Tėvų klaida, dėl kurios vaikai vakarais sunkiai užmiega

 (41)
Ramus vakaras - vienas trokštamiausių visų tėvų dalykų. Ramus. Taikus. Klusnus. Mielas. Jaukus. Pasibaigiantis jaukiais patalais ir saldžiais sapnais. Bet... Būtent ramūs vakarai yra vienas iš dažniausiai prapuolančių ar kažkur pasimetančių dalykų.
© Vida Press

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Be to, vakaro neramumas turi tendenciją neramėti, didėti, plėsti ir apimti vis didesnį laiko tarpą ir įtraukti vis daugiau žmonių.

Viskas prasideda nekaltai. 15 min. pasūpavimu, paglostymu, nugarytės pakasymu, pagulėjimu šalia, stiklinės vandens atnešimu... O baigiasi... Hmm... Visos šeimos, įskaitant ir kituose miestuose gyvenančias močiutes, draugus, kaimynus ir bendradarbius didžiuliu darbu, sprendimų paieškomis, reikalo analizėmis ir t.t. Visi dirba nuo ryto iki vakaro.

Pirmiausia, noriu užbėgti visoms kalboms už akių ir pasakyti, jog vaikams būtini pasūpavimai, paglostymai, nugarytės pakasymai, pagulėjimai šalia, stiklinės vandens atnešimas ir t.t. ir t.t. Vaikams reikia daug mielų veiksmų iš tėvų pusės. Tik dalykas yra tas, jog tokie mieli veiksmai turėtų kurti harmoniją, laimę, jaukumą, meilę... Visiems. Vaikams ir tėvams. Bet ne verksmus, klyksmus, baimes, pykčius, galvos skausmą, įtampą ir t.t.

Ir ne, tėvai, kurie nesutinka savo brangučio sūpuoti dvi valandas tam, kad užmigdytų, nėra nei beširdžiai, nei demonai, nei auginantys vaikus kažkaip netinkamai, neprieraišiai ar dar kažkaip ne taip.

Visų pirma, pradėkime nuo to, jog emociškai ir fiziškai sveikas vaikas nesimigdo nei dvi valandas, nei valandą. Emociškai ir fiziškai sveikas vaikas neturi baimių: tamsos vienatvės, šalčio, alkio, pabaisų ar dar kažko. Tą puikiai įrodo faktai apie tai, kaip žmonės išgyvena stichines nelaimes ar kiek išbūna griuvėsiuose po žemės drebėjimo. Kuo mažesnis kūdikis, tuo didesnes išgyvenimo galimybes jis turi. Vien tik todėl, kad kūdikis neturi baimės mirti iš bado, troškulio, jis nebijo tamsos ar dar kokių kitų išsigalvotų dalykų. Jis būna. Taip, jam norisi artumo. Bet ne, jis nebijo. Baimės yra įgyjamas dalykas. Baimės - tai „dovanėlė", kurią vaikai gauna iš tėvų, senelių, artimųjų, aplinkos...

Diskutuojant apie „miego reikalą" labai dažnai tenka girdėti tėvus sakant, jog jų vaikai bijo. Tegaliu pasakyti, jog patys prigąsdinote, patys skatinote baimes, štai jie ir bijo. Bijo tėvai, kad vaikai bijo ir neužmigs ramiai. Bijo vaikai - kažko... Kažko, nes nėra ko, o baimė „kabo" ore ir nieko kito nelieka kaip tik bijoti. Taip, būna, jog vaikai iš tiesų yra išgąsdinti: mirties, netekties, griaustinio, filmo... Bet tikras išliekantis išgąstis nėra labai dažnai pasitaikantis dalykas. Būna mažutis išgąstėlis, kuris praeitų per dieną, bet mes sugebame įsivelti į kalbas apie baimes, viską dramatizuojame, reaguojame ir pateikiame taip, jog iš tiesų yra ko bijoti. Vaikas ir bijo, juk yra ko bijoti. Praeina keli mėnesiai, visi pamiršo tą nuo lovos nukritusį ir garsiau bumptelėjusį kamuoliuką, kuris buvo baimės pradžia. Po kelių mėnesių teliko faktas, kad vaikas bijo. Jis kartojamas dažnai, kas vakarą, apie baimę pasakojama sutiktiems žmonėms. Per tą laiką dar kažkas nukrenta ar sugirgžda. Dar daugiau baimės. Tėvai kalba „Mūsų vaikas bijo". Vaikas tėvų klauso ir nuoširdžiai, kiek tik gali, tiek bijo. Laikas eina ir kas vakarą padėtis blogėja.

Kita dažnai girdima neramių vakarų priežastis yra dar keistesnė, ji skamba maždaug taip: „Mano vaikas vakarais neramus, negali užmigti. Toks jau augimas". Tėvai šventai tiki, kad jų vaikas vakarais būna neramus ir negali užmigti. Taigi, tėvai tiki, jog vakarai jų namuose yra katastrofiški. Dar nespėjus grįžti namo, jau pradedama jausti artėjančio vaikų migdymo įtampa. Ji ore. Visur. Ją jaučia kiekvienas. Ryte atsibundama su įtampa dėl nemiegotos nakties, su neviltimi, jog ir šį vakarą niekas nesikeis ir su burnojimu praėjusiam vakarui. Įtampa visur. Galiausiai vaikai tampa neramūs vos pramerkę akis. O kaip kitaip? Atrodytų nėra jokios priežasties. O ji yra. Ji svarbi ir gili. Tenka matyti, kaip tėvai pasakodami apie tokią situaciją ir padėtį net būdami visai neutralioje aplinkoje įsitempia, susigūžia, susijaudina. Įtampa tarsi mėšlungis sutraukia žmogų. Ji tampa nuolatine būsena ir net nesvarbu, jog vaiko nėra šalia, jog puiki diena ir vakaras dar toli. Baimė, neviltis ir skausmas apima visą suaugusį žmogų, o iš suaugusiojo pasiekia ir mažą žmogų. Šiuo atveju lygiai kaip ir pirmuoju. Niekas nebežino, kaip ir kada viskas prasidėjo. Telieka tikėjimas. Taip jau yra.

Ką daryti?

Nusiraminti suaugusiems:

-Patikėti, jog nuo šio momento viskas po truputį, po lašelį, po žingsnelį pradeda gerėti.

- Nelyginti savo vaiko su saldžiai snaudžiančiais ir iš malonumo čepsinčiais kaimynų ar draugų angelėliais. Lyginti savo padėtį šiandien su savo padėtimi vakar. Ne tik tai, kiek laiko teko vaiką migdyti, bet ir tai, kaip jaučiausi, ką galvojau, ar pykau, ar su antrąja puse ir vėl susipykau. Su kokia nuotaika ir nusiteikimu atsikėliau ryte.

- Nusiteikti, jog reikės laiko. Daug. Pvz., kelių mėnesių iki visiško idealaus pagerėjimo. Po savaitės situacija greičiausiai nebus tobula.

- Draugams ir artimiesiems uoliai pasakoti visus mažus situacijos pagerėjimo trupinius. Nesvarbu, kad vaikas girdėtų, nesvarbu, kokio jis amžiaus. Svarbu, kad situaciją pasakotų tėvai. Šio pasakojimo tikslas yra, kad tėvai patikėtų, jog jų vaikai vis ramiau ir ramiau miega. Svarbu, jog neliktų vidinių tėvų abejonių dėl to ar padėtis gerėja, ar ne. Kalbant ir pasakojant kitiems daug lengviau įtikėti patiems.

- Artėjant vakarui, rasti nusiraminimo būdų. O dar geriau, jei raminimasis vyktų kartu su vaiku. Muzika gali būti vienas iš variantų. Žemiau įkelta lopšinė puikiai tam tinka. Ją galima klausytis ir ryte, ir dieną, ir vakare. Daug kartų. Tarsi maldą ar mantrą kartoti. Būtent ši lopšinė man atrodo tinkama sudėtingiems vakarams nuraminti. Tarkime visiems gerai žinoma „AA aa pupa. Kas tą pupą supa?" - gal ir raminanti bet neatlieka maldos / mantros / įsikalbėjimo funkcijos. O ši, klausantis daug kartų, turėtų įtikinti, jog angelėlis užmerks akeles ir ramiai miegos.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Vystymasis

Kodėl vaikas nenori tuštintis į tualetą, nors šlapinasi be problemų

Skaitytoja klausia patarimo apie tai, kaip pripratinti vaiką tuštintis į tualetą. Sauskelnių jis atsisakė prieš pusmetį, tačiau "tualeto reikalai" vis dar šlubuoja.

Skaitytoja: kaip ištverti vaiko isterikavimus ir kritimą ant žemės ko nors negavus (1)

Trejų metų dukrytę auginanti mama prisipažįsta sunkiai susitvarkanti su mažylės isterijos priepuoliais. Ką jai patars specialistė?

Birutė: vaikas nemėgsta savo močiutės, tiesiog bėga nuo jos – ką daryti? (20)

Mama klausia specialistų patarimo: ką daryti, jei sūnus nemėgsta močiutės ir nenori su ja pasilikti. Močiutę tai liūdina, mama irgi jaučiasi nepatogiai. Gal yra išeitis?

Ant nugaros miegodamas kūdikis gali uždusti: tiesa ar mitas (8)

Saugaus kūdikio miego taisyklių žinojimas neabejotinai gali padėti išvengti Staigios kūdikių mirties sindromo (SKMS).

Rugsėjo mėnesį yra trys neeilinės dienos – 9, 19 ir 21

Kai šeimos planuoja pagausėjimą, jos iš anksto apgalvoja, kokiu metų laiku gims būsimasis vaikelis. Jeigu paklaustumėte JAV dirbančių pedagogų, kuo jiems ypatingas rugsėjis, daugelis atsakytų, kad būtent šį mėnesį yra švenčiama daugiausia vaikų gimtadienių.

Kaip sužinoti, kokio ūgio užaugęs bus jūsų vaikas (3)

Kažin, kokio ūgio bus mano vaikas? Taip savęs klausia ne vieni mažylio susilaukę tėvai. Preliminarų vaiko ūgį užaugus galima sužinoti atlikus kelis matematinius veiksmus.

Neramaus kūdikio košmaras, arba ko niekada nesupras tie, kam su vaiku lengva (67)

Mano mergaitei jau metukai. Ir pagaliau drįstu parašyti apie pirmojo pusmečio išgyvenimus, auginant reiklią nuolatiniam dėmesiui, itin neramią dukrytę. Pirmasis mudviejų pusmetis buvo mano didžiausias fizinių jėgų ir emocinės pusiausvyros išbandymas.

Kad vardas atneštų sėkmę gyvenime, svarbu kai ką žinoti (5)

Egzistuoja daugybė veiksnių, darančių poveikį žmogaus likimui. Vardas – dažnai toli gražu ne patį nereikšmingiausią vaidmenį atliekantis veiksnys.

Vaikai, kuriems nebus lengva gyvenime: kaip padėti gali tėvai

Vaikai krykštauja, žaidžia, o jis stovi vienas ir stebi arba ramiai sau piešia įsispraudęs kamputyje. Ar sunerimti tėvams? Konsultuoja psichologė psichoterapeutė Rūta Bačiulytė.

Būkite žmonės, niekada nesakykite to pagimdžiusiai moteriai (100)

Vaiką pagimdžiusi mama jautriai reaguoja į aplinkinių pastabas apie vaikų auginimą, žindymą ir kūną po gimdymo. Neretai neatsargiai vieną ar kitą žodį lepteli artimi žmonės - anyta, mama, bendradarbė, draugė.

Miego problemų specialistė: kiek turi miegoti skirtingo amžiaus vaikai (4)

Esu tikra, kad matėte keletą lentelių, kiek valandų tam tikro amžiaus vaikas turi miegoti dieną ir naktį.

Jei vaikas miega tėvų lovoje: dar negirdėti faktai (40)

„Kuo daugiau vaikas myluojamas vaikystėje, tuo ramesnis jis bus suaugęs."

Kokius trūkumus turi vaikų migdymo metodai, kuriais žavisi daug šiuolaikinių mamų (12)

Kūdikio atėjimas į šeimą – didžiulė laimė. Tačiau tėvų džiaugsmas greitai ima blėsti, jei kas naktį juos pažadina verksmas.

Psichologės patarimai apie vaikų miegą, kuriuos išgirsti turėtų visi tėvai (3)

Kūdikio miegas jo gyvenime užima didelę laiko dalį ir labai svarbią vietą.

Kai šokdina ir neklauso nuosavas vaikas: ką patars specialistė

Kaip reaguoti, kai vaikas elgiasi nepagarbiai su jumis ir ožiuojasi? Siūlome keletą galimų šios problemos sprendimo būdų.