Psichologės patarimai apie vaikų miegą, kuriuos išgirsti turėtų visi tėvai

 (3)
Kūdikio miegas jo gyvenime užima didelę laiko dalį ir labai svarbią vietą.
© Adobe Stock

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Miegodamas mažylis ne tik ilsisi, tačiau kartu ir auga, vystosi, apdoroja per dieną gautą informaciją. Kad kūdikio migdymas ir miegojimas netaptų tėveliams kančia, reikėtų nepamiršti kelių svarbių aspektų.

MIEGOJIMO VIETA

Visų pirma, kūdikio miegojimo vieta turėtų būti tinkamai paruošta. Neapkraukite lovytės visokiais barškučiais, migdukais ar kitais žaisliukais – tai poilsio ir nusiraminimo vieta, o papildomi daiktai blaško. Jei mažylis jau turi savo mėgstamą žaislą – tik jį ir palikite, visus kitus išneškite į aktyviąją zoną, kurioje mažylis daugiausiai praleidžia laiko būdraudamas.

Kambarį, kuriame mažylis miega, stenkitės periodiškai vėdinti - prieš miegą ir po jo. Specialistai rekomenduoja kūdikio kambaryje palaikyti 18 – 21 laipsnio temperatūrą, taip mažylis nei perkais, nei sušals.

Naktinio miego metu užtraukite užuolaidas – tamsa padeda greičiau užsnūsti ir nesikelti ryte su pirmaisiais saulės spinduliais. Priešingai, pietų miego metu užuolaidų užtraukti nerekomenduojama, nes kūdikis gali susipainioti ir per ilgai miegoti dienos miego, dėl ko jam sunkiau užmigti ir miegoti naktį.

KANTRYBĖ IR NUOSEKLUMAS

Migdydami kūdikį būkite kantrūs ir konkretūs. Pamažu bandykite pereiti prie konkrečios ėjimo miegoti valandos ir susikurkite kiekvieną vakarą naudojamą tokį patį, nekintamą ritualą. Nors atrodytų, kad kūdikis dar per mažas ką nors suprasti – tam tikra įvykių seka ir visada tas pats laikas savaime ima ruošti organizmą miegui ir kūdikis, atėjus laikui, tampa labiau mieguistas.

Migdymo ritualas turėtų būti paprastas kūdikiui ir patogus jums, kadangi tai vakaro metas, ir visi nori kuo greičiau eiti ilsėtis. Ritualas galėtų būti maždaug toks: nusiprausimas – dantukų valymas – pižamos apsirengimas – lopšinė – miegas. Atliekant tuos pačius veiksmus ilgą laiką kūdikis dar prieš artėjant miegojimo laikui pats ims žiovauti ir ruoštis miegui.

NELEISKITE ĮSIVERKTI

Niekada nepalikite verkiančio kūdikio vieno neva „išsiverkti“. Kūdikiui, priešingai nei suaugusiajam, nesusikaupia jokie rūpesčiai ar problemos, jis jų sąmoningai neslopina, todėl išsiverkti ir leisti emocijoms „išplaukti" jam tikrai nereikia.

Kūdikiui reikia daug tėvų pagalbos, kad jį supantis pasaulis taptų pažįstamas, tad kokį jūs jį pateiksite mažyliui – tokiame jis ir gyvens. Jeigu vos pravirkęs mažylis iškart sulauks tėvų meilės ir dėmesio, jis jausis saugus ir mylimas.
Psichologė Karolina GURSKIENĖ

Leiskite išsiverkti sau ir ypač „išsiverkti" (t. y. išsikalbėti, išlieti emocijas) savo partneriui. Kūdikio auginimas nelengvas uždavinys, todėl susikaupusias emocijas pasidalinkite tarpusavyje, kartu ne tik džiaukitės, bet ir atviru tekstu ir emocijomis išreikškite vienas kitam pyktį, liūdesį ir kitas emocijas. Neleiskite negatyvumui kauptis, nes jis niekur nedings, o prisikaupęs per daug – garantuotai išsilies pačiu netinkamiausiu metu.

Labai dažnai girdime kalbant, ypač apie vyrus, kad „toks stiprus buvo, niekada neverkė ir štai – infarktas". Infarktui, kaip ir daugeliui ligų, įtakos turi užslopintos emocijos. Nekaupkite jų, tai ne turėti gerą knygą, kurią vėl atsiversi – tai turėti užtaisytą šautuvą, kuris kažkada iššaus.

AR VISKAS GERAI KŪDIKIUI?

Kūdikio verksmas visada turi priežastį: galbūt jam kažką skauda, gal šalta arba karšta, alkanas arba šlapias, nori arba nebenori miego. Galvoti, kad kūdikis verkia, nes bando manipuliuoti tėvais – neteisinga. Nors jis yra tikras stebuklas, manipuliuoti jis dar per mažas, nes dar neturi taip gerai išsivysčiusių protinių gebėjimų.

Kūdikiai, kurie buvo mokomi užmigti paliekant juos verkti vienus lovelėje iki kol nuvargs ir užmigs, labai dažnai vėliau praranda ūpą mokytis, pažinimui, dažnai pristinga entuziazmo domėtis juos supančiu pasauliu. Neraminamas ir paliktas verkti mažylis susidaro įspūdį, kad jis nėra nei svarbus, nei reikalingas, o jo išgyvenamas skausmas yra siektinas ir trokštamas tėvų elgesys. Toks kūdikis išmoksta kentėti, galiausiai jis išmoksta užmigti vos paguldytas į lovytę be jokios tėvų pagalbos, bet ne todėl, kad jis suprato esmę – „atėjo vakaras, todėl sukuosi ant šono ir einu miegoti", bet todėl, kad suprato, kad „nors ir kiek verksiu ir kviesiu mamytę, paguldytas vakare į tamsų kambarį aš esu nebepageidaujamas".

Toks tėvų elgesys gali turėti didžiulės įtakos tolimesniam kūdikio tiek psichomotoriniam, tiek fiziniam vystymuisi: jis gali pradėti vėliau kalbėti, ropoti, sėdėti ar vaikščioti. Nors kūdikiai gali verkti daug ir dažnai, reikėtų stengtis, kad užmigimo procesas būtų kaip galima ramesnis, kai tai padaryti sunku – kad kaip galima ramesni, empatiški ir užjaučiantys būtų tėvai.

MEILĖ AR LEPINIMAS?

Kūdikiui reikia daug tėvų pagalbos, kad jį supantis pasaulis taptų pažįstamas, tad kokį jūs jį pateiksite mažyliui – tokiame jis ir gyvens. Jeigu vos pravirkęs mažylis iškart sulauks tėvų meilės ir dėmesio, jis jausis saugus ir mylimas, ir tai visiškai ne tas pats, kas lepinimas. Lepinti – tai daryti už mažylį tai, ką iš esmės jis gali padaryti ir pats. Dažnai glausti prie savęs, nes norisi – tai meilė.

Psichologė Karolina Gurskienė

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją