Tretieji gyvenimo metai yra ypatingi ir vaikui, ir tėvams

Dvimečiai jau pradeda suprasti jausmus, suvokti sąsajas, o jų noras eksperimentuoti didėja ir didėja. Vaikas atranda pasaulį!

Elzė žaidžia su Pauliumi. O Paulius žaidžia su Elze. Jie jau gali kelioms valandoms atsiplėšti nuo tėvų. Tai rodo jų pasitikėjimą aplinka. Labiausiai Elzė ir Paulius mėgsta eksperimentuoti, ir tai daro gana kūrybingai. Jie, pavyzdžiui, atranda, kad išvynioto tualetinio popieriaus ritinėlio sočiai pakanka klozetui užkimšti, ir tada susikaupia vanduo. Ir prisigalvoja, suaugusiųjų požiūriu, kitokių nesąmonių. Siaubas, tie dvimečiai-trimečiai! Jie dabar nenuspėjami. Kartais jie ginčijasi – su kitais mažyliais, taip pat su savo tėvais. Taip jie lavina savo socialinius gebėjimus. Jie daug kalba, o jų minčių eiga, jų žaidimai, tampa vis sudėtingesni.


Jų mažas pasaulis


Tiek daug minčių, stimulų ir idėjų – dvimečiai nežino, ko jiems griebtis pirmiausiai. Jie dabar bando patys suvaldyti chaosą, tvarkydami savo mažą pasaulėlį. Su taisyklėmis, kurias patys susikuria. Tėvai padės savo vaikui, jei dalyvaus tame. Vaikas, dabar, pavyzdžiui, reikalauja vis to paties vyksmo kasdien, nori klausytis vis tų pačių pasakų. Šios taisyklės ne tik nuramina vaiką, jos padeda jam ieškoti pirmųjų matematinių dėsningumų. Vaikas jau gali suprasti kategorijas (gyvūnai, augalai, baldai) ir pagrindines geometrines figūras, kaip apskritimas ar kvadratas. Be to, jis su dideliu užsidegimų rūšiuoja: pliušinis žvėrelis prie pliušinio žvėrelio, kamuoliukas prie kamuoliuko.


Jausmų suvokimas žaidžiant


Iki šiol vaiką ieškoti pažinimo skatino pirmiausiai išorės impulsai, tačiau dabar vis daugiau žaidimų kyla jo pačio galvoje. Tai susiję su tuo, kad mažylio mąstymas tampa vis abstraktesnis. Dabar tipiški simbolių žaidimai, padedantys užtvirtinti patirtį ir įveikti baimes. Pavyzdžiui, meškiukas turi tol sėdėti prie savo plastilino pusryčių, kol viską suvalgys. Kaladėlė dabar virsta riaumojančiu liūtu, kurio Elzė lankydamasi zoologijos sode taip išsigando. Dabar ji gali ją (o kartu ir savo baimę) visa jėga sviesti į kampą.


Bandymai su daiktais


Tėvams tai atrodo kaip noras viską laužyti, tačiau dažniausiai taip nėra. Mažyliai, kaip įprasta moksle, iškelia hipotezę ir mėgina ją patikrinti. Jei jiems kas nepavyksta, jie savo prielaidą atmeta: ekskavatorius juk tikrai nesulūš, jei nuo laipynių numesiu jį į smėlį? Tačiau ar jis atlaikys ir krytį nuo stalo ant virtuvės grindų? O kas atsitiks, jei aš jį pro balkoną išmesiu į sodą? Tai yra klausimai, kurie dabar labai rūpi Pauliui. Jis tiesiog turi tai išbandyti.


Tačiau kai kurių dalykų Elzei ir Pauliui, beveik trimečiams, nereikia patiems išbandyti. Jie vis daugiau išmoksta stebėdami. Smegenyse yra ląstelių (veidrodiniai neuronai), kurios padeda įsiminti stebimus veiksmus, lyg vaikas pats būtų juos išbandęs. Tačiau tai pavyksta tik tada, jei vaikas į stebimą dalyką visiškai susikoncentruoja. Nervų ląstelės ir smegenų struktūros dar yra jautrios: jei naujos informacijos yra daug ir ji greitai keičiasi, dalis jos " išsitrina". Todėl neuronams smegenyse reikia pertraukų, kad galėtų užfiksuoti tai, ką vaikas išmoko.


Taip padėsite savo vaikui trečiaisiais gyvenimo metais


Pasirūpinkite, kad jūsų vaikas bendrautų su bendraamžiais.


Žaiskite su juo skaičiavimo žaidimus: į vieną indą supilkite tam tikrą kiekį rutuliukų, o į kitą – daugiau arba mažiau.


Kuris kiekis yra didesnis?


Leiskite savo vaikui rūšiuoti: stalo įrankius, siūlų rites ir t. t.


Eksperimentuokite su vaiku: kiek smėlio telpą į vieną kibirėlį, o kiek į kitą?


Atsakykite į jo klausimus: ko nežinote, drauge pasižiūrėkite enciklopedijoje.


Kalbėkitės su savo vaiku apie jausmus – pyktį, liūdesį, džiaugsmą ir skausmą.


Skaitydami vaikui knygutę, paprašykite papasakoti, ką jis žino apie tai, kas parašyta.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis