Dviejų mamų patirtis: kaip pastebėjau, kad mano vaikas turi autizmo bruožų

 (24)
Autizmo paliesti vaikai tokie skirtingi, kad net po kelias dešimtis metų su jais dirbantys specialistai teigia, jog atrasti du vienodus autistiškus vaikus praktiškai neįmanoma.
© Fotolia nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Kadangi vaiko sutrikimai paprastai nepasireiškia staiga ir vieną dieną, neretai tėvams patiems sunku pamatyti ir pripažinti, kur vaiko elgesys dar atitinka vaiko unikalumo, „sunkaus charakterio", ar „kaprizų" kategoriją, ir kur prasideda riba, už kurios būtina specialistų konsultacijos ir pagalba.

Kiek autizmo bruožų turi atitikti vaikas, kad būtų verta sunerimti? Kaip „nepražiopsoti" autizmo, jeigu vaikas neatitinka stereotipinių autizmo bruožų? Kaip suprasti, kodėl mano vaikas kitoks? Ir koks? Tikimės, kad į šiuos klausimus padės atsakyti praktinė tėvelių patirtis. Apie savo įtarimus ir kelią diagnozės link pasakoja tėveliai:

Kristina:

Kadangi sūnus buvo antras vaikas, gimęs nedideliu amžiaus skirtumu nuo sesės, augo tarsi kartu su ja pakankamai lengvai.

Žinoma, buvo ir nemigos, ilgų supimų ant rankų, skausmingo verksmo naktų, kurias nurašėme „pilvukui". Jokiomis ypatingomis ligomis nesirgo.

Buvo jaukus, minkštutėlis vaikutis – mėgo būti nešiojamas, glaustomas – labiausiai, aišku, mamos...

Vienu metu džiaugiausi, koks ramus vaikas – atsibudęs po pietų miego, gali ilgai žaisti su žinduku, o aš tuo metu ir dukrai, ir sau daugiau dėmesio skirti galiu... Tik va, niekaip nedaugėjo žodžių. Žinoma, visi juokavo ir ramino, kad berniukams tai – įprasta, kad, žiūrėk, dviejų metų sulaukęs, prakalbės sakiniais... Neprakalbėjo. Tik darėsi vis labiau užsispyręs, namuose nuolat vertė daiktus, priešinosi bet kokiam mūsų „ne", nemėgo, kai sesė bandydavo prisijungti pažaisti kartu, daug verkdavo. Niekaip nesutiko būti sodinamas ant puoduko.

Įpusėjus trečius metus, prasidėjo „sprūdimas" – kartais ėmė tarsi negirdėti mūsų, neatsigręždavo, nereaguodavo kviečiamas. Nesidomėjo muzika, dainelėmis, nenorėjo jokių „viru viru košę" – traukdavo ranką į šalį.

Galėjo be galo ilgai krauti žaislus į savo lovelę, mėtyti akmenukus į nuotekų šulinėlius lauke ar krauti malkas pas senelius kaime... Kaip jį apibūdino viena daug patyrimo turinti auklė, „šitam vaikui reikia „nelįsti į akis"...

Jis nerikiavo daiktų, neturėjo kažkokių neįprastų mums ritualų ar pasikartojančių kūno judesių – ieškodami informacijos, mes būtent taip įsivaizdavome, kas yra autizmas.

Kai eilinį kartą suvedžiau į google „vėluojanti kalba", radau taip vadinamą „raudonų vėliavėlių" sąrašą. Ir sumojavo mums vėliavėlės. Po keleto mėnesių mes pagaliau atsidūrėme Vaiko raidos centre.

Laura:

Dukrytė buvo antras vaikas šeimoje ir viskas atrodė taip lengva ir paprasta. Ji augo savaime. Bet juk tai normalu antram vaikui, tiesa?

Nuo gimimo buvo ramesnė už pirmagimę, galėdavo ilgiau pabūti viena, ramiai žaisdavo šalia kol aš užsiimdavau su kitu vaiku. Tikra palaima po itin aktyvaus ir reiklaus pirmojo vaikelio. Bėgo laikas. Metai, pusantrų, o mano pagrandukė vis dar „kūdikis". Negaliu sakyti, kad kliuvo kažkas konkrečiai, bet keistas jausmas, kad ji dar neišaugo kūdikystės buvo gana aiškus.

Į „normas" lyg ir tilpm, tad per daug ir nesijaudinau. O kur dar aplinkiniai su pasakymais „nelygink vaikų", „kiekvienam savas laikas", „vyresnioji vunderkindė, nenorėk, kad ir antras toks būtų" ir panašiai. Gal jie ir teisūs.

Laikas bėgo toliau, kol artėjant antrajam gimtadieniui pastebėjau, kad dingo mokėti žodeliai (kad ir kiek nedaug jų buvo). Tuomet pradėjau stebėti atidžiau ir pastebėjau, kad pasikeitė elgesys (susiaurėjo domėjimosi objektų ratas), kad neparodo žaislų ar daiktų, kad nesupranta kalbos.

Supratau, kad raidoje įvyko regresas ir „kažkas yra negerai". Kaupiausi porą mėnesių kreiptis į daktarus, nes nežinojau, nuo ko pradėti.

Apie autizmą nebuvo net mintis šmėkštelėjusi, nors atrodė žinau, koks tai sutrikimas. Juk mano dukrytė visada meiliai šypsojosi, žiūrėjo į akis, atsakė į mano šypsenas, buvo judri, linksma, nelingavo, nestatė bokštų ar nerikiavo eilių, gana lengvai pakęsdavo įvairius pasikeitimus.

Vieną dieną į svečius užsuko kita mergytė. Tuomet ir „nušvito" protas, kad medikų pagalbos reikiair kuo greičiau, nes beveik metais jaunesnė mergytė buvo labiau subrendusi ir sociali nei manoji dvimetukė.

Apie autizmą vis dar nebuvo nei minties. Tik nuėjus pirmai konsultacijai į Vaiko raidos centrą ir išsakius, kas mane neramina, daktarė iškart pasakė, kad raidos sutrikimas tikrai yra ir, kad kalbėsime apie autizmo spektrą.

Po šio vizito sekė intensyvus naršymas internete ir įvairiausios literatūros skaitymas, kuris atvėrė akis ir padėjo atpažinti autizmo simptomus vaiko elgesyje.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sveikata

Daugiavaikiai tėvai kyla į kovą už sveikesnę vaikų mitybą (1)

Daugiavaikiai tėvai kartu su garsiausia šalies gydytoja-dietologe dr. Edita Gaveliene įkūrė neformalų „Super tėvų“ judėjimą, kuriuo sieks keisti maitinimo sistemą šalies ugdymo įstaigose.

Peršalimas nebebaisus. Kas geriau – vaistai ar liaudiškos priemonės?

Atėjus žiemai, suaktyvėja ir virusai. Ir štai mažyliai jau pradėjo kosėti, šniurkščioti nosimis. Ar reikia vaistų? O gal galima apsieiti su liaudiškomis priemonėmis?

Sveikatos psichologė: ką daryti, kai vaikas atsisako gerti vaistus

Noriu papasakoti dvi istorijas iš mūsų gyvenimo apie vaikus, skiepus ir vaistus. Vieną iš jų galima pavadinti sėkmės istorija, o antroji yra, švelniai tariant, probleminis atvejis.

Kaip pagausinti mamos pieno

Žurnalas TAVO VAIKAS nuolat gauna būsimų ir esamų mamų klausimų. Pastarasis - apie mamos pieno pagausinimą.

Kaip laikrodžio persukimai veikia vaikus: 5 patarimai iš patirties (2)

Baigiantis spaliui Lietuvoje įvedamas „žiemos laikas". Šį sekmadienį laikrodžio rodykles turime pasukti valanda atgal.

Žadama kompensuoti skiepus nuo meningokokinės infekcijos vaikams

Šiandien tiesioginėje DELFI konferencijoje dalyvavęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga informavo, kad nuo kitų metų liepos mėnesio valstybė pradės kompensuoti skiepus nuo meningokokinės infekcijos (B grupės).

Ką svarbu žinoti apie norovirusinę infekciją

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) specialistai primena, kad artėjant žiemai atkreiptume dėmesį ne tik į peršalimo ligas, bet ir žarnyno infekcijas.

Kaip sustiprinti vaiko imunitetą – tai turėtų žinoti visi tėveliai (1)

Jūsų vaikas visą vasarą būna sveikas, tačiau vos atėjus rudeniui pradeda šniurkščioti ir kosėti. Ir jus kaskart kankina vienas ir tas pats klausimas: kaip sustiprinti vaiko imunitetą ir ar yra tam kažkokių specialių priemonių? Žinoma, kad yra, tik jas reikia protingai taikyti.

Interviu su gydytoju apie vaikų ūgį: kas nulemia, kad vieni užauga aukšti, o kiti - ne (4)

Dar gimdymo namuose tėvai stengiasi nuspėti būsimą mažylio ūgį. Ar tikrai visuomet aukštiems tėvams gimsta būsimi krepšininkai ir manekenės? Ir, priešingai, žemo ūgio tėvų vaikai niekada aukšti neužauga? Konsultuoja gydytojas endokrinologas dr. Robertas Kemežys.

Vaisiaus alkoholinis sindromas: ką svarbu žinoti (1)

Alkoholio vartojimas nėštumo metu yra dažniausia apsigimimų, vystymosi, augimo ir elgesio sutrikimų priežastis.

Alkoholis ir žindymas: ką svarbu žinoti

Nėra nei vienos alkoholio rūšies, kuri nekenktų žindančiai motinai ir kūdikiui.

Vaikai Lietuvoje kitąmet bus nemokamai skiepijami nuo rotaviruso (2)

Nuo ateinančių metų rudens vaikai nemokamai bus pradėti skiepyti nuo rotavirusinės infekcijos. Vakcina, kuria bus skiepijami vaikai nuo 2 mėnesių, jau yra įtraukta į vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių.

Nematomas pavojus vaikams: 5 labai populiarūs ir nuodingi kambariniai augalai (1)

Kai namuose atsiranda mažų vaikų, tenka dar kartą kruopščiai apmąstyti: ar nėra daiktų, kuriuos mažylis pasiektų ir jie jam sukeltų pavojų? Vieni tokių pavojų - nuodingi kambariniai augalai, kurių turėtų namuose nelikti arba jie būtų nepasiekiamoje vaikams vietoje.

Kokių uogų ir nuo kada galima duoti kūdikiui (1)

Visose uogose yra įvairių vitaminų, ląstelienos, mineralinių ir kitų medžiagų, todėl tai puiki priemonė stiprinti vaiko sveikatą.

Klaida, kurią daro daugelis mažų vaikų tėvų: kineziterapeutės komentaras

Automobilinės kėdutės yra puikus išradimas – pagal Kelių eismo taisykles jos privalomos visiems vaikams nuo gimimo iki tol, kol jų ūgis pasiekia 135 cm.