Didžiausias iššūkis, kurį patiria vaiko susilaukę tėvai

 (4)
Kūdikio gimimas - didžiulis džiaugsmas daugumai šeimų. Ar įmanoma tam pasiruošti iš anksto ir ką svarbu atminti tapus tėvais?
© Vida Press

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Dažniausiai tam ruošiamasi iš anksto: perkami drabužėliai, lovelė, vežimėlis, būsimosios mamos ir tėčiai lanko kursus, kad sužinotų, kas vyksta gimdymo metu, susipažįsta su žindymo paslaptimis. Vis dėlto kiekvienas kūdikis, kaip ir kiekviena šeima - kitoks ir savaip ypatingas, tad ne visada galima pasiruošti visiems iššūkiams, kuriuos atneša motinystė ir tėvystė.

Ramūs ir ne tokie ramūs kūdikiai

Dažniausiai motinyste ir tėvyste džiaugtis tampa sunkiau, kai kūdikis auga ne toks ramus, kaip jo bendraamžiai, ar turi kokių nors sveikatos sunkumų. Matydami gražias kūdikio nuotraukas, būsimieji tėveliai tikisi, kad mažylis daug miegos, gerai valgys ir šypsosis savo tėvams, o "privalomus" atsikėlimus naktį bus ne taip sunku ištverti, kaip apie tai pasakoja labiau patyrę tėvai.

Tačiau kartais būna, kad mama visą dieną praleidžia su kūdikiu ant rankų, nes jis nuolat verkšlena ar zirzia, o padėjus į lovytę įsiverkia, nespėja savimi net paprasčiausiai pasirūpinti (taip, taip, kartais nutinka, kad mama iki vakaro nesusišukuoja ar neišsivalo dantų...), ir vien mintis, kad dar reikės keltis kelis kartus naktį, o gal taip pat praleisti kelias valandas sūpuojant mažylį, kelia šiurpą. Jei surandama kokia nors tokio vaiko neramumo priežastis - tampa lyg ir lengviau, nes atrodo aišku, kad turėjo įtakos sunkus gimdymas ar mamos nėštumo metu išgyventas stresas.

Vis dėlto kartais tokios priežastys atrodo pernelyg tolimos, pagaliau ką daryti dabar, juk laiko atgal atsukti neįmanoma ir patirto streso ar gimdymo komplikacijų pakeisti nepavyks?

Gebėjimą nusiraminti galima lavinti

Mokslininkai teigia, kad vaikučio "ramumas" ar "neramumas" yra tokia pat individuali savybė, kaip, pavyzdžiui, mūsų ūgis ar svoris. Ūgis gali būti įvairus: nuo 150 cm iki 2 metrų, ir netgi dar platesnis diapazonas. Panašiai ir kūdikio gebėjimas nurimti ir užmigti ar leistis nuraminamam gali svyruoti nuo labai greito nusiraminimo ar netgi sugebėjimo užmigti pačiam iki tokio, kai suaugusieji turi ilgai ir kantriai nešioti ir sūpuoti, kol pagaliau mažylis užmiega.

Šis gebėjimas, kurį galima pavadinti savireguliacija (tai reiškia, kiek kūdikis pats gali sureguliuoti savo nuovargį ir dirglumą, kad užmigtų), gali priklausyti nuo daugybės veiksnių, pavyzdžiui, nėštumo ir gimdymo eigos, įgimtų ir paveldėtų ypatumų ir dar daug ko kitko. Tačiau svarbu, kad net ir tokio mažylio, kuris labai neramus, savireguliaciją galima lavinti ir jį "mokyti" lengviau nusiraminti.

Kūdikis greitai supranta, ar mama pavargusi

Tai, kaip jaučiasi vienas šeimos narys, labai greitai pajunta ir kiti. Tad jeigu mama neišsimiegojusi, pavargusi, liūdna - tą ypač greitai perima ir kūdikis. Tokia mama kalbina mažylį kitaip, nei būdama linksma, gerai besijaučianti, jos judesiai taip pat kitokie, pagaliau pavargusi mama turi daug mažiau kantrybės, nei tada, kai išsimiega. Taigi net ir ramus, gebantis greitai save nuraminti ir užmigti kūdikis gali tapti dirglesnis, jei mama išgyvena nerimą, įtampą, nesusidoroja su savo emocijomis.

Kita vertus, ramesnis kūdikis vis tiek reaguos mažiau, tačiau nerimastinga ar depresiška, pervargusi mama gali kelti ypač didelį stresą ir taip mažesnėmis savireguliacijos galiomis pasižyminčiam mažyliui. Užsisuka "užburtas ratas": vaikelis verkia, mama iš nevilties - taip pat, ir be pagalbos iš šono kartais tampa sunku iš to pabėgti.

Tapimas tėvais - svarbus psichologinis virsmas

Įdomu tai, kad tapimas mama (ir tėčiu!) yra didelis psichologinis virsmas žmogaus gyvenime. Tai ne tik fiziniai ir socialiniai pasikeitimai (nėštumas-gimdymas-žindymas, tapimas teisiškai atsakingu už mažą žmogų), bet ir psichologiniai: iškyla klausimai, ar sugebėsiu rūpintis kitu žmogumi, ar būsiu gera mama/tėtis, ar atliepsiu jo poreikius, ar nebūsiu tokia (toks) bloga mama (tėtis), kaip buvo mano mama ar tėtis, ar būsiu tokia (toks) gera mama (tėtis), kaip buvo mano mama ir tėtis... Kartais tikimasi, kad mažylis bus parama: "Jis mane supras, ne taip, kaip visi kiti..." arba: "Užaugsi, sūneli, ir apginsi savo mamą".

Kartais visa tai net neįsisąmoninama, tačiau be aiškių priežasčių stipriai sureaguojama (mažylis papurtomas, nes "piktai pažiūrėjo" ar pravirkstama, jei jis nenusišypsojo), ir tik su specialisto pagalba galima išsiaiškinti, kad tai turi labai gilias, savo pačių vaikystę siekiančias šaknis.

Gerais tėvais netampama per naktį

Geru tėčiu ir mama, deja, netampame iškart pastojus ar susilaukus mažylio. Vieni yra apdovanoti patirtimi, kuri padeda išvengti "povandeninių rifų" ir intuityviai suvokia, kas padeda rūpintis kūdikiu ir leidžia jam geriau pasijusti.

Kiti gyvena didelėje įtampoje, galiausiai imdami galvoti, kad arba jie yra blogi tėvai, arba "kažkas ne taip" su kūdikiu... Gera žinia tai, kad šiems tėvams galima padėti: nors atrodo neįtikėtina, kad psichoterapeutas gali dirbti su vos kelių mėnesių kūdikiais, tokio pobūdžio psichoterapija plačiai taikoma visame pasaulyje.

Tiesa, šiuo atveju specialistas ne paliekamas su mažyliu "jį keisti ir gydyti", bet dirbama su tėvais: dažniausiai į konsultaciją atvyksta mama su mažyliu, kalbamasi su ja, kartu kreipiant dėmesį į tai, kaip jaučiasi kūdikis ir kaip mama su kūdikiu bendrauja.

Mama gali išsakyti tai, kas ją neramina, kartu su specialistu ieškoma būdų sustiprinti ryšį tarp mamos ir mažylio. Be to, galima dirbti ir vien su suaugusiaisiais: kalbant apie jų problemas, aiškinantis jų priežastis, mažėja išgyvenamas nerimas, tokiu būdu mažiau nerimo perduodama mažyliui ir jis lengviau gali išmokti reguliuoti savo emocijas.

Straipsnį parengė suaugusiųjų psichoterapeutė, vaikų ir paauglių psichiatrė Dalia Mickevičiūtė.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Vystymasis

Šitų 11 frazių pagimdžiusi mama tikrai nenori girdėti (1)

Susilaukus vaiko, tampa šiek tiek sunkiau išlaikyti tokius pat gerus santykius, kaip ir iki gimdymo, su vaikų neturinčiomis draugėmis. Pateikiame 11 frazių, kurios labiausiai erzina jaunas mamas, ir kurios gana dažnai (ir visai nepiktybiškai) išsprūsta dar negimdžiusioms draugėms.

Tiesa ir mitai apie vaiko kalbą: kuo tikėti, o ką praleisti pro ausis

Kūdikis mokosi kalbėti dar būdamas mamos pilvelyje. O jos balsą atpažįsta vos gimęs. Su mažyliu negalima kalbėti „vaikų" kalba. Ar šie ne vieną kartų girdėti teiginiai teisingi? Konsultuoja logopedė metodininkė Ingrida Liaudeneckienė.

Kaip greitai ir lengvai atsisveikinti su sauskelnėmis

Kada ir kaip lengviausia pripratinti mažylį prie naktipuodžio?

Vaiko pirmieji žingsniai: ko svarbu nepamiršti

Pirmieji vaiko žingsniai - vienas svarbiausių įvykių pirmaisiais gyvenimo metais. Kada jis turėtų pradėti vaikščioti ir kaip jam padėti? Konsultuoja gydytoja Rūta Maciulevičienė.

Pirmieji vaiko metai: kas labiausiai neramina tėvus

Prireikia laiko, kol imame suprasti savo kūdikio elgesį. Kodėl jis verkia, kodėl mažai miega? Tad nenuostabu, kad pirmi mėnesiai dažnai kelia nerimą.

Vaikas čiulpia pirštą: drausti ar nekreipti dėmesio

Čiulpti pirštą vaikas išmoksta dar mamos įsčiose. Vos gimusio, paguldyto ant mamos krūtinės pirštelis neretai taip pat nukeliauja į burnytę.

Sugalvojo, kaip mažų vaikų miego rutiną paversti linksmu ir maloniu procesu

Namuose, kuriuose gyvena vaikai, kas minutę gimsta po istoriją. Jos būna įvairaus žanro: dažnai – detektyvai ar melodramos, dar dažniau – komedijos ar trileriai.

Atvirai apie tai, kas yra sunkiausia būnant mama (2)

Šį klausimą uždavę portalo TavoVaikas.lt bičiulėms, sulaukėme daugiau kaip pustrečio šimto atsakymų. Ačiū visoms už išsakytas mintis!

Kaip pastebėti, kad atsilieka vaiko kalbos raida ir jam reikia pagalbos

Kada turi pradėti kalbėti ir kaip vaikas mokosi kalbos? Kada sunerimti ir kreiptis į logopedą?

Pats nereikalingiausias daiktas auginant vaikus yra... (1)

Šiuo metu prekybos centrai ir elektroninės parduotuvės siūlo daugybę daiktų, skirtų padėti auginti vaikus.

Kaip vaiko kalbos raidai gali padėti tėvai: interviu su logopede

Šakių rajono savivaldybės Pedagoginės psichologinės tarnybos logopedė Diana Jazukevičienė, pastebėjusi tėvų poreikį ieškoti informacijos internete, sukūrė specialų puslapį, kuriame nemokamai dalijasi patarimais bei lavinančiomis užduotimis.

Vaikas miega su tėvais vienoje lovoje: psichologės komentaras (2)

Į šeimą atkeliavę maži žmogučiai užvaldo ne tik tėvų protą, mintis, jausmus, bet neretai užkariauja ir tėvų lovas. O kai kurie jų tėvų miegamuosiuose lieka ilgam.

Įvardijo, kiek didės vaiko pinigai nuo kitų metų

Vaiko pinigai nuo kitų metų padidės bent nuo 30 eurų iki 50 eurų už vaiką, teigia socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.

Gimus vaikui nebemyliu vyro: erzina viskas, ką jis daro ar sako psichologės komentaras (1)

„Kodėl gimus vaikui mūsų santykiai pasikeitė ir, deja, ne į gerąją pusę"? Šis klausimas, ko gero, kyla kone visoms jaunoms šeimoms. Į jį atsakyti paprašėme šeimos ir vaikų psichologės Linos Gudaitės.

Vaikas su ašaromis eina į darželį: psichologės patarimai šeimai (4)

Beveik dviejų metų dukrytę auginanti šeima, pradėjusi leisti mažylę į darželį, susidūrė su adaptacijos, ligų ir pertraukų problemomis. Ką susirūpinusiai mamai patars specialistė?