Tėvų klaida, dėl kurios vaikai vakarais sunkiai užmiega

 (41)
Ramus vakaras - vienas trokštamiausių visų tėvų dalykų. Ramus. Taikus. Klusnus. Mielas. Jaukus. Pasibaigiantis jaukiais patalais ir saldžiais sapnais. Bet... Būtent ramūs vakarai yra vienas iš dažniausiai prapuolančių ar kažkur pasimetančių dalykų.
© Vida Press

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Be to, vakaro neramumas turi tendenciją neramėti, didėti, plėsti ir apimti vis didesnį laiko tarpą ir įtraukti vis daugiau žmonių.

Viskas prasideda nekaltai. 15 min. pasūpavimu, paglostymu, nugarytės pakasymu, pagulėjimu šalia, stiklinės vandens atnešimu... O baigiasi... Hmm... Visos šeimos, įskaitant ir kituose miestuose gyvenančias močiutes, draugus, kaimynus ir bendradarbius didžiuliu darbu, sprendimų paieškomis, reikalo analizėmis ir t.t. Visi dirba nuo ryto iki vakaro.

Pirmiausia, noriu užbėgti visoms kalboms už akių ir pasakyti, jog vaikams būtini pasūpavimai, paglostymai, nugarytės pakasymai, pagulėjimai šalia, stiklinės vandens atnešimas ir t.t. ir t.t. Vaikams reikia daug mielų veiksmų iš tėvų pusės. Tik dalykas yra tas, jog tokie mieli veiksmai turėtų kurti harmoniją, laimę, jaukumą, meilę... Visiems. Vaikams ir tėvams. Bet ne verksmus, klyksmus, baimes, pykčius, galvos skausmą, įtampą ir t.t.

Ir ne, tėvai, kurie nesutinka savo brangučio sūpuoti dvi valandas tam, kad užmigdytų, nėra nei beširdžiai, nei demonai, nei auginantys vaikus kažkaip netinkamai, neprieraišiai ar dar kažkaip ne taip.

Visų pirma, pradėkime nuo to, jog emociškai ir fiziškai sveikas vaikas nesimigdo nei dvi valandas, nei valandą. Emociškai ir fiziškai sveikas vaikas neturi baimių: tamsos vienatvės, šalčio, alkio, pabaisų ar dar kažko. Tą puikiai įrodo faktai apie tai, kaip žmonės išgyvena stichines nelaimes ar kiek išbūna griuvėsiuose po žemės drebėjimo. Kuo mažesnis kūdikis, tuo didesnes išgyvenimo galimybes jis turi. Vien tik todėl, kad kūdikis neturi baimės mirti iš bado, troškulio, jis nebijo tamsos ar dar kokių kitų išsigalvotų dalykų. Jis būna. Taip, jam norisi artumo. Bet ne, jis nebijo. Baimės yra įgyjamas dalykas. Baimės - tai „dovanėlė", kurią vaikai gauna iš tėvų, senelių, artimųjų, aplinkos...

Diskutuojant apie „miego reikalą" labai dažnai tenka girdėti tėvus sakant, jog jų vaikai bijo. Tegaliu pasakyti, jog patys prigąsdinote, patys skatinote baimes, štai jie ir bijo. Bijo tėvai, kad vaikai bijo ir neužmigs ramiai. Bijo vaikai - kažko... Kažko, nes nėra ko, o baimė „kabo" ore ir nieko kito nelieka kaip tik bijoti. Taip, būna, jog vaikai iš tiesų yra išgąsdinti: mirties, netekties, griaustinio, filmo... Bet tikras išliekantis išgąstis nėra labai dažnai pasitaikantis dalykas. Būna mažutis išgąstėlis, kuris praeitų per dieną, bet mes sugebame įsivelti į kalbas apie baimes, viską dramatizuojame, reaguojame ir pateikiame taip, jog iš tiesų yra ko bijoti. Vaikas ir bijo, juk yra ko bijoti. Praeina keli mėnesiai, visi pamiršo tą nuo lovos nukritusį ir garsiau bumptelėjusį kamuoliuką, kuris buvo baimės pradžia. Po kelių mėnesių teliko faktas, kad vaikas bijo. Jis kartojamas dažnai, kas vakarą, apie baimę pasakojama sutiktiems žmonėms. Per tą laiką dar kažkas nukrenta ar sugirgžda. Dar daugiau baimės. Tėvai kalba „Mūsų vaikas bijo". Vaikas tėvų klauso ir nuoširdžiai, kiek tik gali, tiek bijo. Laikas eina ir kas vakarą padėtis blogėja.

Kita dažnai girdima neramių vakarų priežastis yra dar keistesnė, ji skamba maždaug taip: „Mano vaikas vakarais neramus, negali užmigti. Toks jau augimas". Tėvai šventai tiki, kad jų vaikas vakarais būna neramus ir negali užmigti. Taigi, tėvai tiki, jog vakarai jų namuose yra katastrofiški. Dar nespėjus grįžti namo, jau pradedama jausti artėjančio vaikų migdymo įtampa. Ji ore. Visur. Ją jaučia kiekvienas. Ryte atsibundama su įtampa dėl nemiegotos nakties, su neviltimi, jog ir šį vakarą niekas nesikeis ir su burnojimu praėjusiam vakarui. Įtampa visur. Galiausiai vaikai tampa neramūs vos pramerkę akis. O kaip kitaip? Atrodytų nėra jokios priežasties. O ji yra. Ji svarbi ir gili. Tenka matyti, kaip tėvai pasakodami apie tokią situaciją ir padėtį net būdami visai neutralioje aplinkoje įsitempia, susigūžia, susijaudina. Įtampa tarsi mėšlungis sutraukia žmogų. Ji tampa nuolatine būsena ir net nesvarbu, jog vaiko nėra šalia, jog puiki diena ir vakaras dar toli. Baimė, neviltis ir skausmas apima visą suaugusį žmogų, o iš suaugusiojo pasiekia ir mažą žmogų. Šiuo atveju lygiai kaip ir pirmuoju. Niekas nebežino, kaip ir kada viskas prasidėjo. Telieka tikėjimas. Taip jau yra.

Ką daryti?

Nusiraminti suaugusiems:

-Patikėti, jog nuo šio momento viskas po truputį, po lašelį, po žingsnelį pradeda gerėti.

- Nelyginti savo vaiko su saldžiai snaudžiančiais ir iš malonumo čepsinčiais kaimynų ar draugų angelėliais. Lyginti savo padėtį šiandien su savo padėtimi vakar. Ne tik tai, kiek laiko teko vaiką migdyti, bet ir tai, kaip jaučiausi, ką galvojau, ar pykau, ar su antrąja puse ir vėl susipykau. Su kokia nuotaika ir nusiteikimu atsikėliau ryte.

- Nusiteikti, jog reikės laiko. Daug. Pvz., kelių mėnesių iki visiško idealaus pagerėjimo. Po savaitės situacija greičiausiai nebus tobula.

- Draugams ir artimiesiems uoliai pasakoti visus mažus situacijos pagerėjimo trupinius. Nesvarbu, kad vaikas girdėtų, nesvarbu, kokio jis amžiaus. Svarbu, kad situaciją pasakotų tėvai. Šio pasakojimo tikslas yra, kad tėvai patikėtų, jog jų vaikai vis ramiau ir ramiau miega. Svarbu, jog neliktų vidinių tėvų abejonių dėl to ar padėtis gerėja, ar ne. Kalbant ir pasakojant kitiems daug lengviau įtikėti patiems.

- Artėjant vakarui, rasti nusiraminimo būdų. O dar geriau, jei raminimasis vyktų kartu su vaiku. Muzika gali būti vienas iš variantų. Žemiau įkelta lopšinė puikiai tam tinka. Ją galima klausytis ir ryte, ir dieną, ir vakare. Daug kartų. Tarsi maldą ar mantrą kartoti. Būtent ši lopšinė man atrodo tinkama sudėtingiems vakarams nuraminti. Tarkime visiems gerai žinoma „AA aa pupa. Kas tą pupą supa?" - gal ir raminanti bet neatlieka maldos / mantros / įsikalbėjimo funkcijos. O ši, klausantis daug kartų, turėtų įtikinti, jog angelėlis užmerks akeles ir ramiai miegos.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Vystymasis

Vaikas užmiega tik nešiojamas, kitu atveju verkia: psichologės komentaras

Tris mėnesius mama migdė kūdikėlį ant rankų. Jei bando paguldyti į lovytę nesuptą – mažylė ima verkti. Ar ignoruoti mažylės norą būti panešiotai ir leisti verkti? O gal nevirkdyti ir nešioti?

Ramios naktys: patarimai, kaip migdyti kūdikį iki 3-jų mėnesių

Jei dar tik laukiatės vaikelio, tikriausiai, jau girdėjote savo draugų pasakojimus ir gąsdinimus, kad pirmieji trys mėnesiai gali virsti tikru pragaru, nes kūdikiai nuolat verkia bei sunkiai užmiega. Štai keletas patarimų, kurie jums padės migdymo ritualą paversti malonesniu ir lengvesniu procesu.

Tinklaraštininkė – apie vaikiškus drabužėlius: kurie yra praktiškiausi, o kurių neverta pirkti

Turbūt yra gana normalu, kad kiekviena naujai iškepta mama perserga tokia liga, kai savo mažyliui, o dažnai dar net negimusiam, nori visko kas gražiausia, kas geriausia, kas minkščiausia, švelniausia ir t.t...

13 vardų, kurie atneša laimę, džiaugsmą ir sėkmę

Renkant vaikui vardą, svarbu pasidomėti ir jo reikšme. Jūsų dėmesiui – 13 Lietuvoje paplitusių vardų, kurie reiškia laimę, džiaugsmą ir sėkmę.

Kauno rajonas gimusiems naujagimiams dovanoja kūdikio kraitelius

Giraitės naujakurių Eglės ir Justino Butėnų šeimoje gimęs Nojus tapo pirmu Kauno rajono kūdikiu, kurio tėvams įteikta ypatinga dovana – 300 eurų vertės kraitelis.

Paskelbti 2017 metų populiariausi naujagimių vardai: kas labiausiai nustebino

VĮ Registrų centras paskelbė populiariausių 2017 metų antrojo pusmečio vaikų vardų sąrašus.

Močiučių patarimas jaunoms mamoms, kurį verta užmiršti amžiams

Tikriausiai, esate girdėję patarimą nekreipti dėmesio į zirziantį ar verkiantį vaiką? Esą, lai jis papyksta, ir nusiramins pats... Kanados mokslininkų atliktas tyrimas leidžia daryti išvadą, kad kūdikiai, kuriuos mamos ignoruoja, patiria dėl to stresą, ir tai turi neigiamos įtakos ne tik jų vystymuisi, bet ir imuninei sistemai.

Patarimai, kaip išmokyti vaiką žaisti vieną

Meną žaisti vieni įvaldo jau kūdikiai. Tačiau jie gali šį gebėjimą prarasti, jei tėvai bus pernelyg „geri" savo atžaloms. Ir manys, kad turi užsiimti su savo vaiku, kai tik jis praplėšia akis.

Patarimai, kaip tėvai gali paskatinti vaiko kalbos raidą

Naujagimis „kalba“ nuo gimimo. Tačiau praeina nemažai laiko, kol jo pirmąją kalbą – verksmą – pradeda suprasti tėvai. Kaip galima padėti vaiko kalbos raidai ir kuo greičiau išgirsti sąmoningai sakomą MAMA ir TĖTĖ?

Kas labiausiai trukdo sulieknėti pagimdžiusioms mamoms?

Kone kiekviena pagimdžiusi mama susiduria su situacija, kad po gimdymo lieka nereikalingų kilogramų. Nors kiekvienos moters organizmas yra individualus, visgi egzistuoja patarimų, kurie be išimties tinka visoms. Taip pat ir klaidos neretai būna universalios - sužinokime, kokios jos.

Kaip prižiūrėti pirmuosius dantukus?

Kai kūdikiui seilės ima tekėti upeliais, atrodo, tuoj išsikals dantukai. Bet jų vis nėra. O kai jau pasirodo, ir vėl galvosūkis: kaip prižiūrėti, kad būtų sveiki? Konsultuoja gydytoja odontologė Vilda Burbulytė.

Kineziterapeutė: tai ne tik naudinga sveikatai, bet ir stiprina tarpusavio ryšį

„Vienas, du trys, neriam", – dar nevaikščiojančiam kūdikiui sako besišypsanti mama ir panardina jį po vandeniu. Iškilęs virš vandens mažylis net krykščia iš malonumo, o mama meiliai priglaudžia ir pamyluoja mažylį. Tokių ilgam įsimenančių akimirkų galima užfiksuoti vaikams skirtuose baseinuose, į kuriuos ateiti kviečiami ir tėveliai su pačiais mažiausiais kūdikėliais. Apie tokių maudynių naudą kalbamės su kineziterapeute Vaida Semaškiene.

Vaikų auklėjimas pagal Zodiako ženklą (1)

Kiekvienas Zodiako ženklas turi savo charakterį: avinai labiau užsispyrę, mergelės pedantiškos, o žuvys svajoklės. Tad ir skirtingu metu gimusių vaikų auklėjimas turėtų kiek skirtis. Vieniems reikia daugiau palaikymo, o kitiems - šilto žodžio ar fizinio artumo.

Jūs nustebsite, ką sugeba patys mažiausi kūdikiai

Jau kelių mėnesių amžiaus kūdikiai rikiuoja tai, ką mato, pagal priežastį ir pasekmę. Iš kur tai žinome? Iš jų pačių!

5 aukso vertės palinkėjimai vaikų turintiems tėvams

Manote, kad jūsų vaikas nusipelnė tobulų tėvų? Ne. Tėvų troškimas būti tobuliems susijęs su noru mylėti savo vaiką besąlygiškai, nes savęs juk besąlygiškai mylėti negalime. Tobulumas nėra būtinas tėvams. Mes neturime būti tobuli, mes turime mylėti savo vaikus.