Gydytojos atsakymai į visoms žindančioms mamoms rūpimus klausimus

Žindymas – ypatingas ir be galo individualus mamos ir vaikučio ryšys, tad griežtų taisyklių čia nėra ir būti negali, tačiau kartais pasėjama įvairiausių netiesų ir mitų, kurie pakiša koją.

Straipsnį rengiant konsultavo organizacijos „Pradžių pradžia" žindančių motinų savitarpio paramos grupės „Mama-mamai" savanorė, gydytoja Barbora Jarašūnė.


Po žindymo reikia palaukti bent porą valandų, kad krūtys prisipildytų.


Moters krūtys (ir apskritai organizmas) tuo ir unikalios, kad specialiai laukti ir žiūrėti į laikrodį nereikia – jei krūtys ištuštėja, organizmas sparčiai veikia, kad jos greičiau prisipildytų, jei pilnos, procesai sulėtėja. Organizmas labai apdairus: jei mama lauks, kol krūtys prisipildys, jis tai gali priimti kaip ženklą, kad pieno per daug, ir laikas pristabdyti jo gaminimą...


Gydytojos komentaras. Žindyvės pienas gaminamas pagal vaiko poreikį. Moters krūtys neturi gausių rezervuarų ir nesukaupia didelių pieno kiekių (t. y. vienos ar dviejų „porcijų"), kaip dažnai įsivaizduojama. Dažnai pamirštama, kad intensyvi pieno gamyba vyksta būtent žindymo metu. Taigi patarimas palaukti, kol krūtys prisipildys, neturi loginio pagrindo: jei kūdikis nori žįsti, jam ši galimybė turi būti suteikta nepriklausomai nuo to, kiek laiko praėjo nuo paskutinio žindymo ir kokio pilnumo yra krūtys, – taip bus skatinama pieno gamyba ir užtikrinamas optimalus jo kiekis.


Ko neištraukė kūdikis, reikia nusitraukti pientraukiu.


Geriausias „pientraukis" – vaikutis! Jei prie krūties glaudžiamas dažnai, tiek, kiek jam norisi, pats ištrauks reikiamą kiekį ir sąstovų neturėtų būti. Sąstovų gali atsirasti, jei tarp maitinimų daromi ilgi tarpai, jei krūtis nuspaudė ankšti drabužiai ar nepritaikyta liemenėlė. Tokiu atveju mažyliui reikėtų pirmiausia siūlyti skausmingą krūtį.


Gydytojos komentaras. Šiais laikais pientraukį rastume beveik kiekvienos žindyvės spintelėje, tačiau jis tikrai nereikalingas norint sėkmingai žindyti. Jei vaikutis sveikas, gerai auga, nei pientraukiu, nei rankomis pieno nusitraukti nereikia. Tiesa, yra keletas klinikinių situacijų, kai nusitraukti pieną pažindžius būtina, pvz., jei kūdikis turi tam tikrų sveikatos sutrikimų, trukdančių efektyviai žįsti (pvz., liežuvio, gomurio ydų ir pan.), arba nustatoma, kad vaikučiui trūksta pieno ir reikia stimuliuoti laktaciją. Tokiais atvejais mama neturėtų vadovautis draugių patarimais ar atsitiktine informacija iš interneto – dėl žindymo įvertinimo ir individualių veiksmų plano patarčiau kreiptis į specialistus (laktacijos konsultantus, akušerius, pediatrus ir kitus šioje srityje dirbančius profesionalus).


Mažylis gali pasisotinti per dešimt minučių.


Tai labai individualu. Jau ir maži žmogučiai yra be galo skirtingi: vieni pavalgo greičiau, kiti – lėčiau, pasimėgaudami kaip gurmanai... Geriausia išeitis – pasitikėti vaikučiu: leisti jam žįsti tiek, kiek nori, – jis pats duos ženklą, kad jau pakaks. Beje, pieno energinė vertė didesnė pabaigoje, tad, jei, savavališkai apribosime maitinimosi trukmę, vaikutis gali gauti tik lieso pieno ir nepasisotinti...


Gydytojos komentaras. Be abejo, kūdikių maitinimosi trukmė ir įpročiai įvairuoja. Pagrindinis principas dėl žindymo trukmės – ji neturi būti ribojama, tačiau didžiąją žindymų dalį neturėtų būti trumpesnė nei 20 min. Kūdikiui žindant bent trečdalį valandos, pasiekiamas vadinamasis galinis pienas, o mamai išsiskiria pakankamai pieno gamybą reguliuojančių hormonų.


Kūdikio naktį nereikia žadinti, kad pavalgytų.


Dažna tėvelių dilema... Kai kūdikis saldžiai miega, taip nekyla ranka jo žadinti: ir gaila, ir... patiems norisi pamiegoti. Visgi mažą žmogiuką pažadinti reikėtų. Be to, ilgi nežindymo tarpai – ne į naudą pieno gamybai.


Gydytojos komentaras. Naujagimiams ir kūdikiams pertraukos tarp žindymų naktį neturėtų būti ilgesnės nei 4 val. (pirmąjį mėnesį – iki 3,5 val), skaičiuojant nuo ankstesnio maitinimo pradžios. Naktiniai žindymai palaiko mažylių augimą ir spartina pienuko gamybą. Be to, žindant naktį užtikrinama natūrali kontracepcija (vadinamoji laktacinė amenorėja). Įdomu tai, kad gilios nakties–paryčių pienas dažniausiai būna riebiausias, tad kūdikis ilgiau jaučiasi sotus. Taigi mažyliui, kuris po 4 val. neprabunda pats, reiktų švelniai pasiūlyti krūtį. Geriausia tai padaryti, kai jo miegas paviršutiniškesnis (kruta, muistosi, sučepsi per miegus ir pan.). Kai kūdikiui daugiau nei 3 mėn., puikiai auga svoris ir mamai po nakties „nesiguzuoja" krūtys, naktį galima ir nežadinti.


Reikalingas griežtas žindymo režimas.


Tai buvo „madinga" anksčiau, prieš porą trejetą dešimtmečių. Dabar jau ir tyrimais nustatyta, kad vaikučiui (ir mamai) sveikiausia ir geriausia leisti žįsti tiek, kiek norisi, ir kada norisi. Kaip dažnai mažylis norės valgyti, priklauso nuo daug ko: nuo pienuko gausos, kūdikio poreikio, jo būklės ir t. t. Mažyliai skirtingi, tad nėra prasmės visiems taikyti vienodus standartus ir, tarkim, „neleisti" valgyti tris valandas. Ką jau ką, bet kūdikis moka parodyti savo poreikius – kada jam laikas miegoti, valgyti, o mums belieka tik juos tinkamai suprasti ir patenkinti.


Gydytojos komentaras. Žindymo dažnis, kaip ir trukmė, neturi būti ribojami. Svarbiausia, kad kūdikis maitintųsi ne rečiau kaip kas 3 val. dieną ir kas 4 val. naktį, mažiausiai 8 kartus per parą.


Per vieną maitinimą reikia duoti vienodai iš abiejų krūtų.


Ne visai taip. Jei mažylis truputį pavalgys iš vienos krūties, truputį – iš kitos, tikėtina, kad gaus tik tą viršutinįjį, liesesnį, pieną, o turintis daugiau kalorijų, maistingesnis, liks. Tegul vaikiukas per vieną maitinimą ištuštiną vieną krūtį, per kitą – antrą. Žindant naujagimį, kai pienuko gamyba dar visiškai nesusireguliavusi, arba kai pienuko gaminasi nedaug, per vieną maitinimą galima duoti ir abi krūtis.


Gydytojos komentaras. Vieno maitinimo metu žindoma iš vienos krūties. Pirmąjį gyvenimo mėnesį vaikutis iš vienos krūties gali žįsti iki valandos ir tik tuomet,jeigu vaikas lieka alkanas, siūloma kita.


Kai kurie produktai skatina pieno gamybą ir didina jo kiekį.


Kartais mamos kibirais geria arbatą, kilogramais valgo chalvą ar litrais geria pieną tikėdamos, kad pienuko pagausės...


Gydytojos komentaras. Neįrodyta, kad tam tikri maisto produktai ar gėrimai pagerintų pieno gamybą ar kokybę. Žinoma, skysčių gerti reikia daug, tačiau sveikai besimaitinanti žindyvė su maistu gauna pakankamai maistinių medžiagų, vitaminų ir mineralų – tuomet jų netrūksta ir jos piene. Dar svarbu atsipalaiduoti, pasitikėti savimi, kūdikiu ir gamta. Juk žindymas pirmiausia prasideda galvoje...


Kai vaikas pavalgo, nereikia leisti jam tiesiog čiulpti krūties.


Vėlgi gamta taip sutvarkė, kad čiulpimas – natūralus kūdikio procesas, jį raminantis ir atpalaiduojantis, suteikiantis saugumo. Ir visiems kūdikėliams čiulpimo poreikį būtina patenkinti. Vieniems jis patenkinamas žindant, kiti mėgsta pavalgę dar „pakaboti" ant krūties. Ir tegul! Taip, galbūt mamai tai ir nelabai patogu, bet tai netruks amžinai, o kūdikio poreikiai, saugumo jausmas bus patenkinti, be to, stiprės emocinis vaikučio ir mamos ryšys.


Gydytojos komentaras. Mamos dažnai skuba vos kelių dienų kūdikius „užkimšti" čiulptukais. Tai nėra gerai. Čiulptukai, buteliukai – tikri žindymo „nedraugai", ypač pačioje vaiko gyvenimo pradžioje, nes trukdo mokytis taisyklingai apžioti krūtį. Kol žindymo įpročiai dar nėra tvirti (< 2 mėn.), čiulptuko duoti tikrai nepatariama. Jei kūdikis nuolat „kabo" ant krūties ir atrodo nepasisotinęs, reiktų ieškoti priežasčių, kodėl taip yra, užuot ėmus griežtai riboti žindimo trukmę.


Vaikas gali būti alergiškas mamos pienui.


Alergiškas gali būti ne pačiam mamos pienui, o kuriam nors produktui, kurį vartojo mama. Atradus, kuris produktas alergizuoja, ir mamai nustojus jį vartoti, situacija turėtų pagerėti.


Gydytojos komentaras. Iš tiesų alergiją žindomiems kūdikiams gali sukelti mažyčiai baltymų fragmentai, patenkantys į motinos pieną iš jos suvalgyto ir suvirškinto maisto. Dažniausiai tai būna karvių pieno baltymai. Žindomam kūdikiui nustačius ar įtarus alerginį susirgimą ir mamai paskyrus vadinamąją eliminacinę dietą (be alergizuojančio produkto), simptomai turi slopti. Noriu atkreipti dėmesį, kad vengti tam tikrų labiausiai alergizuojančių produktų (pvz., karvių pieno, kiaušinių, riešutų, žuvų, kviečių ir pan.) tiesiog profilaktiškai (kad sveikas vaikas kada nors nesusirgtų alergija) nėra jokio pagrindo. Netgi atvirkščiai – yra įrodymų, kad vėlesnė vaiko „pažintis" su tokiais alergenais gali lemti didesnę alergijų išsivystymo tikimybę.


Po metų mamos pieno kokybė prastėja, tad neverta ilgiau žindyti.


Mamos pieno sudėtis ne suprastėja, o pasikeičia, prisitaiko prie augančio vaiko poreikių, bet tai nereiškia, kad žindyti reikia nustoti. Tiek mažylio imunitetui, tiek bendrai organizmo būklei mamos pienukas naudingiausias, ir jo neatstos jokie, kad ir kokybiškiausi bei brangiausi, mišinukai.


Gydytojos komentaras. Žindant metus ar dvejus, pienas vis dar išlieka labai svarbia mažylio raciono dalimi. Dėl šios priežasties patariama žindyti, kol vaikui sukaks dveji metai arba dar ilgiau, jei to nori mažylis ir mama.


Kokybiški mišinukai identiški mamos pienui.


Mišinukų sudėtyje – apie 30–40 komponentų, o mamos piene – keli šimtai. Dauguma mišinukų pagaminti karvių pieno pagrindu, o jo ir mamos pieno savybės gerokai skiriasi. Nuostabi gamtos dovana – kiekvienos mamos pieno savybės labiausiai atitinka jos kūdikio poreikius. Be to, mamos pieno sudėtis keičiasi priklausomai nuo mažylio amžiaus, jo sveikatos, netgi nuo paros laiko ir kitų dalykų, o mišinukas visada toks pats...


Gydytojos komentaras. Kad ir koks kokybiškas būtų mišinukas, neturės antikūnų, gyvųjų ląstelių, bus sunkiau virškinamas. Žinoma, jei nėra kitos išeities, mišinukas – ne nuodas, tačiau joks mišinukas niekada neprilygs motinos pienui.


Jei mama serga peršalimu, maitinti negalima, kad neužkrėstų vaikučio.


Sloga, gripas ar netgi plaučių uždegimas – ne kliūtis žindyti vaikutį! Anaiptol. Mamos piene esantys antikūnai pasaugo mažylį, kad šis nesusirgtų, arba kad liga pasireikštų lengviau.


Gydytojos komentaras. Geriausia, jeigu sloguojanti ar kosėjanti mama dėvės medicininę kaukę ir dažnai plaus rankas – tikimybė užkrėsti mažylį bus dar mažesnė. Jeigu gydytojas dėl peršalimo skiria mamai vaistų, reikia jam priminti apie žindymą, kad būtų parinkti tinkamiausi preparatai. Beje, sloguojant reiktų vengti pseudoefedrino turinčių vaistų – ši medžiaga gali slopinti pieno gamybą.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis