z

Kaip nuo mažų dienų užkirsti kelią vaiko isterijoms ir netinkamam elgesiui

Auginanti beveik vienerių metų vaiką mama klausia, kaip tinkamai reaguoti į mažylio nepasitenkinimą, kai jam neleidžiama daryti, tai, ko norisi.
© Adobe Stock

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Mama klausia:

„Kaip teisingai elgtis, kuomet 11 mėnesių vaikas, jį sudrausminus, pradeda trypčioti kojytėm arba sėdasi verkdamas ant žemės? Bijau, kad paskui tokie piktumai gali virsti "įspūdingais" kritimais ant žemės. Situacijos, kuriose tai nutinka: pvz., kai nulėkęs į tualetą pradėjo vynioti tualetinį popierių, patraukiau jo rankytes ir pasakiau, kad negalima – tada iškėlė didžiulę „dramą". Taip nutinka ir kitose situacijose, kur patraukiu jį ir pasakau, kad čia imti ar daryti negalima.

Atsako psichologė dr. Jolita Jonynienė / Pozityvaus auklėjimo konsultantų asociacija.

Iš tikrųjų, klausimas labai geras. Verta padėkoti mamai, kuri išdrįso jį įvardinti. Iš tiesų, tokios situacijos, kai „metinuką" sustabdžius ar griežčiau paprašius ko nedaryti jis „iškelia dramą", yra gana dažnos. Su stipriomis tokio amžiaus vaikų reakcijomis susiduria dauguma mamų ir tėčių. Juo labiau, kad ir mamos ar tėčio reakcija čia labai svarbi – juk ankstyvojoje vaikystėje formuojami, stiprinami pirmieji vaikučio santykiai, klojami drausminimo pamatai.

Siekiant atsakyti, kaip teisingiau pasielgti, pirmiausiai reikia pasvarstyti, kas vyksta. Įsivaizduokime situaciją ir pamėginkime suprasti: maždaug metukų (ar dvejų) amžiaus vaikučio dėmesį patraukia tualetinis popierius – kažkas nauja, nepažinta, taip ir traukia paliesti, patyrinėti. „Noriu! Dabar pat patikrinti!" – ir metinukas jau ropoja ar tipena tikslo link. Judant link to paslaptingo tualetinio popieriaus ritinėlio, objektas (ritinėlis) akyse, mažos rankytės jau beveik gniaužia pirštukus, kvėpavimas padažnėjęs – regis, visas kūnas sutelktas ir orientuotas į tikslą (paimti ir ištirti). Ritinėlis jau visai čia pat, tuoj tuoj jį turės... ir lyg iš dangaus nukrinta mama (kurį laiką mažylis nė nepastebėjo, kur ir ką ji veikė, nes planavo „didžiąją užduotį")! Ji paima siekiamą objektą, tvirtai patraukia vaikučio rankytes, patį perkelia kitur ir pan. Kartais ji kalba, aiškina, kartoja „ne, ne, ne", „negalima", bet... tai jau nesvarbu... Jo nėra! Tualetinio popieriaus ritinėlio nebėra! Nesvarbu, ką sakytų ar darytų mama – tikslas, į kurį buvo taip susikoncentruota, tiesiog išnyko!

Kaip jaučiasi metinukas ar dvimetukas? Mamai tai tėra mažulytis ritinėlis, o mažylio dar bręstančioms smegenims tai didelė tragedija. Jis akivaizdžiai patiria frustraciją – stiprią įtampą, atsirandančią dėl negalėjimo patenkinti tam tikrą poreikį (šiuo atveju, pažinimo, smalsumo) ir su kuria jam pernelyg sunku susidoroti. Taigi mažylis sukilusią įtampą, ritinėlio tyrinėjimui sukauptą energiją išlieja trypčiodamas, mataruodamas rankytėmis, krisdamas ant žemės, šaukdamas, verkdamas – tai būdai išlaisvinti, „paleisti" nemalonius jausmus. Kaip sveika jam (deja, ne visada arti esantiems žmonėms) išlieti įtampą ir tada pradėti rimti...

Panašios emocijos ir patyrimas mažylį lydi ir kitose panašiose situacijose. Isabelle Filliozat knygoje „Viską išbandžiau" (2013) paaiškina, kas vyksta vaiko smegenyse cheminiu požiūriu, kai jam pažadama ledų ir staiga nusprendžiama nepirkti. "Galvodamos apie ledus, kurių tikėjosi, jo smegenys pagamino dopamino ir enkefalinų – malonumo ir atpildo numatymo molekulių. Kai atsisakote jam duoti ledų, šių molekulių procentas staigiai sumažėja ir sukelia agresijos reakciją, nukreiptą į pirmą pasitaikiusį objektą ar asmenį. Vaikas mušasi ar rėkia protestuodamas tiesiog dėl to, kad dar nesusiformavusios grandinės tarp malonumo, agresijos zonų ir tų zonų, kurios valdo impulsus." (p. 65). Tobulėjant, vystantis smegenų centrams ir jungtims, ilgainiui vaikas išmoksta išgyventi įtampą, skausmą ir išreikšti tai tinkamai. O būdamas metų ar dvejų vaikutis tiesiog jaučia skausmą ir jį „parodo".

Kaip tokiose situacijose pasielgti tinkamai? Svarbiausia – suprasti. Suprasti, kad tas tualetinio popieriaus ritinėlis, pažadėti ledai, tyrinėjamas pasičiuptas vyresnio brolio ar sesės žaisliukas tuo metu yra viskas. Aplinka neegzistuoja, mažylis „visas paniręs" į dominantį objektą ar veiklą. Mamai labai svarbu šį supratimą parodyti: kol vaikutis trypčioja, verkia, šaukia, būti šalia, paimti ant rankų (jei leidžiasi), apkabinti, paglostyti, ramiai kalbėti „viskas gerai", „nurimk", „suprantu" ir pan. Tegul mama būna jam stabilumo, ramybės garantas, tarsi užuovėja, padedanti rimti ir sugrįžti į realybę.

Pastebėjus, kad mažylis pamažu rimsta, galima nukreipti jo dėmesį kitą objektą, kurį tyrinėti saugu, ar veiklą, kuri panaši į tą, nuo kurios atitraukta. Žinoma, visą tą laiką kiek įmanoma vertėtų būti šalia, padėti įsitraukti į naują „užduotį". Kai vaikutis visiškai ramus, galima jam trumpai, bet iš esmės paaiškinti, kodėl buvo negalima turėti ar padaryti tai, ko jis norėjo. Esminės taisyklės – kalbėti glaustai, aiškiai, paprastai, nepraėjus daug laiko (kol situacija dar nėra visai pamiršta) ir... frustraciją sukėlusią situaciją pamiršti. Nėra prasmės ją prisiminti vėl ir vėl. Norint pasidalinti su kitu suaugusiuoju, kokią įtemptą situaciją su mažyliu pavyko ištverti, verčiau dalintis jam negirdint. O jei tai neįmanoma, geriau kalbėti apie tai, kaip vaikutis stengėsi, kas jam pavyko, kokią savo stiprybę jis atskleidė (t. y. įvardinti konkrečius teigiamus dalykus).

Reikėtų turėti mintyje, kad daugumą situacijų galima numatyti ir „užbėgti įvykiams už akių", t. y. priimti sprendimus, padėsiančius įtemptoms situacijoms nepasikartoti. Pavyzdžiui, jei metinukui negalima žaisti su tualetinio popieriaus ritinėliu, verčiau jį laikyti vaikučiui nepasiekiamą; jei neplanuojama pirkti ledų ar sausainio – nesuteikti bent menkiausios vilties, kad taip gali nutikti; jei turima labai mažai laiko, neiti su vaikučiu pro žaislų parduotuvę ar kitą patrauklią vietą – jis gali užsimanyti susipažinti su naujais žaislais ar ilgiau pabūti ten, kur jam smagu ir gera.

Ir galiausiai, taisyklės (kas galima, o kas ne) turi būti pastovios ir nekintančios. Jei kažko negalima šiandien, negalima bus ir rytoj, ir poryt. Žinodamas ribas, metinukas ar dvimetukas, kad ir kokia stipri emocinė reakcija būtų, rimsta greičiau, jaučiasi saugiau, o pasaulis jam atrodo labiau prognozuojamas.

Kantrybės, stiprybės ir tikėjimo! Iš šio mažyčio žmogučio išaugs mylintis ir mylimas, smalsus, supratingas, save ir kitus gerbiantis, savo emocijas gebantis tinkamai išreikšti Žmogus.

Straipsnis yra informacinės kampanijos „Iš kantrybės neišvedama. Iš kantrybės išeinama" dalis. VšĮ Psichologinės sveikatos centras drauge su TavoVaikas.lt siekia supažindinti tėvus su vaikų netinkamo elgesio priežastimis ir galimais pozityviais jų sprendimo būdais.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Vystymasis

Vaikas nesisėda ant puoduko: psichologės patarimai tėvams (1)

Beveik dvejų metų berniukas jau buvo atsisakęs sauskelnių ir apie tris mėnesius nebesituštino į jas. Tačiau gimus broliui viskas pasikeitė. Kaip vėl iš naujo suformuoti jam savarankiško tualeto įgūdžius?

Kokio Zodiako ženklo vaiką sunkiausia auklėti

Kelis vaikus auginantys tėvai pastebi, kad neretai vienoje šeimoje augančių ir vienodai auklėjamų vaikų charakteriai iš esmės skiriasi. Viena iš priežasčių - tam tikrus charakterio bruožus vaikas atsineša jau gimdamas. Svarbu nepamiršti, kada jis gimė ir koks yra jo Zodiako ženklas.

Ilga kelionė namo: ką patiria neišnešiotų kūdikių mamos

Lapkričio 17 d. minima Pasaulinė neišnešiotų naujagimių diena. Visada šalia neišnešioto kūdikio yra jo mama. Anksčiau laiko pagimdžiusios moterys dažniau susiduria su psichologiniais sunkumais – nerimu, depresija, potrauminiu stresu. Tik nedidelė dalis gauna reikalingą psichologinę pagalbą. Kol visi susikoncentravę į vaikelį, mama lieka antrame plane.

Psichologė – apie moters tapimą mama: tarp vienatvės ir visuomenės spaudimo (2)

Sigita Valevičienė – keturių vaikų mama, psichologė, dirbanti su moterimis nėštumo, gimdymo metu ir po jo. Su ja kalbėjausi apie tai, kam skiriama mažiausiai dėmesio knygose apie nėštumą ir gimdymą – laikotarpį iš karto po gimdymo.

Kur ir kaip guldyti kūdikius (9)

Pagaliau išvydusios savo 9 mėnesius lauktą mažylį, mamos nori kuo ilgiau būti su juo. Tačiau akušeriai bei neonatologai pataria miegoti atskirai, kūdikį paguldant į savo lovelę. Medikai įsitikinę, kad pirmosiomis naujagimio gyvenimo savaitėmis reikėtų vengti bet kokios rizikos, be to, tėvų lova mažyliui yra tiesiog per minkšta.

Vaikas žnaibosi: kaip tinkamai sureaguoti, kad tai nepasikartotų (3)

Sunerimusi mama klausia psichologės patarimo, kaip tinkamai reaguoti į savo dukrytės žnaibymąsi. Metų ir trijų mėnesių mažylė ne kartą yra skaudžiai įžnybusi ir tėčiui, ir močiutei.

Kaip nuo mažų dienų užkirsti kelią vaiko isterijoms ir netinkamam elgesiui

Auginanti beveik vienerių metų vaiką mama klausia, kaip tinkamai reaguoti į mažylio nepasitenkinimą, kai jam neleidžiama daryti, tai, ko norisi.

Atviras pokalbis su mamomis: ar savo vaikus tikrai myliu vienodai (1)

Vieną dieną kalbėjausi su drauge apie vaikus ir nejučia kalba pakrypo apie meilę jiems. Ji prasitarė: „Gal aš ir baisi mama, bet mažąjį myliu labiau..." Susimąsčiau: deklaruojame, kad visus savo mažylius mylime vienodai, bet ar tikrai? Kelios mamos atvirai pasakoja apie meilę savo vaikams (vardai jų prašymu pakeisti).

Sveikatos psichologė – apie vaikų miegą: klausykite savo širdies

Besilaukdama pirmojo vaiko apgalvojau daug klausimų, bet apie miegą mąsčiau kaip apie savaime suprantamą dalyką. Kas čia gali būti sunkaus? Pavargai, atsigulei ir užmigai, - man taip atrodė.

Vaikas masturbuojasi: kaip tinkamai sureaguoti tėvams (11)

Pastebėjusi, kad sūnus save liečia ir jaučia malonumą, mama sutriko: kaip tinkamai reaguoti į tokius vaiko veiksmus? Psichologės komentaras.

Vaikas kategoriškai atsisako sėstis ant naktipuodžio: psichologės komentaras (5)

Trejų metų vaiką auginanti mama nerimauja, kad jos duktė niekaip neatsisako sauskelnių. Savo laiške skaitytoja rašo išbandžiusi daug būdų ir visi nepadėjo. Ką mamai patars specialistė?

Viena iš priežasčių, kodėl kūdikiai prastai miega naktimis

Kūdikio verksmas naktį iš vėžių gali išmušti net ir ramiausią mamą. Ypač kai mažylis dieną saldžiai miega, o naktį verčia apie jį šokinėti. Kodėl supainioja dieną su naktimi?

5 keisti naujagimio požymiai: kada iš tiesų verta sunerimti

Net jeigu per nėštumą jūs ruošitės tapimui tėvais, skaitysite daug knygų ir eisite į kursus, gimus vaikui tikrai pasitaikys dalykų, kurie jus nustebins.

Padėkite, auginu neramų vaiką, kuris niekada neužmiega pats (18)

Kūdikį auginanti mama teiraujasi specialisto pagalbos, kaip jai išmokyti vaikelį užmigti greičiau ir paprasčiau. Nes dabar jis užmiega vienu būdu - tik mamai kartu su juo šokinėjant ant kamuolio.

Kai mušasi kūdikis, nepulkite kaltinti blogo auklėjimo – priežastis kita (15)

Kodėl tokie maži vaikai, dar neišaugę iš kūdikystės, ima muštis? Kaip tinkamai į tokį elgesį sureaguoti tėvams? Į šiuos ir kitus tėvams rūpimus klausimus atsako psichologė.