuo erkinio encefalito skiepijami metukų sulaukę vaikai 

Kaip ir suaugusiesiems, vieno skiepo neužtenka: antrą kartą skiepijama po mėnesio, tada po metų. O vėliau kas trejus ar penkerius metus. Imunitetas susidaro po antro skiepo praėjus dviem savaitėms, taigi maždaug šešios savaitės nuo pirmo dūrio. Todėl jeigu norite birželį saugiai ilsėtis prie ežero ar sodyboje, pasiskiepyti reikia jau balandį. Pavėlavusiesiems skiriama pagreitinta skiepų schema.

Kaip ir po kiekvieno skiepo, labai retai pasitaiko, kad vaikui vakarop pakiltų temperatūra. Tada reikia sugirdyti vaistukų nuo temperatūros. Itin retai šiek tiek parausta ar patinsta dūrio vieta. Skiepų dozė leidžiama į ranką, žasto sritį arba šlaunį. Už šiuos skiepus moka patys tėvai.

Skiepytis ar ne, lemia šeimos gyvenimo būdas. Užkietėjusiems žvejams ar medžiotojams tokių klausimų nekyla. Jei tėvai gyvena aktyviai ir su mažu, vienų - penkerių metų vaiku plaukia baidarėmis, iškylauja palapinėse, važiuoja grybauti, pasiskiepyti reikia. Jei tėveliai sėslūs ir retai būna gamtoje, mažo vaiko iki trejų metų skiepyti gal ir neverta. 

Skiepyti atžalą patartina ir tada, jei vasarą vežate į kaimą pas senelius. Arba jis ruošiasi važiuoti į vaikų poilsio stovyklą. Pastaruoju metu informacijos apie erkes ir jų platinamas ligas netrūksta, tad tėvai gana aktyviai domisi skiepais. Ypač tada, jei turi karčios artimųjų ar pažįstamų patirties.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sveikata

Oficialu: kūdikiai Lietuvoje bus skiepijami nuo B tipo meningokoko (11)

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pasirašė įsakymą, kuriuo į vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių yra įtraukiami skiepai nuo B tipo meningokokinės infekcijos. Planuojama, kad kūdikiai bus pradėti skiepyti jau šių metų liepos mėnesį, kai tik bus nupirktos ir į Lietuvą pristatytos vakcinos.

Kaip pagimdyti be skausmo: natūralios ir medikamentinės priemonės

Priemonių padėti sumažinti gimdymo skausmą yra įvairių. Vienos jų natūralios, kitos - medicininės. Kaip moteris gali padėti sau gimdymo metu ir kokią pagalbą siūlo medikai, pasakoja Kauno krikščioniškųjų gimdymo namų Akušerijos skyriaus vedėja gydytoja akušerė ginekologė Rasa Babiliūtė.

Žindymas ir alkoholis: privalu žinoti

Nėra nei vienos alkoholio rūšies, kuri nekenktų žindančiai motinai ir kūdikiui.

Kuri ligoninė Lietuvoje verčiausia draugiškiausios žindymui vardo

„Žindymui draugiška" - tai iniciatyva, siekianti tiesiogiai iš mamų surinkti informaciją apie žindymo skatinimą ir palaikymą Lietuvoje nėštumo, gimdymo, buvimo ligoninėje po gimdymo ir vėliau, kūdikio augimo laikotarpiu bei skatinti ir remti žindymą Lietuvoje. Vienas iš iniciatyvos veikos būdų yra Žindymui draugiškiausios ligoninės rinkimai.

Vaikų ligoninės gydytojai perspėja: veganiška mityba vaikams yra pavojinga (15)

Paaiškėjo, kad į Vaikų ligoninę dėl visą savaitę užsitęsusio vėmimo, viduriavimo, vangumo, irzlumo patekęs 7,5 mėnesio kūdikis, kenčia dėl baltymų ir didelio vitamino B12 trūkumo, sveikatai pavojingos mažakraujystės.

Klausimas gydytojai: skiepyti vaiką ar ne (5)

Pastaruoju metu daugelis manęs prašo parašyti savo nuomonę apie skiepus. Iš karto pasakysiu: aš esu tik už vakcinaciją ir ne kitaip.

Daugiavaikiai tėvai kyla į kovą už sveikesnę vaikų mitybą (1)

Daugiavaikiai tėvai kartu su garsiausia šalies gydytoja-dietologe dr. Edita Gaveliene įkūrė neformalų „Super tėvų“ judėjimą, kuriuo sieks keisti maitinimo sistemą šalies ugdymo įstaigose.

Peršalimas nebebaisus. Kas geriau – vaistai ar liaudiškos priemonės?

Atėjus žiemai, suaktyvėja ir virusai. Ir štai mažyliai jau pradėjo kosėti, šniurkščioti nosimis. Ar reikia vaistų? O gal galima apsieiti su liaudiškomis priemonėmis?

Sveikatos psichologė: ką daryti, kai vaikas atsisako gerti vaistus

Noriu papasakoti dvi istorijas iš mūsų gyvenimo apie vaikus, skiepus ir vaistus. Vieną iš jų galima pavadinti sėkmės istorija, o antroji yra, švelniai tariant, probleminis atvejis.

Kaip pagausinti mamos pieno

Žurnalas TAVO VAIKAS nuolat gauna būsimų ir esamų mamų klausimų. Pastarasis - apie mamos pieno pagausinimą.

Kaip laikrodžio persukimai veikia vaikus: 5 patarimai iš patirties (2)

Baigiantis spaliui Lietuvoje įvedamas „žiemos laikas". Šį sekmadienį laikrodžio rodykles turime pasukti valanda atgal.

Žadama kompensuoti skiepus nuo meningokokinės infekcijos vaikams

Šiandien tiesioginėje DELFI konferencijoje dalyvavęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga informavo, kad nuo kitų metų liepos mėnesio valstybė pradės kompensuoti skiepus nuo meningokokinės infekcijos (B grupės).

Ką svarbu žinoti apie norovirusinę infekciją

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) specialistai primena, kad artėjant žiemai atkreiptume dėmesį ne tik į peršalimo ligas, bet ir žarnyno infekcijas.

Kaip sustiprinti vaiko imunitetą – tai turėtų žinoti visi tėveliai (1)

Jūsų vaikas visą vasarą būna sveikas, tačiau vos atėjus rudeniui pradeda šniurkščioti ir kosėti. Ir jus kaskart kankina vienas ir tas pats klausimas: kaip sustiprinti vaiko imunitetą ir ar yra tam kažkokių specialių priemonių? Žinoma, kad yra, tik jas reikia protingai taikyti.

Interviu su gydytoju apie vaikų ūgį: kas nulemia, kad vieni užauga aukšti, o kiti - ne (4)

Dar gimdymo namuose tėvai stengiasi nuspėti būsimą mažylio ūgį. Ar tikrai visuomet aukštiems tėvams gimsta būsimi krepšininkai ir manekenės? Ir, priešingai, žemo ūgio tėvų vaikai niekada aukšti neužauga? Konsultuoja gydytojas endokrinologas dr. Robertas Kemežys.