Tėvų klaida, dėl kurios vaikai vakarais sunkiai užmiega

 (41)
Ramus vakaras - vienas trokštamiausių visų tėvų dalykų. Ramus. Taikus. Klusnus. Mielas. Jaukus. Pasibaigiantis jaukiais patalais ir saldžiais sapnais. Bet... Būtent ramūs vakarai yra vienas iš dažniausiai prapuolančių ar kažkur pasimetančių dalykų.
© Vida Press

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Be to, vakaro neramumas turi tendenciją neramėti, didėti, plėsti ir apimti vis didesnį laiko tarpą ir įtraukti vis daugiau žmonių.

Viskas prasideda nekaltai. 15 min. pasūpavimu, paglostymu, nugarytės pakasymu, pagulėjimu šalia, stiklinės vandens atnešimu... O baigiasi... Hmm... Visos šeimos, įskaitant ir kituose miestuose gyvenančias močiutes, draugus, kaimynus ir bendradarbius didžiuliu darbu, sprendimų paieškomis, reikalo analizėmis ir t.t. Visi dirba nuo ryto iki vakaro.

Pirmiausia, noriu užbėgti visoms kalboms už akių ir pasakyti, jog vaikams būtini pasūpavimai, paglostymai, nugarytės pakasymai, pagulėjimai šalia, stiklinės vandens atnešimas ir t.t. ir t.t. Vaikams reikia daug mielų veiksmų iš tėvų pusės. Tik dalykas yra tas, jog tokie mieli veiksmai turėtų kurti harmoniją, laimę, jaukumą, meilę... Visiems. Vaikams ir tėvams. Bet ne verksmus, klyksmus, baimes, pykčius, galvos skausmą, įtampą ir t.t.

Ir ne, tėvai, kurie nesutinka savo brangučio sūpuoti dvi valandas tam, kad užmigdytų, nėra nei beširdžiai, nei demonai, nei auginantys vaikus kažkaip netinkamai, neprieraišiai ar dar kažkaip ne taip.

Visų pirma, pradėkime nuo to, jog emociškai ir fiziškai sveikas vaikas nesimigdo nei dvi valandas, nei valandą. Emociškai ir fiziškai sveikas vaikas neturi baimių: tamsos vienatvės, šalčio, alkio, pabaisų ar dar kažko. Tą puikiai įrodo faktai apie tai, kaip žmonės išgyvena stichines nelaimes ar kiek išbūna griuvėsiuose po žemės drebėjimo. Kuo mažesnis kūdikis, tuo didesnes išgyvenimo galimybes jis turi. Vien tik todėl, kad kūdikis neturi baimės mirti iš bado, troškulio, jis nebijo tamsos ar dar kokių kitų išsigalvotų dalykų. Jis būna. Taip, jam norisi artumo. Bet ne, jis nebijo. Baimės yra įgyjamas dalykas. Baimės - tai „dovanėlė", kurią vaikai gauna iš tėvų, senelių, artimųjų, aplinkos...

Diskutuojant apie „miego reikalą" labai dažnai tenka girdėti tėvus sakant, jog jų vaikai bijo. Tegaliu pasakyti, jog patys prigąsdinote, patys skatinote baimes, štai jie ir bijo. Bijo tėvai, kad vaikai bijo ir neužmigs ramiai. Bijo vaikai - kažko... Kažko, nes nėra ko, o baimė „kabo" ore ir nieko kito nelieka kaip tik bijoti. Taip, būna, jog vaikai iš tiesų yra išgąsdinti: mirties, netekties, griaustinio, filmo... Bet tikras išliekantis išgąstis nėra labai dažnai pasitaikantis dalykas. Būna mažutis išgąstėlis, kuris praeitų per dieną, bet mes sugebame įsivelti į kalbas apie baimes, viską dramatizuojame, reaguojame ir pateikiame taip, jog iš tiesų yra ko bijoti. Vaikas ir bijo, juk yra ko bijoti. Praeina keli mėnesiai, visi pamiršo tą nuo lovos nukritusį ir garsiau bumptelėjusį kamuoliuką, kuris buvo baimės pradžia. Po kelių mėnesių teliko faktas, kad vaikas bijo. Jis kartojamas dažnai, kas vakarą, apie baimę pasakojama sutiktiems žmonėms. Per tą laiką dar kažkas nukrenta ar sugirgžda. Dar daugiau baimės. Tėvai kalba „Mūsų vaikas bijo". Vaikas tėvų klauso ir nuoširdžiai, kiek tik gali, tiek bijo. Laikas eina ir kas vakarą padėtis blogėja.

Kita dažnai girdima neramių vakarų priežastis yra dar keistesnė, ji skamba maždaug taip: „Mano vaikas vakarais neramus, negali užmigti. Toks jau augimas". Tėvai šventai tiki, kad jų vaikas vakarais būna neramus ir negali užmigti. Taigi, tėvai tiki, jog vakarai jų namuose yra katastrofiški. Dar nespėjus grįžti namo, jau pradedama jausti artėjančio vaikų migdymo įtampa. Ji ore. Visur. Ją jaučia kiekvienas. Ryte atsibundama su įtampa dėl nemiegotos nakties, su neviltimi, jog ir šį vakarą niekas nesikeis ir su burnojimu praėjusiam vakarui. Įtampa visur. Galiausiai vaikai tampa neramūs vos pramerkę akis. O kaip kitaip? Atrodytų nėra jokios priežasties. O ji yra. Ji svarbi ir gili. Tenka matyti, kaip tėvai pasakodami apie tokią situaciją ir padėtį net būdami visai neutralioje aplinkoje įsitempia, susigūžia, susijaudina. Įtampa tarsi mėšlungis sutraukia žmogų. Ji tampa nuolatine būsena ir net nesvarbu, jog vaiko nėra šalia, jog puiki diena ir vakaras dar toli. Baimė, neviltis ir skausmas apima visą suaugusį žmogų, o iš suaugusiojo pasiekia ir mažą žmogų. Šiuo atveju lygiai kaip ir pirmuoju. Niekas nebežino, kaip ir kada viskas prasidėjo. Telieka tikėjimas. Taip jau yra.

Ką daryti?

Nusiraminti suaugusiems:

-Patikėti, jog nuo šio momento viskas po truputį, po lašelį, po žingsnelį pradeda gerėti.

- Nelyginti savo vaiko su saldžiai snaudžiančiais ir iš malonumo čepsinčiais kaimynų ar draugų angelėliais. Lyginti savo padėtį šiandien su savo padėtimi vakar. Ne tik tai, kiek laiko teko vaiką migdyti, bet ir tai, kaip jaučiausi, ką galvojau, ar pykau, ar su antrąja puse ir vėl susipykau. Su kokia nuotaika ir nusiteikimu atsikėliau ryte.

- Nusiteikti, jog reikės laiko. Daug. Pvz., kelių mėnesių iki visiško idealaus pagerėjimo. Po savaitės situacija greičiausiai nebus tobula.

- Draugams ir artimiesiems uoliai pasakoti visus mažus situacijos pagerėjimo trupinius. Nesvarbu, kad vaikas girdėtų, nesvarbu, kokio jis amžiaus. Svarbu, kad situaciją pasakotų tėvai. Šio pasakojimo tikslas yra, kad tėvai patikėtų, jog jų vaikai vis ramiau ir ramiau miega. Svarbu, jog neliktų vidinių tėvų abejonių dėl to ar padėtis gerėja, ar ne. Kalbant ir pasakojant kitiems daug lengviau įtikėti patiems.

- Artėjant vakarui, rasti nusiraminimo būdų. O dar geriau, jei raminimasis vyktų kartu su vaiku. Muzika gali būti vienas iš variantų. Žemiau įkelta lopšinė puikiai tam tinka. Ją galima klausytis ir ryte, ir dieną, ir vakare. Daug kartų. Tarsi maldą ar mantrą kartoti. Būtent ši lopšinė man atrodo tinkama sudėtingiems vakarams nuraminti. Tarkime visiems gerai žinoma „AA aa pupa. Kas tą pupą supa?" - gal ir raminanti bet neatlieka maldos / mantros / įsikalbėjimo funkcijos. O ši, klausantis daug kartų, turėtų įtikinti, jog angelėlis užmerks akeles ir ramiai miegos.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Vystymasis

Vaikas nesisėda ant puoduko: psichologės patarimai tėvams (1)

Beveik dvejų metų berniukas jau buvo atsisakęs sauskelnių ir apie tris mėnesius nebesituštino į jas. Tačiau gimus broliui viskas pasikeitė. Kaip vėl iš naujo suformuoti jam savarankiško tualeto įgūdžius?

Kokio Zodiako ženklo vaiką sunkiausia auklėti

Kelis vaikus auginantys tėvai pastebi, kad neretai vienoje šeimoje augančių ir vienodai auklėjamų vaikų charakteriai iš esmės skiriasi. Viena iš priežasčių - tam tikrus charakterio bruožus vaikas atsineša jau gimdamas. Svarbu nepamiršti, kada jis gimė ir koks yra jo Zodiako ženklas.

Ilga kelionė namo: ką patiria neišnešiotų kūdikių mamos

Lapkričio 17 d. minima Pasaulinė neišnešiotų naujagimių diena. Visada šalia neišnešioto kūdikio yra jo mama. Anksčiau laiko pagimdžiusios moterys dažniau susiduria su psichologiniais sunkumais – nerimu, depresija, potrauminiu stresu. Tik nedidelė dalis gauna reikalingą psichologinę pagalbą. Kol visi susikoncentravę į vaikelį, mama lieka antrame plane.

Psichologė – apie moters tapimą mama: tarp vienatvės ir visuomenės spaudimo (2)

Sigita Valevičienė – keturių vaikų mama, psichologė, dirbanti su moterimis nėštumo, gimdymo metu ir po jo. Su ja kalbėjausi apie tai, kam skiriama mažiausiai dėmesio knygose apie nėštumą ir gimdymą – laikotarpį iš karto po gimdymo.

Kur ir kaip guldyti kūdikius (9)

Pagaliau išvydusios savo 9 mėnesius lauktą mažylį, mamos nori kuo ilgiau būti su juo. Tačiau akušeriai bei neonatologai pataria miegoti atskirai, kūdikį paguldant į savo lovelę. Medikai įsitikinę, kad pirmosiomis naujagimio gyvenimo savaitėmis reikėtų vengti bet kokios rizikos, be to, tėvų lova mažyliui yra tiesiog per minkšta.

Vaikas žnaibosi: kaip tinkamai sureaguoti, kad tai nepasikartotų (3)

Sunerimusi mama klausia psichologės patarimo, kaip tinkamai reaguoti į savo dukrytės žnaibymąsi. Metų ir trijų mėnesių mažylė ne kartą yra skaudžiai įžnybusi ir tėčiui, ir močiutei.

Kaip nuo mažų dienų užkirsti kelią vaiko isterijoms ir netinkamam elgesiui

Auginanti beveik vienerių metų vaiką mama klausia, kaip tinkamai reaguoti į mažylio nepasitenkinimą, kai jam neleidžiama daryti, tai, ko norisi.

Atviras pokalbis su mamomis: ar savo vaikus tikrai myliu vienodai (1)

Vieną dieną kalbėjausi su drauge apie vaikus ir nejučia kalba pakrypo apie meilę jiems. Ji prasitarė: „Gal aš ir baisi mama, bet mažąjį myliu labiau..." Susimąsčiau: deklaruojame, kad visus savo mažylius mylime vienodai, bet ar tikrai? Kelios mamos atvirai pasakoja apie meilę savo vaikams (vardai jų prašymu pakeisti).

Sveikatos psichologė – apie vaikų miegą: klausykite savo širdies

Besilaukdama pirmojo vaiko apgalvojau daug klausimų, bet apie miegą mąsčiau kaip apie savaime suprantamą dalyką. Kas čia gali būti sunkaus? Pavargai, atsigulei ir užmigai, - man taip atrodė.

Vaikas masturbuojasi: kaip tinkamai sureaguoti tėvams (11)

Pastebėjusi, kad sūnus save liečia ir jaučia malonumą, mama sutriko: kaip tinkamai reaguoti į tokius vaiko veiksmus? Psichologės komentaras.

Vaikas kategoriškai atsisako sėstis ant naktipuodžio: psichologės komentaras (5)

Trejų metų vaiką auginanti mama nerimauja, kad jos duktė niekaip neatsisako sauskelnių. Savo laiške skaitytoja rašo išbandžiusi daug būdų ir visi nepadėjo. Ką mamai patars specialistė?

Viena iš priežasčių, kodėl kūdikiai prastai miega naktimis

Kūdikio verksmas naktį iš vėžių gali išmušti net ir ramiausią mamą. Ypač kai mažylis dieną saldžiai miega, o naktį verčia apie jį šokinėti. Kodėl supainioja dieną su naktimi?

5 keisti naujagimio požymiai: kada iš tiesų verta sunerimti

Net jeigu per nėštumą jūs ruošitės tapimui tėvais, skaitysite daug knygų ir eisite į kursus, gimus vaikui tikrai pasitaikys dalykų, kurie jus nustebins.

Padėkite, auginu neramų vaiką, kuris niekada neužmiega pats (18)

Kūdikį auginanti mama teiraujasi specialisto pagalbos, kaip jai išmokyti vaikelį užmigti greičiau ir paprasčiau. Nes dabar jis užmiega vienu būdu - tik mamai kartu su juo šokinėjant ant kamuolio.

Kai mušasi kūdikis, nepulkite kaltinti blogo auklėjimo – priežastis kita (15)

Kodėl tokie maži vaikai, dar neišaugę iš kūdikystės, ima muštis? Kaip tinkamai į tokį elgesį sureaguoti tėvams? Į šiuos ir kitus tėvams rūpimus klausimus atsako psichologė.