Gydytoja dr. Sigita Petraitienė: kaip atskirti gripą nuo peršalimo?

 (7)
Vaikų ligų gydytoja pulmonologė dr. Sigita Petraitienė atsako į visiems tėvams rūpimus klausimus susirgus vaikui.
© Fotolia nuotr.

„Peršalimas" ar jau gripas?

„Virusinė liga trunka nuo dviejų iki trijų savaičių. Kai vaikas per metus serga 8-11 kartų, tai nerodo, kad jis turi kokių rimtų bėdų – imunodeficitą (polinkį į infekcijas) ar serga kokia lėtine liga. Jei serga du-tris mėnesius, tai rodo, kad nespėja pasveikti nuo vieno ir užsikrečia kitu virusu. Visiškai ikimokyklinuko organizmas apsivalo nuo viruso maždaug per 3 savaites. Tarkime, kad vaikas pasveiktų nuo virusinio bronchito, turi praeiti trys savaitės. Sloga, ryklės paraudimas ir skausmas gali praeiti jau ir po 7 dienų, tačiau visiškai apsivalyti nuo viruso ir kvėpavimo takų gleivinei atsinaujinti reikia daugiau laiko – iki dviejų savaičių, tai patvirtina ir molekuliniai tyrimai. Vadinasi, nors požymiai ir ne tokie ryškūs, vaiko imuninė sistema yra labai nusilpusi, epitelis dar pažeistas ir jeigu jis tokios būsenos „susitinka" su nauja infekcija – virusine ar bakterine, gali vėl susirgti daug greičiau, nei būdamas visiškai sveikas. Ir ta antra ligos banga greičiausiai bus sunkesnė ir ilgiau truks."

2-3 virusai – vienu kartu

„Mamos sako: „Mano vaikas serga mėnesį, du, tris", tačiau kai pradedi aiškintis, paaiškėja, kad buvo užsikrėtęs vienu virusu, nespėjo pasveikti, buvo išvestas, tarkime, į darželį, ir „pasigavo" naują, tada grįžo sesutė ar broliukas iš mokyklos, „parnešė" kitą, ir taip vaikas vieną po kito „pasigauna" 3-4 skirtingus virusus.

Mūsų ligoninėje taikant naujausius molekulinius tyrimo būdus galima „atpažinti" 16 virusų. „Rekordininkas" buvo vaikas, kurio nosiaryklėje rasti net 5 skirtingi virusai. Ilgai sergantis vaikas paprastai turi 2-3 skirtingus virusus. Ne visiems vaikams toks tyrimas atliekamas, nes svarbiausia – ne virusas sukėlėjas, o vaiko organizmo reakcija į jį. Vienas vaikas gali „praslysti", kitam „varvės" nosis, trečiam skaudės ausį, ketvirtam išsivystys bronchitas ar net bronchiolitas (ūmi apatinių kvėpavimo takų liga).

Sirgdamas vaikas kiekvienam virusui įgauna imunitetą, tačiau bėda ta, kad virusų – tūkstančiai, visiems imuniteto neįgysi, tarkim, vien rinovirusų, kurie itin „pikti", yra daugiau nei 200 rūšių, gripas, kaip žinome, kiekvienais metais mutuoja, kinta. Taigi, vieną kartą persirgę mes įgyjame imunitetą tik tam konkrečiam virusui."

Vaiko organizmas kitoks nei suaugusiojo

„Dėl to vaiko organizmo reakcija į virusą būna audringa. Pavyzdžiui, vaiko balso plyšys siekia tik 2 mm, gleivinė iš abiejų pusių paburksta 1 mm ir rezultatas – obstrukcinis laringitas, kai mažyliui tampa sunku kvėpuoti. Praeis keleri metai, vaikas paaugs, padidės jo balso plyšys, jis taip pat sirgs, tačiau dėl anatominių pokyčių tai jau nebus mirtina liga, kai negali kvėpuoti, tiesiog keletą dienų pabus „be balso", ir tiek.

Kūdikio iki šešių mėnesių burna pritaikyta tik žįsti, jie negali kvėpuoti per burną. Todėl paprasčiausia sloga jam gali būti pavojinga, nes užkemša vienintelius kvėpavimo takus. Todėl tai, ką suaugusieji įveikia nesunkiai, mažiukui gali pasibaigti ligonine. Tonzilės ir adenoidai yra tie vartai, kurie pasitinka infekcijas ir su jomis kovoja, tačiau jei bekovodami su infekcija per daug padidėja, taip pat kyla grėsmė, pavyzdžiui, tonzilės gali uždaryti kvėpavimo takus. Taigi, vaiko anatomija ir fiziologija lemia dažnas jo ligas."

Negalima numoti ranka į virusus

„Viruso pažeista gleivinė nebegali gerai atlikti apsauginės funkcijos. Paprastas pavyzdys: įsivaizduokite sieną, į kurią mėtome kokį daiktą, jei ta siena tvirta, tai daiktas atsimuš ir nukris, o jeigu skylėta – didelė tikimybė, kad galima pataikyti į tą skylę. Gleivinė – tai ta siena, kuri jei vaikas sveikas, yra tvirta, jei užsikrėtė virusu – „skylėta".

Užsikrėtusį virusu vaiką svarbu patausoti, leisti jam pailsėti, neskubėti vesti į kolektyvą, namuose sudaryti atitinkamą mikroklimatą, kad jam būtų ne per šalta ir ne per šilta. Tačiau net esant tokioms sąlygoms nėra garantijos, kad vaikas išvengs bakterinės ligos. Vaizdžiai kalbant, skrenda kokia bakterija ir pralenda per „skylėtą" sieną. Bakterinės ligos vystosi labai žaibiškai – per 2-3 val., todėl sakyti tėvams, kad virusinė liga – tai nieko rimta, negalima. Daugelis ligų tokios ir yra – virusinės, kai vaikai pasveiksta patys be jokio ypatingo gydymo, tačiau galbūt kaip tik jūsų vaikas ir taps tuo vieninteliu iš kelių šimtų, kuriam gali prireikti antibiotikų."

Gripas – kitoks virusas

„Tarkime, užsikrėtus „klasikiniu" gripu vargina labai aukšta temperatūra, susergama greitai, per 2-3 val., vaikas jaučiasi blogiau, nei sirgdamas kitomis virusinėmis ligomis, kamuoja akių judesių, raumenų skausmai. Gripas yra ypač pavojingas, jis gali sukelti plaučių uždegimą, paūminti lėtines ligas, pažeisti sąnarius, širdį, inkstus ir pan. Kiti virusai tokių komplikacijų nesukelia. Gripas – pats baisiausias virusas, kuris gali baigtis itin blogai, todėl žmonės ieškojo būdų, kaip nuo jo apsisaugoti, ir atrado skiepus. Skiepas suveikia po dviejų savaičių ir jei vaikas suserga po skiepo, tai ne dėl to, kad paskiepijote, o todėl, kad buvo užsikrėtęs anksčiau.

Užsikrėtusį virusu vaiką svarbu patausoti, leisti jam pailsėti, neskubėti vesti į kolektyvą, namuose sudaryti atitinkamą mikroklimatą, kad jam būtų ne per šalta ir ne per šilta. Tačiau net esant tokioms sąlygoms nėra garantijos, kad vaikas išvengs bakterinės ligos.
dr. Sigita PETRAITIENĖ

Vaistai nuo gripo nesunaikina viruso, tačiau palengvina ligos eigą, vaikai serga lengviau ir greičiau pasveiksta. Bėda ta, kad vaistų reikia pradėti gerti ne vėliau kaip trečią ligos dieną, nes paskui veikia nepakankamai. Rekomenduojama juos skirti tik tada, kai mažylis serga gan sunkiai, reikia žinoti, kad gali turėti nemažą šalutinį poveikį."

Darželinuko tėvų klaidos

„Tėvus, kurie blogai elgiasi, kai vaikas serga, suskirstyčiau į dvi grupes: vieni pirmąsias dienas, kai mažylis suserga, dar lekia į darbą, neva susitvarkyti neatidėliotinų reikalų, kad paskui galėtų slaugyti savo mažąjį ligonį. Pirmosios ligos dienos labai svarbios tolesnei eigai, o ką daro tokie tėvai? Duoda karštį mažinančių vaistų ir išveda į darželį. Toks vaikelis negana to, kad pats blogai jaučiasi, bet dar ir plačiai „pasėja" savo virusą tarp kitų grupės draugų. Mažylis ir pats labai blogai jaučiasi, nes kad greičiau pasveiktų, labai svarbi jo emocinė būsena, o kad ir kaip būtų, namuose vis tiek geriau negu pačiame mieliausiame darželyje. Namuose mažylis gali rasti ramų kamputį, kuriame gali tiesiog pagulėti ir nieko neveikti.

Dar viena klaida – tempti vaiką atgal į darželį, vos jam pasidaro geriau. Tuomet jis „atkrinta", t. y. jį „užpuola" nauji virusai ar net bakterinės kilmės ligos."

Virusas ar bakterija?

Jei vaikui pakilo temperatūra iki 40 laipsnių, tai virusas ar bakterija? Gali būti ir tas, ir tas. Tarkim, vaikas karščiuoja, tačiau jis aktyvus, nori žaisti, gal tą akimirką, kai temperatūra kyla, ir nori pagulėti, tačiau sudavus vaistų ir gan greitai sumažėjus temperatūrai tiesiog atgyja.

Jei temperatūra siekia vos 37,5 laipsnio, tačiau tėvai mato, kad vaikas kitoks nei įprastai – tampa vangus, nesidomi aplinka, neturi jėgų, reikėtų sunerimti.

Jei temperatūra kyla užsikrėtus virusu, paprastai galūnės būna karštos, o jei vargina rimtesnė liga, net karščiuojant rankytės tampa šaltos, pageltonuoja, tarsi spazmuoja.

Plauti rankas

Kai už lango – šaltasis metų periodas, tėvai daro dar vieną klaidą – grįžę iš darbo apkabina savo vaikus ir visiškai nepagalvoja, kad gali „padovanoti" nemalonią dovaną – virusą. Grįžus namo ne tik reikia nusiplauti rankas, tačiau nusiprausti ir veidą, persirengti drabužius, nes galime ir nesirgti, tačiau „parnešti" infekciją, kuri gali tūnoti ant drabužių, rankų ar veido.

Patarimai sergančio vaiko tėvams

Atkreipkite dėmesį, kokia buto drėgmė. Reikėtų, kad būtų ne mažesnė nei 40 proc., jei mažesnė nei 30 proc., sumažėja kvėpavimo takų gleivinės apsauginė funkcija. Nusipirkite prietaisą, kuris matuoja drėgmę, jei jos maža, kabinkite ant radiatorių drėgnus rankšluosčius, pastatykite dubenį su vandeniu, galima įsigyti specialų prietaisą, palaikantį tam tikrą drėg­mės santykį bute. Nuolat vėdinkite namus.

Jeigu vaikas nekarščiuoja, galima vesti į lauką, jei turi temperatūros, nuolat vėdinkite kambarius ir pasistenkite kaip nors surasti galimybę nevesti į darželį.

Jei vaikas gerai valgo, profilaktikai vitaminų nereikėtų, nebent žiemą žuvų taukų. Tik jei liga buvo labai sunki, mėnesį po jos mažyliui galima duoti gerti gydytojo skirtų vitaminų.

Neretai mamos gydytojų klausia, ar galima maudyti ligonėlį. Kūdikį keisdami sauskelnes vienaip ar kitaip prausiame, o vyresnį vaiką reikėtų maudyti tada, kai nukrinta aukšta temperatūra. Po dušu, nešlapinant galvos, prieš pat miegą nuprausti, negalima vaiko savaitėmis laikyti neprausto.

SAUSIO mėnesį TAVO VAIKO žurnale skaitykite:

Kokie vaikai gims 2017 m.?
Astrologės Saulės įžvalgos
Skriaudžia vaiką. Ką daryti?
Ką duoda „leliukiška“ kalba
Arba kodėl su kūdikiais norisi kalbėti mažybiniais žodeliais
Jurga Lago: „Niekada knygų neskaičiau vaikams“
Palaida bala, arba vaikas be ribų nesaugus
„Ar aš pagamintas iš meilės?“
Į vaikų klausimus atsako
Žygimantas Stakėnas, Tomas Langvinis, Ramūnas Vyšniauskas

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sveikata

Gydytoja atsako į svarbiausius klausimus apie alerginės kilmės atopinį dermatitą (4)

Ar maistas visada daro įtaką bėrimų atsiradimui? Ar alerginės kilmės atopiniam dermatitui svarbus odos drėkinimas? Jūsų dėmesiui - gydytojo alergologo atsakymai į dažniausiai užduodamus klausimus apie alerginės kilmės atopinį dermatitą

Kineziterapeutė: masažas ir mankšta vaikui turi neįkainojamą vertę (4)

Ne visi vaikai krykštauja iš laimės, kai juos mankština ar masažuoja profesionalas. Kartais tai tampa tikru išbandymu mažyliui ir jo šeimai.

Kaip padėti vaikui žengti pirmuosius žingsnius: atsako kineziterapeutė

Pirmieji mažylio žingsniai visada tėvams kelia daug klausimų: kodėl vaikas dar nevaikšto, kai kaimynų bendraamžis bėgioja? Ką daryti, jei vaikas vaikšto pasistiebęs.

3 klausimai kineziterapeutei: ar jau vėluoja raida ir reikia pagalbos?

Kiekvieno vaiko raida individuali, tačiau kai mažylis nedaro kažko, apie ką rašoma vaiko raidos vadovėliuose, tėvai sunerimsta: laukti ar kreiptis pagalbos iškart?

Išsigandusi mama perspėja kitus: mano dukters vos nepasmaugė (14)

Moteris, kurios duktė vos neužduso, nuėjusi miegoti su kombinezonu su užtrauktu, įspėja apie galimus pavojus.

Gydytoja dr. Sigita Petraitienė: kaip atskirti gripą nuo peršalimo? (7)

Vaikų ligų gydytoja pulmonologė dr. Sigita Petraitienė atsako į visiems tėvams rūpimus klausimus susirgus vaikui.

10 patarimų, kaip išrinkti vaikams saugias kalėdines dovanas

Kalėdos – dovanų metas, o kas labiau mėgsta dovanas, nei vaikai? Tiesa, prieš džiugindami mažuosius spalvingais žaislais, nepamirškime atkreipti dėmesį į tai, iš ko jie pagaminti. Žaisluose gali slypėti įvairios pavojingos cheminės medžiagos.

Staigi kūdikio mirtis: mokslininkai aptiko vieną dėsningumą (16)

Tai gali tapti persilaužimu kovoje prieš staigios kūdikio mirties sindromą. Jau kelis dešimtmečius mokslininkai ieško priežasties, dėl kurios netikėtai miršta vos gimę mažyliai.

Anksčiau laiko gimus vaikui, pagalbos reikia ne tik jam, bet ir jo artimiesiems

Ar galite įsivaizduoti, kad į šį pasaulį atėjus naujagimiui galėtumėte jausti ne džiaugsmą ir laimę, o nežinomybę, baimę ir neviltį? Tai jausmai, kuriais gyvena kiekviena anksčiau laiko naujagimio susilaukusi šeima.

Nepakeičiamas produktas tiems, kas neseniai susilaukė vaikų (1)

Kraitelį vaikui rūpestingi tėvai pradeda ruošti dar iki gimimo. Vaikų prekių parduotuvės, prekybos centrai ir vaistinės lūžta nuo prekių gausos, todėl neretai galima pasiklysti ir visko prisipirkti per daug.

Ką reikia žinoti, jei vaikas vartojo antibiotikus

Yra tėvų, manančių, kad vaikai visuomet gali išgyventi ir be antibiotikų. Medikai sako, kad tai nėra tiesa: vaikų, kaip ir suaugusiųjų, organizmas yra skirtingas, taigi vienų atsparumas ligoms yra geras, kitų - nelabai.

Gydytojos atsakymai į visoms žindančioms mamoms rūpimus klausimus (17)

Žindymas – ypatingas ir be galo individualus mamos ir vaikučio ryšys, tad griežtų taisyklių čia nėra ir būti negali, tačiau kartais pasėjama įvairiausių netiesų ir mitų, kurie pakiša koją.

Viena dažniausių vaikiškų ligų suaktyvėja šaltuoju metų laiku (1)

Apie rotavirusinę infekciją sklando daug mitų ir gandų. Kuriais iš jų tikėti neverta?

Mokslininkai įspėja: tėvai, migdykite ką tik gimusius vaikus savo kambaryje (45)

Pagal naujausias JAV pediatrų rekomendacijas, naujagimiai mažiausiai pirmus šešis gyvenimo mėnesius turi miegoti tėvų miegamajame. Taip siekiama sumažinti su miegu susijusių mirčių riziką.

Tyrimas rodo, kad mažakraujyste sergančių kūdikių ir mažų vaikų Lietuvoje daugėja

Kaip teigia Vaikų ligoninės gydytoja vaikų hematologė Audronė Mulevičienė, atliekanti tyrimą dėl netinkamos mitybos sukeltų vaikų mažakraujysčių, šiandien labai svarbu atskleisti priežastis, kodėl Lietuvoje daugėja vaikų, sergančių mažakraujyste, ir ką daryti, kad vaikų mityba būtų visavertė.