Rasa klausia:

„Mano mažyliui sukako treji metai. Visai neklauso manęs - kai noriu kažką pasakyti, jis ignoruoja, net žiūrint į akis, maivosi, tamposi, darys bet ką, kad tik nereiktų klausyt. Kad ir ką aš pasakyčiau daryti, jis niekada to nepadarys“.

Rasa, sveiki atvykę į trejų metų amžiaus krizę. Ši krizė yra vaiko socialinių santykių su aplinkiniais krizė, kai vaikas ima save suvokti kaip atskirą asmenį, jis tampa asmenybe ir nori būti nepriklausomas.

Vaikas prieštarauja, ignoruoja, nepaiso, nes tokiu būdu tikrina, ar šalia esantys suaugusieji atsižvelgia į jo norus, ar jo paiso.

Trejų metų amžiaus krizei yra būdinga:

Negatyvizmas, kai vaikas nenori kažko daryti vien dėl to, kad jam tai pasiūlė suaugęs, ir viską daro ar sako priešingai (pavyzdžiui, mama sako, kad suknelė balta, o vaikas prieštarauja sakydamas, kad suknelė raudona).

Užsispyrimas, nes vaikas nori gauti kažkokį dalyką tik todėl, kad jis to pareikalavo.

Atžagarumas, kuris atsiranda prieštaraujant suaugusių nustatytoms elgesio normoms.

Savavaliavimas, tokiu būdu vaikas siekia tapti nepriklausomu.

Ankstyvojoje vaikystėje vaikai labai greitai visko mokosi, įgyja naujų sugebėjimų, tuo didžiuojasi ir nori viską daryti patys. Kai tėveliai būna nekantrūs, stabdo (pvz.: nelipk - nugriūsi, neliesk - susižeisi), ar skubina (pvz.: greičiau renkis, kiek krapštysiesi), vaikas nespėja ir ima abejoti savimi, tai stiprina jo gėdos, jo negebėjimo jausmą.

Rasa, noriu palinkėti tik didelės kantrybės, leiskite vaikui kuo daugiau viską daryti, išbandyti pačiam, prisidėkite prie jo atradimų džiaugsmo, padrąsinkite jį, taip vaikutis išmoks būti savarankiškas, įgis daugiau pasitikėjimo savimi.