Kodėl vaikui nesveika augti idealiai švariuose namuose?

 (1)
Beatodairiškas švarinimasis namuose, ypač jei rezultatui pasiekti pasitelkiamos didelės koncentracijos cheminės priemonės, gali būti viena svarbių alergijos priežasčių, teigia vis daugiau pasaulio mokslininkų.
© Shutterstock nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

„Higienos hipotezė"

Vadinamoji „higienos hipotezė", pagal kurią santykinai nedidelis nesisaugojimas nuo mikrobų ankstyvoje vaikystėje apsaugo kūną nuo alergijų, buvo iškelta jau anksčiau, tačiau pastaruoju metu skirtingose šalyse vykdomi tyrimai ją vis stipriau patvirtina.

TAIP PAT SKAITYKITE:
Kūnas po gimdymo: magiška lieknėjimo formulė
Žinomos šeimos, kurias 2013 metais aplankė gandrai

Daktaras Guy Delespesse iš Monrealio universiteto nerimauja dėl to, kad šiuolaikinės gyvenimo sąlygos, kai ribojamas kontaktas su patogeninėmis bakterijomis, taip pat ardo virškinimo sistemos naudingą bakterinę florą. Šios gerosios bakterijos ne tik gerina virškinimo procesą, bet taip pat moko imuninę sistemą atsako į infekcijas.

Pasak medicinos skyriaus profesoriaus, pastebimas atvirkštinis ryšys tarp higienos lygio ir alergijų bei autoimuninių ligų atvejų. Per trisdešimt metų alergijos susirgimų Vakarų Europoje padidėjo 20 procentų. 1980 metais šis rodiklis sudarė 10 procentų, tuo tarpu dabar jis padidėjo net iki 30 procentų.

Mokslininkai teigia, kad kuo sterilesnėje aplinkoje auga vaikas, tuo didesnė tikimybė, kad vaikas sirgs alergija ar imuninėmis ligomis. Medikai tvirtina, kad vaikai gali sirgti cukriniu diabetu bei išsėtine skleroze.

Panašius rezultatus parodė ir JAV mokslininkų komandos tyrimas, nustatęs, kad ant odos gyvenančios normalios bakterijos sukelia procesą, kuris po nedidelių sužeidimų padeda išvengti uždegimo. Bakterijos sumažina perdėtas imunines reakcijas, dėl kurių įdrėskimai ir įpjovimai ant odos gali sutinti.

Blogosios ir gerosios bakterijos

Mūsų aplinka - tai daugybė mikroorganizmų, pvz., žurnalas „Indoor Air" teigia, kad vos vienas patalpoje esantis žmogus kas valandą orą papildo 37 mln. bakterijų. Tyrimai rodo, kad sveiko žmogaus organizme egzistuoja ir sugyvena trilijonai atskirų mikrobų, o virškinamajame trakte knibžda daugybė skirtingų bakterijų.

Dauguma šių organizmų padeda mums išlikti sveikiems. Kai kurie mikroorganizmai atlieka naudingą darbą, pvz., padeda virškinti riebalus, sukuria tam tikras naudingas medžiagas, kovojančias su uždegimais ir t.t., dauguma yra neutralūs.

Tačiau beveik kiekvienas žmogus priglaudžia ir nedidelį kiekį žalingų bakterijų, vadinamųjų patogenų, kurie sukelia infekcijas. Aplinkoje esantys žalingieji mikroorganizmai trukdo augti augalams, mažina derlingumą, sukelia gyvulių infekcijas ir t.t. Iki šiol mokslas daugiausia tyrinėjo žalingąsias bakterijas ir ieškojo priemonių jas išnaikinti.

Buvo sukurta įvairiausių cheminių priemonių ir jas beatodairiškai naudojant blogųjų bakterijų naikinimui kartu buvo pražudoma ir didžioji dalis gerųjų bakterijų bei suardoma imuninė sistema. Gyvūno, augalo, ir bet kokių kitų gyvų organizmų atsparumas ligoms buvo silpninamas ar sunaikinamas.

Tik pastaruoju metu karo su patogeninėmis bakterijomis fronte vietoj cheminio imta naudoti kitus ginklus, probiotikus. Draugiškosios arba gerosios bakterijos (probio reiškia „už gyvenimą"), turi vieną puikią savybę - jos paprasčiausiai išstumia ir neleidžia daugintis bei plisti patogeniniams organizmams, nes šiems nebelieka tam palankios terpės.

Gyvenimo be bakterijų pavojai

Žmogaus imuninė sistema yra sudaryta iš ląstelių, organų ir cheminių medžiagų, kurių pagrindinė paskirtis kovoti su infekcijomis, kurias sukelia į organizmą patenkančios svetimos medžiagos, bakterijos, virusai. Tačiau tam, kad imuninė sistema tinkamai funkcionuotų, ji turi „mokytis mūšyje" - susidurti su bakterijomis ir jas nugalėti.

Kai cheminėmis medžiagomis išdeginama viskas aplinkui, vaikai susiduria su per mažu kiekiu mikrobų, todėl imuninė sistema turi mažiau galimybių mokytis atskirti pavojingas bakterijas nuo nepavojingų dalykų, pavyzdžiui, žiedadulkių. Pakinta imuninės sistemos reakcija į svetimas medžiagas, į kurias ji reaguoti neturėtų, arba net į savo organizmo elementus. Taigi, be savo pagrindinio darbo likusi imuninė sistema, pradeda pulti mus pačius.

Yra ir dar viena cheminio ginklo naudojimo namuose problema - stiprios koncentracijos medžiagos, kuriomis siekiant momentinio efekto, valoma namuose pačios neretai sukelia alergines reakcijas. Mokslinių tyrimų apžvalgoje, kurią užsakė Europos aplinkos agentūra, teigiama, kad hormonų sistemą ardančios cheminės medžiagos gali būti vienas veiksnių, lemiančių akivaizdų sergamumo daugeliu ligų pagausėjimą.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sveikata

Puola uodai: 9 priemonės, kurios saugo nuo šių bjaurybių (18)

Dėl plonytės odos uodai ypač mėgsta vaikus. Taip pat manoma, kad uodams labiau, negu įprastai patinka nėščiosios moterys, mat dėl nėštumo metu atsirandančių hormonų jos išskiria specifinio kvapo prakaitą.

Vaikas vežimėlyje: klaida, kuri gali brangiai kainuoti

Kūdikio vežimėlį stumdantys tėvai neretai daro vieną klaidą, kuri, pasirodo, nėra jau tokia nekalta, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.

Tėvai aplaidžiai žiūri į šį medikų patarimą, o pasekmės gali būti skaudžios

Jau seniai tėvai įspėjami nevalyti vaikams ausų su higieniniais vatos pagaliukais, ir vis tik daugybė vaikų dėl šios priežasties atsiduria ligoninėse.

Mamų patirtys: kaip įpratinti vaiką išmiegoti visą naktį (2)

Juokaujama, kad tėvai, neseniai susilaukę vaiko, gimtadienio, Kalėdų ir visų kitų įmanomų švenčių proga dovanų prašo vieno – ramios nakties.

Ar galima išvengti autizmo (21)

Ar galima išvengti autizmo? Atsakymas į šį klausimą domina ne tik tėvus, bet ir medikus bei mokslininkus, kurie ieško sąsajų tarp ligų, vaistų vartojimo, gyvenimo būdo ir autizmo diagnozės.

Išsami vaikų baseinų Vilniuje apžvalga: kur eiti geriausia (1)

Dabar labai populiaru dar metukų nesulaukusius vaikučius vesti ne tik į muzikos mokyklėles, bet ir lankyti su jais mankštas baseine. Tinklaraštininkė Kristina apžvelgia baseinus kūdikiams Vilniuje.

Kas trukdo moterims ilgai žindyti (37)

Kol mama krūtimi maitina kūdikį, daugeliui klausimų dėl to nekyla, tačiau kodėl pakankamai neigiamai vertinamas mažamečių maitinimas krūtimi?

Jei mažylį vargina pilvo diegliai

Reta mama gali pasigirti pirmaisiais kūdikio auginimo mėnesiais išvengusi košmaro, pavadinto pilvo diegliai. Kai mažylis kartais net klykia iš skausmo, mama atsiduria beviltiškoje situacijoje. Kaip padėti kūdikiui išvengti pilvo skausmų?

Naujas tyrimas apie vaikų miegą ir liečiamus ekranus: rezultatai ne juokais gąsdina (7)

Pasak tyrėjų, vaikai, kurie leidžia laiką prie išmaniųjų telefonų ir planšetinių kompiuterių ekranų, miega mažiau nei tie vaikai, kurie šių įrenginių nenaudoja.

Nuo ko priklauso motinos pieno riebumas ir ar galima reguliuoti pieno sudėtį (1)

Žinome, kad taip, kaip kūdikis žinda, lemia pagaminamo pieno kiekį. Tačiau mažiau kalbama apie pieno sudėtį.

Klaidos, kurias daro mamos, augindamos mažus vaikus (4)

Svajojate būti tobula mama? To norėtų visos, tačiau tai vargu ar įmanoma.

Vaikas apsinuodijo: svarbu žinoti

Minint Apsinuodijimų prevencijos savaitę 2017 m. kovo 20 – 26 d., kurios šūkis: „Saugus namuose!“, Vilniaus visuomenės sveikatos biuras atkreipia dėmesį apsinuodijimų prevenciją tarp mažamečių vaikų.

Svarbiausia informacija apie meningokokinę infekciją (7)

Susirgimai meningokokine infekcija dažnesni šaltuoju metų laiku, žiemos–pavasario mėnesiais, pikas būna vasario–gegužės mėnesiais.

Ko nežinome apie klastingąjį meningitą

Meningitas – ūminis smegenų dangalų uždegimas. Kartais uždegimas gali išplisti ir į pačias smegenis, tuomet susirgimą vadinsime meningoencefalitu.

Vaiką pykina: apie kokias ligas tai gali signalizuoti

Ką svarbu žinoti tėvams, jei vaikas vemia: priežastys ir pirmoji pagalba.