Turbūt dažnam iš mūsų senuose paveikslėliuose matytas vaizdas, kaip pirkioje virš lopšio pasilenkusi mama supa savo kūdikį. Tame vaizdelyje telpa tiek šilumos, meilės, ramybės, jaukumo. Jei paklaustume savęs koks „įgarsinimas" tiktų šiam paveikslėliui, neabejotinai pirma mintis būtų – lopšinė. Pafantazuokime, o jeigu vietoj dainuojančios mamos kampe stovėtų magnetofonas su leidžiamu CD įrašu? Arba žaisliukas, be sustojimo grojantis vieną ir tą pačią melodiją? Mūsų vaizdelis kaip mat prarastų didžiąją dalį emocinio svorio. Sugrįžkime į realybę ir pripažinkime, juk neretai ir mūsų vaikus ramina ir migdo ne mamos ar tėčio dainuojama lopšinė, o iš kurio nors kambario kampo sklindantis muzikinis įrašas. Tai geriau negu nieko, bet kodėl savo vaikams neduoti geriausio?

Pirma pažintis – motinos įsčiose

Pirma mažylio pažintis su lopšinėmis turėtų būti dar jam negimus. Jau nuo 16 nėštumo savaitės per odą ir kaulus vaisius pradeda reaguoti į garsus. Taip prasideda jo pažintis su pasauliu. Pirmiausia mažylis išgirsta žemus mamos širdies dūžius. Vėliau jo girdimų garsų spektras plečiasi, įsijungia ir išorinio pasaulio garsai. Nuo mamos priklauso, kokioje akustinėje aplinkoje vystysis vaikelis ir kas vėliau, jam gimus, taps jau pažįstamu, įprastu ir raminančiu garsiniu fonu.

Terapinis lopšinių poveikis

Kiekvienas, dainuojantis mažyliui lopšines, pastebi stiprų jų terapinį poveikį. Jeigu linksmos aktyvinančios dainelės skatina vaiką prisidėti prie dainavimo gugavimu, bandymu mėgdžioti dainos intonacijas, rankyčių ir kojyčių judesiais išreikšti pasitenkinimą, tai švelnios, dažniausiai lėto tempo, besikartojančios melodijos lopšinės vaikui skamba lyg mamos paglostymas balsu.

Vos gimęs mažylis, išgirdęs prenatalinėje stadijoje jau girdėtas lopšines, jas atpažįsta, suklusta, nurimsta. Šis atpažinimas – dar labai mažos jo patirties didelė dalis. O tai, ką mes priimame kaip savą ir pažįstamą, jau savaime ramina. Pats dainavimo – klausymosi procesas tampa intymiu mamos ir vaiko dialogu, žinomu ir suprantamu tik jiems abiems. Lopšinių dainavimas neretai papildomas vaikelio sūpavimu. Tai sustiprina lopšinės poveikį dar labiau, nes supimo jausmą mažylis atsimena dar iš būvimo mamos pilve.

Nereikia būti profesionaliu muziku

Nereikia pergyventi, kad neturime didelio lopšinių rezervo, mokame tik dvi tris daineles. Lietuvių kalba pati savaime yra daininga, užtenka improvizuojant melodiją apdainuoti savo jausmus mažyliui, ir gausis pati švelniausia, nuoširdžiausia lopšinė. Abejoti savo klausa ar balso galimybėmis taip pat nevertėtų. Vaikas nevertina jūsų muzikinių gebėjimų, jis tiesiog įsimena mamos balso intonacijas, kurios jam suteikia saugumo jausmą.

Tad neabejokime lopšinių nauda, nes ji yra neišmatuojama bet kuriame mažylio vystymosi etape. Dainuoti per anksti niekada nebus. Išnaudokime tas galimybes, kurias turime kiekvienas, augindami sveikus ir laimingus vaikus.

Reda Dubikaltytė, Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namų muzikos vadovė