Kalbos raidą tyrinėjanti mokslininkė dr. Ingrida Balčiūnienė: dvynių kalba – iššūkis tėvams

Dr. Ingridos Balčiūnienės, Vytauto Didžiojo universiteto Lituanistikos katedros docentės, parengtas straipsnis apie dvynukų kalbos raidos ypatumus.

Gimtosios kalbos išmokimas – sudėtingas ir dinamiškas procesas. Nors kartais atrodo, kad vaikai kalbą įsisavina tarsi savaime, ne visada šį kelią nueiti lengva ir paprasta. Kalbos įsisavinimo sunkumus gali nulemti tiek įgimti veiksniai (genetiškai perduodamos ligos), tiek neigiama patirtis (įvairios ligos, traumos) pačioje ankstyviausioje vaikystėje. Be to, kai kuriems vaikams būdingas kalbos vėlavimas (angliškai tokie vaikai vadinami „vėlyvaisiais kalbėtojais" – late talkers), neretai neturintis nieko bendra su kalbos sutrikimu, tačiau vis tiek reikalaujantis atidžios stebėsenos, o dažnai ir logopedo pagalbos.

Kalbos įsisavinimo sunkumus gali nulemti ir specifinė situacija, pavyzdžiui, dvikalbystė šeimoje ar aplinkoje, socialinė atskirtis, netipiška situacija, kai šeimoje auga dvyniai. Tokia kalbos raida dažnai vadinama netipine – taip pabrėžiama, kad ji skiriasi nuo įprastos kalbos raidos, tačiau nebūtinai yra susijusi su kalbos sutrikimu ar neišsivystymu. Vis dėlto netipinė kalbos raida dažnai pasireiškia kaip kalbos vėlavimas, užsitęsęs gramatinės sistemos įsisavinimas.

Apibūdinant kalbinės sistemos įsisavinimą, įprastai skiriami keturi etapai:

- Ikikalbinis etapas. Mažylis bendrauja neverbaliniu (nežodiniu) būdu, taria įvairius garsus (čiauška, vograuja, guguoja), tačiau jo kalboje dar nėra jokių gramatinės sistemos užuomazgų.

Lietuvių vaikų kalbos tyrimai rodo, kad vienažodžių pasakymų etapas įprastai tęsiasi iki 1,5‒1,8 metų, tačiau netipinės kalbos raidos atveju gali tęstis gerokai ilgiau.dr. Ingrida BALČIŪNIENĖ
- Vienažodžių pasakymų etapas. Vaikas jau moka keletą žodžių, ir jie dažnai atstoja visą sakinį, pavyzdžiui, sakydamas duok vaikas gali prašyti paduoti žaislą, duoti gerti ir t. t. Mažylis mechaniškai mėgdžioja tėvų ištartus žodžius ar dažniausiai girdimas jų formas. Šiuo laikotarpiu artėjama prie aktyvaus kalbos įsisavinimo proceso, tačiau žodynas dar nėra gausus, vaikas vartoja pavienius žodžius, o gramatikos apraiškų vis dar nepastebima. Lietuvių vaikų kalbos tyrimai rodo, kad vienažodžių pasakymų etapas įprastai tęsiasi iki 1,5‒1,8 metų, tačiau netipinės kalbos raidos atveju gali tęstis gerokai ilgiau. Pavyzdžiui, Vytauto Didžiojo universitete vykdant mokslinių tyrimų projektą „Netipiškos kalbos raidos specifika: dvynių kalbos atvejis" (pagal Lietuvos mokslo tarybos Valstybinę lituanistinių tyrimų ir sklaidos 2016–2024 metų programą, projekto reg. nr. LIP-020/2016) ir nagrinėjant dvynių kalbą, paaiškėjo, kad vienažodžių pasakymų etapas tęsiasi net iki 2‒2,5 metų. Viena iš priežasčių, lemiančių ilgą vienažodžių pasakymų vartojimą, yra vaikų kalbinis pasyvumas. Neretai vaikai, kuriems būdinga vėluojanti kalbos raida, yra sukaupę pakankamą pasyvųjį žodyną, tačiau jo aktyviai nevartoja (t. y., žino žodžius, tačiau jų netaria). Meškos paslaugą čia kartais daro ir tėvai: suprasdami vaiko komunikacinį tikslą vos iš vieno ištarto žodžio ar jo nuotrupos, neperklausia, nepasitikslina, taigi – neskatina vaiko kalbėti daugiau.

- Keliažodžių pasakymų, arba gramatinės sistemos formavimosi, etapas. Jo pradžia laikomas laikotarpis, kai vaikas dar imituoja, mechaniškai kartoja žodžius ar pasakymus, tačiau jau pastebima gramatinės sistemos užuomazgų: pasirodo pirmieji dviejų žodžių junginiai. Tipinės kalbos raidos atveju šis etapas prasideda vaikui sulaukus maždaug 1,5 m., tačiau netipinė kalbos raida gali lemti šio proceso vėlavimą. Pavyzdžiui, atlikti tyrimai parodė, kad dvyniai keliažodžius pasakymus pradeda vartoti tik apie 2,5 metus. Šis etapas yra pats aktyviausias kalbinės sistemos formavimosi procese. Vaikas, kartodamas dažnai girdimus žodžius, žodžių junginius ir girdėdamas dažniausias gramatines struktūras, pradeda jas atpažinti ir vartoti. Kitaip tariant, vaikas pradeda suvokti gramatinius ryšius tarp žodžių, jų galūnių ir kitų gramatinių elementų. Šiuo laikotarpiu vaikas įsimena esmines gramatikos taisykles, nors kol kas dar dažnai daro klaidų: pasirenka netinkamas galūnes, išdėlioja žodžius sakinyje netaisyklinga tvarka. Šiam etapui būdingas ir itin veržlus naujų žodžių išmokimas (Balčiūnienė, Kamandulytė in press). Keliažodžių pasakymų etapas įprastai trunka maždaug vienus metus (nuo 1,5 iki 2,5‒3 m.), tačiau netipinės kalbos raidos atvejais gali užsitęsti. Jau minėtas tyrimas parodė, kad 4 m. amžiaus dvyniai dar nėra įsisavinę daugelio gramatinių taisyklių.

- Sakinių, arba kalbinės komunikacijos, etapas. Tai – baigiamasis gramatinės sistemos įsisavinimo laikotarpis. Vaikas pradeda kalbėti daugianariais sakiniais, vartoja įvairų žodyną, nors dar gali daryti kalbos klaidų, kurios dažniausiai yra susijusios su išimtiniais ar sudėtingesniais atvejais. Svarbu tai, kad šiuo laikotarpiu vaikas tampa lygiaverčiu komunikacijos dalyviu, o jo kalba – vis labiau panašėja į suaugusiųjų, nors kai kurių semantikos ir sintaksės skirtumų išlieka iki 8–10 ir netgi daugiau metų. Įprastai jau 2,5‒3 m. amžiaus vaikų kalbą galima priskirti sakinių etapui, tačiau netipiniais atvejais šis etapas nepasiekiamas net iki 4 ar 5 metų. Pavyzdžiui, dvynių kalbos tyrimas parodė, kad ketvirtaisiais gyvenimo metais vaikai dar daro labai daug gramatikos klaidų, kurios jau nėra būdingos tokio amžiaus tipinės kalbos raidos vaikams.

Dvynių kalbos tyrimas parodė, kad ketvirtaisiais gyvenimo metais vaikai dar daro labai daug gramatikos klaidų, kurios jau nėra būdingos tokio amžiaus tipinės kalbos raidos vaikams.dr. Ingrida BALČIŪNIENĖ
- Kokios priežastys lemia dvynių kalbos raidos vėlavimą ir pernelyg užsitęsusius kalbinės sistemos įsisavinimo etapus? Pirmiausia, tik gimusių (net ir visiškai išnešiotų) dvynių ūgis ir svoris dažniausiai yra mažesnis nei nedvynių, šiek tiek lėčiau vystosi motorika, tad kyla vėluojančios kalbos raidos rizika. Antroji vėluojančios dvynių kalbos raidos priežastis – specifinė šeimos aplinka. Dvyniai nuo pat gimimo sulaukia mažiau suaugusiųjų dėmesio nei to paties amžiaus ir tokių pat poreikių nedvyniai vaikai, nes dviejų vienodo amžiaus vaikų priežiūra reikalauja daugiau laiko nei vieno vaiko priežiūra. Be to, dvyniai vaikai nuo pat gimimo itin daug laiko praleidžia kartu, o su aplinkiniais bendrauja mažiau nei po vieną augantys vaikai, todėl rečiau girdi suaugusiųjų kalbą ir turi mažiau galimybių jos mokytis. Dalindamiesi viena erdve, dalyvaudami bendrose veiklose, dvyniai dažniausiai girdi vienas kito skleidžiamus garsus ir ilgainiui pradeda sieti juos su veiksmais ir objektais. Būtent dėl šios priežasties formuojasi unikalus reiškinys – vadinamoji slaptoji dvynių kalba. Toks dvynių bendravimas nėra laikomas nei kalbos sutrikimu, nei kalbos sutrikimo priežastimi, tačiau turi neigiamos įtakos kalbos raidai. Atliktas tyrimas parodė, kad lietuviai dvyniai taip pat turi savo slaptąją kalbą, kurios nesupranta nei tėvai, nei kiti aplinkiniai, tačiau naudodamiesi šia kalba dvyniai sėkmingai bendrauja tarpusavyje. Atidžiau panagrinėjus slaptosios dvynių kalbos kiekybinį ir kokybinį santykį su įprasta kalba, matyti, kad slaptoji kalba trikdo įprastos kalbos raidą, lėtina naujų žodžių išmokimą, vėlina gramatinės sistemos įsisavinimą.

- Apibendrinant galima teigti, kad dvynių kalba yra rizikos veiksnys, į kurį turėtų atkreipti dėmesį ir tėvai, ir pedagogai. Suprantama, kad dvyniams apskritai būdingas kalbos vėlavimas, tačiau nereikėtų delsti, jei 3 metų dvyniai (ar vienas iš dvynių) vis dar daro labai daug gramatikos klaidų, jei jų kalbą sunkiai supranta (ar iš viso nesupranta) aplinkiniai (net jei patiems tėvams nekyla komunikacinių sunkumų). Svarbu paminėti, kad net ir nesant žymių kalbos sutrikimų, logopedo pagalba gali paspartinti vėluojančią kalbos raidą, praplėsti vaiko žodyną, o tai svarbu ir vaiko ateičiai. Juk vėluojanti ankstyvoji sakytinės kalbos raida trukdo vaikui lygiavertiškai dalyvauti bendraamžių pokalbiuose, žaidimuose, o vėliau, pradėjus lankyti mokyklą, neretai tampa skaitymo ir/ ar rašymo sunkumų priežastimi.

Dr. Ingrida Balčiūnienė – Vytauto Didžiojo universiteto Lituanistikos katedros docentė, Tarpkultūrinės komunikacijos ir daugiakalbystės tyrimų centro vyresn. mokslo darbuotoja. Daugiau kaip dešimt metų atlieka normalios ir sutrikusios kalbos raidos tyrimus, vadovauja nacionaliniams mokslinių tyrimų projektams, skaito paskaitas pedagogų kvalifikacijos kėlimo seminaruose.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis