Ko labiausiai reikia vaikui, kurį apima isterija? Atsakymas – tikrai ne diržo ir bausmės!

 (36)
Daugiau kaip metukų dukrytę auginanti mama sunerimo – jos mažylė neleidžia pasišalinti iš kambario nė minutei. Kai mama grįžusi paima ant rankų, isterijos kaip nebūta.
© Vida Press

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Lina klausia:

„Auginu 1 metų 3 mėnesių mergytę, ir staiga prieš savaitę ji pradėjo keistai elgtis. Jeigu noriu išeiti į virtuvę ar į tualetą, bet kur, tada ji pradeda nežmonišku balsu rėkti, rodo isterijos priepuolius, niekas nesugeba jos nuraminti, verkia tol, kol aš negrįžtu ir nepaimu jos. Nusiramina akimirksniu, kaip nebūtų ką tik rėkusi. Net nežinau, ar vesti pas gydytojus, ar ką man daryti. Man baisu, kad dar nebūtų baisiau“.

Atsako Individualiosios psichologijos instituto konsultantų programos dalyvė Milda Čeikienė, www.ipi.lt.

Sveika, Lina.

Auginant vaikus niekada nebūna nuobodu - kaip diena, taip naujiena. Vienos naujienos mus džiugina, nes jau žinome, laukiame, kad taip ir turi būti, esam jas „suplanavę“, priimame, kad tai normalu, o kitos „naujienos“ - gąsdina, nes nežinome, kaip elgtis, nepatinka, nes tai nėra įrašyta į mūsų vaiko augimo planus, nes trukdo gyventi gražų, tvarkingą, kontroliuojamą gyvenimą.

Deja, vaikai tuos planus labai sėkmingai keičia. Ir daro tai, net neatsiklausę. Todėl niekas neduoda garantijos, kad baisiau nebus.

Kas gi vyksta jūsų namuose? Iš atvejo aprašymo darau prielaidą, kad atėjo laikas, kai dukra pradėjo suprasti, kad mama ne šiaip dingsta, bet išeina į kitą kambarį, t.y. ją galima pasišaukti, kai norisi. O su gera, mylinčia mama, pačiu artimiausiu ir saugiausiu žmogumi norisi būti VISADA.

Tai yra baimė būti atskirtai nuo savo artimo žmogaus, viena iš egzistencinių baimių - vienišumo. Ir kai Jūsų dukrai nesaugu, ji daro tai, kas yra labai efektyvu - stiprina savo balsą tiek, kad pagaliau jūs "išgirstate" ir ateinate, paimate ant rankų.

Ar vesti dukrą pas gydytoją? Na, jei Jums tai padės nurimti ir suprasti, kas vyksta su dukra, tuomet tikrai taip.

Niekas neabejoja, kad geriausiai atliepiate ir suprantate dukros poreikius - tikriausiai daugiausiai praleidžianti laiko su ja. Bet leiskite ir kitiems atrasti SAVO santykį su ja. Jokios kritikos jų bandymų atžvilgiu!
Milda ČEIKIENĖ

Ką galėtumėt padaryti, kad Jums abiems būtų lengviau gyventi ir priimti naujus iššūkius? Manau, kad dabar labiausiai padėtumėt sau, jei galėtumėt padėti savo dukrytei priimti baimę būti Jūsų paliktai ir išmokyti bendradarbiauti - palaukti, pabūti vienai, priimti kitų žmonių rankas, kai Jums reikia išeiti.

Pirmiausia suprasti ir PRIIMTI dukros BAIMĘ, nenorą pasilikti vienai. Įvardinti, atliepti tai, ką ji jaučia: „Tu nori likti su manimi?“, „Nenori, kad aš išeičiau?“, „Tu nori, kad mes žaistume toliau kartu?“

Kai dukra pasijus priimta, suprasta, tuomet ji galbūt sutiks bendradarbiauti, kai paprašysite: „Dabar aš turiu išeiti į kitą kambarį. Labai greitai grįšiu, ir mes toliau galėsime žaisti.“

NEMELUOKITE vaikui ir nemanipuliuokite. Jokiais būdais neišeikite slėpdamasi, paslapčia, kol kiti žmonės nušnekina, nukreipia jos dėmesį. Tai tik skatina nepasitikėjimą ir nesaugumo jausmą.

IŠLIKITE RAMI. Ar tikrai taip yra sunku atlaikyti dukters ašaras, isterijas? Dukra galvoja: „Jei mamai yra per baisu, tai kaip jaučiuosi, elgiuosi, tai man nuo to dar baisiau“. Todėl dukrai, kuri puola į isteriją, kaip niekad reikia ramios ir tuos jausmus atlaikančios mamos. Stiprios emociškai mamos.

Mokykitės atpažinti savo jausmus, dirbkite su savimi. Jokiais būdais neneikite savo jausmų, savo baimės, bet paklauskite savęs, ar ši Jūsų baimė pagrįsta, ar ši situacija tikrai yra pavojinga mano ar vaiko gyvybei?

Tai, kad jūs išeisite trumpam į tualetą, ir su mergaite pabus kitas artimas jai žmogus, manau, sutiksite, kad nėra pavojinga nei Jūsų, nei vaiko gyvybei. Vadinasi, čia Jūsų baimė jus valdo. Ji neleidžia Jums racionaliai mąstyti. Yra pratimų dirbti su baimėmis. Man patinka medituoti ir apmąstyti ką nuveikiau šiandien, ką pasakiau, padariau. Mokytis stebėti save tarsi iš šono. Įsisąmoninti savo jausmus, veiksmus. Savarankiškai tai daryti sunkiau, nes mes sukamės tarsi užburtame savo rate. Geriau, kai retkarčiais paklausia neutralus stebėtojas, konsultantas.

Vaikui, kuris puola į isteriją, kaip niekad reikia ramios ir tuos jausmus atlaikančios mamos. Stiprios emociškai mamos.
Milda ČEIKIENĖ

Ugdykite SAVO pasitikėjimą kitais artimais jai žmonėmis. Gal jie ne taip sauskelnes keičia, ne taip puodelį laiko, ne taip migdo, ne taip ramina, bet tai JŲ ryšys. Ir tegul tas ryšys mezgasi per klaidas, atradimus, susitarimus tik JŲ tarpe. Niekas net neabejoja, kad geriausiai atliepiate ir suprantate dukros poreikius - tikriausiai daugiausiai praleidžianti laiko su ja. Bet leiskite ir kitiems atrasti SAVO santykį su ja. Jokios kritikos jų bandymų atžvilgiu!

Padėkite artimiesiems papasakodama dukters dienos ritmą, apie jos mėgstamus žaidimus, maistą, bet neįkyrėkite patarimais. Jie suras savo „paėmimą". Dirbkite su savo baime, kad tas artimas žmogus gali nuskriausti dukrą. Netyčia, iš nežinojimo. Bet tikrai tai nebus mirtina... O jei nesate tikra to žmogaus kuo geriausiais ketinimais, tuomet nepalikite jam jos.

Kuo daugiau bus aplinkui žmonių, kuriais jūs ir jūsų dukra gali pasitikėti, tuo Jums bus lengviau išeiti. Atminkite, kad šį etapą turėsite pakelti į aukštesnį lygį su darželio auklėtojoms, su pirma mokytoja, su paauglystės draugais, su jos vaikinu. Todėl geriau nedelsti ir pradėti mokytis jau dabar pasitikėti kitais žmonėmis.

PADRĄSINKITE save, dukrą ir artimuosius. Atkreipkite dėmesį, kai dukra pasilieka bent kelioms sekundėms viena, arba kai užsiima, žaidžia savarankiškai.

Atšvęskite, kai jums pavyksta „perlipti“ per save ir atiduoti dalį atsakomybės kitiems žmonėms. Padrąsinkite kitus žmones, kurie pasilieka su jūsų dukra, savo ryžtingu išėjimu ir grįžimu tik tuomet kai susitvarkysite, pabaigsite reikalus.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Vystymasis

Kuo ypatingi bus 2018 metais gimę vaikai?

Sakoma, kad metai, kuriais gimęs žmogus, jam suteikia tam tikrų charakterio savybių ir turi įtakos jo likimui. Jei jūsų šeimą jau aplankė geros naujienos, kad laukiatės, tikriausiai, norite pasmalsauti, kokios savybės pagal kinų horoskopą prognozuojamos jūsų mažyliui.

Kaip išrinkti dovaną pagal Zodiako ženklą (1)

Ką padovanoti vaikui artėjančių švenčių proga, gali pasufleruoti ir mažylio Zodiako ženklas. Kiekvienam iš jų būdingos tam tikros charakterio savybės, į kurias atsižvelgiant ir reikia rinkti dovaną.

Psichologė – apie neramų kūdikių miegą (1)

Psichologė Karolina Gurskienė apžvelgia naujagimio ir kūdikio iki trijų mėnesių amžiaus miego įpročius.

Kalbos raidą tyrinėjanti mokslininkė dr. Ingrida Balčiūnienė: dvynių kalba – iššūkis tėvams (4)

Dr. Ingridos Balčiūnienės, Vytauto Didžiojo universiteto Lituanistikos katedros docentės, parengtas straipsnis apie dvynukų kalbos raidos ypatumus.

Kai vaikas sako NE, jis tėvams nori perduoti vieną svarbią žinią (1)

„Ar nori valgyti?“ „Ne!“ „Eime į lauką“ „Ne!“ „Kurią kepurę nori dėtis – raudoną ar geltoną?“ „Ne!“ Jeigu jums pažįstamos šios situacijos, skaitykite toliau.

Sveikatos psichologė Milda Kukulskienė: mums trūksta švelnumo

Apibaru vaiką, kad išpylė arbatą. Vyras niekur neranda, kur praėjusiais metais padėjo kalėdines lemputes. Visi vairuoja kaip išprotėję. Gana rimtai apsvarstau Geležinės lapės pasiūlymą „Susipykti su visais, tada nereikės pirkti tų nelaimingų kalėdinių dovanų". Facebook platybėse akį patraukia vaizdinga skritulinė diagrama: „Kodėl pykstu?". Atsakymas: „Nežinau", 100 proc. Juokiuosi.

Kiek iš tiesų skiriame laiko savo vaikams per dieną

Jau kone anekdotu tapęs posakis, kad „lietuviai tėvai savo vaikams skiria 7 minutes“ kažin ar yra statistiškai tikslus. Visgi kaip rodo tyrimai, tėvai vis daugiau skiria laiko vaikams, negu, pavyzdžiui, prieš keliasdešimt metų.

Kodėl vienos moterys po gimdymo verkia, o kitos – juokiasi (4)

Ką jaučia moteris po gimdymo? Kodėl vieną akimirką ji juokiasi, o kitą - jau verkia? Apie tai pasakoja psichologė Karolina Gurskienė.

Patarimai labai pavargusiai mamai (3)

Pervargusi mama ne visada pati supranta, kad jai reikia pagalbos. Gerai, jei pirmuosius jos „perdegimo“ požymius pastebi artimieji. O jei ne? Siūlome keletą patarimų nuo vaikų auginimo pavargusioms mamoms. Jei ne visi, tai bent vienas ar kitas tiks būtent jums.

Pirmieji vaiko metai: svarbiausi raidos požymiai kiekvieną mėnesį

Nors pirmaisiais savo gyvenimo metais vaikas atrodo labai gležnas, o atsiranda ir manančių, kad šiuo periodu jis tik valgo bei miega, tačiau kūdikių raidos specialistai pataria atidžiai stebėti vaiko reakcijas, stimulus į aplinką, sudaryti jam tinkamas sąlygas vystytis tiek fiziškai, tiek emociškai.

Psichologė pataria, kaip paruošti vaiką brolio ar sesės gimimui

Naujojo šeimos nario atsiradimas iš esmės pakeičia visą šeimos gyvenimą – namie atsiranda daugiau sumaišties ir daug daugiau nežinomybės.

Vaikas nesisėda ant puoduko: psichologės patarimai tėvams (1)

Beveik dvejų metų berniukas jau buvo atsisakęs sauskelnių ir apie tris mėnesius nebesituštino į jas. Tačiau gimus broliui viskas pasikeitė. Kaip vėl iš naujo suformuoti jam savarankiško tualeto įgūdžius?

Kokio Zodiako ženklo vaiką sunkiausia auklėti

Kelis vaikus auginantys tėvai pastebi, kad neretai vienoje šeimoje augančių ir vienodai auklėjamų vaikų charakteriai iš esmės skiriasi. Viena iš priežasčių - tam tikrus charakterio bruožus vaikas atsineša jau gimdamas. Svarbu nepamiršti, kada jis gimė ir koks yra jo Zodiako ženklas.

6 vaikų auginimo klausimai, dėl kurių dažniausiai susipeša mamos

Mamų interneto forumai Lietuvoje pamažu prarado savo turėtą populiarumą, kai išpopuliarėjo socialinis tinklas „Facebook“. Daugelis mamų grupių tiesiog persikėlė bendrauti čia.

Ilga kelionė namo: ką patiria neišnešiotų kūdikių mamos

Lapkričio 17 d. minima Pasaulinė neišnešiotų naujagimių diena. Visada šalia neišnešioto kūdikio yra jo mama. Anksčiau laiko pagimdžiusios moterys dažniau susiduria su psichologiniais sunkumais – nerimu, depresija, potrauminiu stresu. Tik nedidelė dalis gauna reikalingą psichologinę pagalbą. Kol visi susikoncentravę į vaikelį, mama lieka antrame plane.