Tikslūs tyrimai mažakraujystei nustatyti
Kauno Dainavos poliklinikos vaikų ligų gydytojos Aldonos Tamulevičienės praktikoje pasitaiko vaikų, sergančių mažakraujyste. Pasak medikės, įtariant šią ligą, tiksliai diagnozei nustatyti vien hemoglobino kiekio kraujyje tyrimo nepakanka, šiuo atveju būtinas Dainavos poliklinikos laboratorijoje atliekamo feritino kiekio kraujyje nustatymo tyrimas.
TAIP PAT SKAITYKITE:
Kaip apskaičiuoti, koks bus jūsų vaiko ūgis?
Kaip atskirti judrų vaiką nuo hiperaktyvaus?
Mergaičių ginekologė Jūratė Monika Kiesylytė priduria: „Neretai mažakraujystės priežastis mergaitėms gali būti gausios, ilgos mėnesinės. Atliekant minėtą tyrimą, galima nustatyti geležies kiekio organizme stygių, Feritino kiekis kraujyje taip pat yra labai svarbus rodiklis vertinant kraujavimų gydymo, geležies rezervo normalizavimosi efektą. Todėl gydymo metu neretai šiuos tyrimus rekomenduojama kartoti kas 2 - 3 mėnesius, kartu vertinant ir kitus bendrojo kraujo tyrimo rodiklius".
Saulės vitaminas
Vitaminas D, arba vadinamasis saulės vitaminas pasigamina žmogaus odoje veikiant ultravioletiniams spinduliams. Vitamino D nepakankamumas mažiems vaikams pasireiškia rachito požymiais, vyresnieji dažniausiai skundžiasi prakaitavimu, odos sausumu ir nagų atsisluoksniavimu. Atlikus tyrimą ir nustačius nepakankamą vitamino D kiekį ir skyrus gydymą, po kelių mėnesių šie sutrikimai išnyksta.
Anot Dainavos poliklinikos vaikų endokrinologės Natalijos Smetaninos, vyresniems nei vienų metų vaikams taip pat ir suaugusiesiems rekomenduojama vartoti vitamino D profilaktiškai. Beje, svarbu jo neperdozuoti, nes gali iškilti inkstų akmenligės pavojus, sutrikti apetitas, sulėtėti augimas, atsirasti raumenų įsitempimas, padidėjęs dirglumas. Vaikų ligų skyriaus vyresnioji ordinatorė A. Tamulevičienė primena, jog natūralūs vitamino D šaltiniai yra žuvų taukai, sviestas, sūris, kiaušinių tryniai, pienas.
