Daugelis tėvų vis dažniau sunerimsta, kai mažieji atsisako maitintis ir pamažu tampa „nevalgiukais“. Kaip išvengti šios problemos? Pirmiausia, jeigu norime rasti tinkamą sprendimą, derėtų rasti nevalgumo priežastį.
Vaikų gydytojas gastreonterologas, docentas Vaidotas Urbonas pataria atkreipti dėmesį į vaiko ūgį ir svorį. Dažnai tėvai ima nerimauti dėl savo „nevalgiuko“, nors pagal savo amžių atžala auga normaliu tempu ir yra tinkamo sudėjimo. Tokiu atveju nuolatinė kova su vaiku dėl mitybos tikrai nėra būtina – mažasis valgo pakankamai, ir taip gauna reikiamą kalorijų skaičių, o jaudintis tikrai neverta.
Visai kita situacija, kai ūgio ir svorio rodikliai mažesni už bendraamžių. Tiesa, tai taip pat gali būti normalu: kai kurie vaikai tiesiog vystosi lėčiau ir tokiu atveju atžalos mityba neturi jokios įtakos jo sudėjimui. Tačiau pasirodo atvejų, kai iš tiesų verta sunerimti: tai gali būti lėtinių ligų ženklas. Bet kuriuo atveju, norint įsitikinti, jog vaikas yra sveikas ir tinkamai susitvarkyti su mityba, patartina kreiptis į gydytojus ir tiksliai išsiaiškinti priežastis bei jų sprendimo būdus.
Neretai nutinka ir taip, jog mažieji tiesiog pripranta prie tam tikro maisto ir staiga tai pakeisti įprotį yra be galo sunku. Tokiu atveju maistą galima keisti pamažu, keičiant patiekalų ingredientus ar paruošimo būdus, kol vėl bus atrastas naujas mėgstamas valgiaraštis. Žinoma, nieko blogo, jeigu iš savo maisto raciono vaikas ir taip gauna pakankamai maistinių medžiagų, kurių reikia vaiko vystymuisi. Netaisyklingi mitybos įpročiai gali neigiamai paveikti vaiko sveikatą ir suformuoti netinkamą gyvenseną visam laikui.
Mažųjų polinkis nuolat užkandžiauti gali būti viena pagrindinių "nevalgumo" problemų. Nieko keisto, kad prisigėręs sulčių ar ką tik suvalgęs bandelių, vaikas nenoriai sėdasi prie pietų stalo ir atsisako savo porcijos. Taip per dieną jis susirenka reikiamą kalorijų skaičių, o į pagrindinius patiekalus nebenori net pažiūrėti. Tokio įpročio derėtų atsisakyti ir stengtis pratinti atžalą prie reguliarios mitybos 4-5 kartus per dieną.
Jokiu būdu nepamirškite, jog esate savo atžalai pavyzdys. Stenkitės prie stalo sėsti visi kartu, reguliariai, tuo pačiu dienos metu ir taip išugdysite tinkamą įprotį ir supratimą, kad atėjo laikas pavalgyti. Žinoma, parodykite vaikui, kad ir jūs maitinatės sveikai – juk mažieji įsimena ir atkartoja ir gerus, ir blogus veiksmus bei įpročius.
Viena svarbiausių taisyklių – nemaitinkite vaiko per prievartą. Pamėginti jį įkalbėti galima, tačiau niekaip nesusitariant, nebandykite toliau, o tiesiog leiskite pakilti nuo stalo. Galų gale, atžala išalks ir tikrai jums apie tai praneš, o po kiek laiko apskritai „išaugs“ šią problemą. Todėl neverta pernelyg nerimauti – tiesiog padėkite savo mažiesiems išsiugdyti tinkamus įpročius, juos stebėkite, ir venkite pykčių bei prievartos.
