Kad vardas atneštų sėkmę gyvenime, svarbu kai ką žinoti

(1)

Egzistuoja daugybė veiksnių, darančių poveikį žmogaus likimui. Vardas – dažnai toli gražu ne patį nereikšmingiausią vaidmenį atliekantis veiksnys.

Tinkamai parinktas vardas gali sustiprinti įgimtus žmogaus gebėjimus ar sušvelninti silpnąsias charakterio savybes. Ar galima vaiką pavadinti kito žmogaus vardu?


1. Paprastai vaikus vadina tų žmonių vardais, kuriuos jie dar atsimena ar apie kuriuos šį tą žino, t. y. sukaupta duomenų, prisiminimų, biografinių faktų, nuveiktų darbų ar istorijos aplinkybių. Taigi vaikas, augdamas ir formuodamasis kaip asmenybė tokioje atmosferoje, sąmoningai ar nesąmoningai sugeria šią informaciją kaip kempinė ir po truputį ima panašėti į žmogų, kurio garbei buvo pavadintas, rašo vseodetyah.com. Tėvų lūkesčiai neabejotinai gali šį procesą suaktyvinti.


Jei vaikas pavadintas giminaičio ar išskirtinio žmogaus garbei, norėta, kad vaikas būtų panašus į jį, perimtų gerąsias šio asmens savybes. Taigi žmogus augdamas ir vystydamasis žengia jau pramintu taku, po truputį vis labiau panašėdamas į savo pirmtaką.


2. Daugiausia ginčų kyla tais atvejais, kai vaikui suteikiamas jau mirusio giminaičio vardas. Šios tradicijos šaknys ganėtinai gilios ir daugelyje kultūrų ji vis dar ganėtinai populiari. Maža to, kai kuriose šeimose vardai būna paveldimi – kartojasi kas vieną ar dvi kartas.


Ši tradicija iš esmės nėra bloga. Manoma, kad vardas, išsaugojamas ateities kartose, padeda perduoti žinias iš praeities į ateitį, suteikia jėgų visai giminei, atmintyje išsaugomos žinios apie protėvius ir jų atliktus darbus. Musulmonai ir judėjai iki šiol tradiciškai vadina sūnų tėvo garbei, jei tėvas mirė iki sūnui gimstant.


3. Vis tik kiekviena giminė turi nesėkmingų vardų. Tokiu vardu mažylio vadinti nerekomenduojama, nes naujasis vardo savininkas (ypač turintis tokią pat pavardę) rizikuoja pakartoti nelaimingą ankstesnio vardo savininko likimą. Dažniausiai intuityviai vengiama suteikti vaikui vardą giminaičio, kuris, pavyzdžiui, tragiškai žuvo būdamas jaunas ar mirė nuo sunkios ligos.


4. Jei giminaitis buvo pagarsėjęs blogais darbais, pavyzdžiui, vykdė nusikaltimus ir gyvenimą baigė kalėjime ar tiesiog po savęs nepaliko gražių prisiminimų, tokio vardo taip pat geriau vaikui neduoti. Kitokiu atveju kyla rizika vaikui perimti pirmtako negatyvą ir ateityje neturėti laimingo gyvenimo.


5. Pasitaiko atvejų, kai vaikui jokiais būdais negalima suteikti mirusio giminaičio vardo. Jei šeimoje jau buvo vaikas, kuris mirė nuo ligos ar tragiškai žuvo, jokiais būdais negalima kito vaiko vadinti tokiu pačiu ar panašiu vardu. Pernelyg didelė tikimybė, kad mirusio brolio ar sesers vardu pavadintas vaikas pakartos pirmtako likimą.


Be to, suaugę tokius vardus gavę žmonės retai būna laimingi, prie jų kimba ligos, nesiseka asmeninio gyvenimo srityje, neaplanko laimė. Taigi jei šeimoje mirė vaikas, geriau jį paleisti ir nemėginti jo sugrąžinti kito žmogaus pavidalu.


6. Ar verta vaiką vadinti gyvo ir sveiko giminaičio garbei? Nuomonių pasitaiko įvairių. Tarp tą patį vardą turinčių giminaičių mezgasi glaudus ryšys, galintis į besiformuojančios asmenybės gyvenimą įnešti papildomų sunkumų. Tiesa, viskas gali būti ir atvirkščiai: toks ryšys gali žmogui padėti rasti savo paskirtį šiame pasaulyje ir pasiekti gerų rezultatų.


7. Jei sūnui suteikiamas tėvo vardas, jis jam gali tapti ne mokiniu (vėliau – atrama ir palaikymu), o konkurentu. Kita vertus, didėja tikimybė, kad sūnus pasirinks tėvo kelią, bet juo nueis toliau, pratęs ir pagerins tėvo pasiekimus.


8. Jei mergaitei suteikiamas mamos vardas, galima tikėtis motinos likimo pasikartojimo. Moteriai motinos įtaka visada išlieka stipri, net jei ji mirusi. Tuo pačiu vardu pavadintos motinos įtaka dukteriai milžiniška ir netgi gali sukliudyti jai nugyventi savo pačios gyvenimą.


9. Tradicija vaikus vadinti žinomų žmonių garbei taip pat turi ganėtinai ilgą istoriją ir yra plačiai paplitusi tiek krikščioniškose, tiek musulmoniškose ir judėjų kultūrose. Krikščionys vaikus vadindavo šventųjų vardais. Manyta ir vis dar manoma, kad vaikas, pavadintas šventojo garbei, gauna jį saugantį angelą.


Mūsų dienomis populiaru vaikus vadinti garsių aktorių, muzikantų, sportininkų ar mokslininkų garbei. Tokia mada nėra bloga, jei vardas parenkamas tinkamai ir dera su įgimtais vaiko gebėjimais. Jei vis tik tarp vardo ir vaiko charakterio bei temperamento nėra harmonijos, laimės ir sėkmės jis tikrai nesuteiks.


Jei vardas vaikui suteiktas įžymybės ar istorinės asmenybės vardas, o jo savininkas dėl savo charakterio neprilygsta garsiajam savo pirmtakui, jis gali susidurti su nevisavertiškumo ir nepasitikėjimo savimi jausmais.


10. Suteikiant vaikui vardą įžymybės garbei būtina numatyti, kaip šis vardas skambės vaikui gimtosios kultūros kontekste. Jei vardas šiai bendruomenei bus svetimas, jo savininkas nuo pat ankstyvos vaikystės atsidurs savotiškoje socialinėje izoliacijoje, o tai kažin ar darys teigiamą poveikį tolimesniam jo gyvenimui

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis