Vaikas kategoriškai atsisako sėstis ant naktipuodžio: psichologės komentaras

Trejų metų vaiką auginanti mama nerimauja, kad jos duktė niekaip neatsisako sauskelnių. Savo laiške skaitytoja rašo išbandžiusi daug būdų ir visi nepadėjo. Ką mamai patars specialistė?

Skaitytoja klausia:


„Mano dukrai yra 3 metai, o ji vis dar neatsisveikina su sauskelnėmis. Prieš metus bandėme pratinti ją naudotis puoduku, tačiau ji nelabai suvokė, kam jis skirtas. Bandžiau auti ją medžiaginėmis atprastukėmis, tačiau joks šlapumo jausmas jos neerzino. Balutės ant grindų buvo proga patrepsėti smagiai.


Po pusmečio pabandžiau vėl. Nupirkome specialų dangtį ant unitazo su laipteliu į tualetą, kuris paploja kai paspaudžia vaikas rankenėlę. Vis vien viską daro į kelnytes. Pati nesiprašo, kai nori šlapintis ar tuštintis, be to, dažniausiai atsisako sėstis ir ant puoduko, ir ant unitazo.


Bandėme laikyti visą savaitę be sauskelnių ir dėti jau tik miegui, tačiau ji viską krovė į kelnytes ir net nepasakydavo, kad kad šlapia. Jau ir knygutes skaitėme apie tai, ir padrąsindavome, paplodavome po pasisekusio seanso ant puoduko...


Paskutinis buvo variantas papirkinėti saldainiukais už sėkmingą rezultatą ar bent jau už bandymą, bet ir tai nesuveikė. Darželyje su vaikučiais ji šlapinasi kartu tualete, bet pati nesiprašo, o namie atsisako net pabandyti.

Kažkaip jau visai nesuprantu, kur mano klaida, juk aš nesodinsiu vaiko per prievartą. Bet tas „nenoriu" iš jos pusės mane nuginkluoja, ir viskas“.


Atsako psichologė Živilė Kraujalė / Pozityvaus auklėjimo konsultantų asociacija.


Dėkojame, kad dalijatės sunkumais, susijusiais su dukros tualeto įgūdžių formavimu. Laiške rašote, kad Jūsų 3 metų dukra vis dar neatsisveikina su sauskelnėmis. Skaitydama Jūsų laišką jaučiu nusivylimą, beviltiškumo jausmą, kylantį dėl nesėkmingų bandymų pripratinti dukrą tuštintis ir šlapintis į puoduką, tualeto klozetą. Greta šių jausmų jaučiu ir stiprų Jūsų norą padėti dukrai tapti savarankiškesnei. Džiugu, kad sunkioje situacijoje nepasiduodate ir ieškote specialistų pagalbos!


Tai, kad esate ne viena, susidūrusi su šia problema, patvirtina faktas, kad sunkumai, susiję su vaikų tualeto įgūdžių ugdymu, yra vieni dažniausių, dėl kurių į specialistus kreipiasi 1,5 - 5 metų amžiaus vaikus auginantys tėveliai. Jie dažnai nerimauja dėl vis dar nesusiformavusių tualeto įgūdžių, kurie, kaip žinia, yra svarbus veiksnys, susijęs su vaiko socialine adaptacija. Negana to, sėkmingas tualeto įgūdžių įgijimas yra reikšmingas įvykis, liudijantis apie vis didėjantį vaiko savarankiškumą.


Vienas iš pagrindinių veiksnių, susijusių su sėkmingu tualeto įgūdžių įgijimu, yra vaiko pasiruošimas tam. Negalime tikėtis iš vaiko sėkmingo užduoties užbaigimo, jei jis neturi visų reikalingų įrankių šiai užduočiai atlikti.

Pirmiausia vaikas turi gebėti kontroliuoti šlapimo pūslės, tiesiosios žarnos, pilvo raumenis. Vaikas turi gebėti valingai kontroliuoti šlapinimąsi ir tuštinimąsi: sulaikyti ir laikui atėjus valingai pasituštinti. Dauguma vaikų šiuos gebėjimus išvysto nuo 18 mėn. amžiaus. Tiesa, nors gebėjimas sąmoningai kontroliuoti tuštinimosi ir šlapinimosi procesus yra svarbus sėkmingam tualeto įgūdžių įgijimui, jis dar nėra pakankamas tam, kad vaikas savarankiškai sėkmingai šlapintųsi ir tuštintųsi namuose. Tam dar reikia ir išlavėjusios vaiko stambiosios motorikos: jis turi gebėti vaikščioti, savarankiškai atsisėsti ant puoduko, išlaikyti pusiausvyrą sėdėjimo metu. Taip pat turėtų būti išlavėjusi ir vaiko smulkioji motorika, kurios dėka jis turėtų gebėti nusirengti ir apsirengti. Tam, kad vaiko tualeto įgūdžiai formuotųsi sėkmingai, svarbu ir vaiko kognityviniai bei kalbiniai gebėjimai. Tai reikalinga tam, kad vaikas gebėtų išreikšti savo poreikius šlapintis, tuštintis, gebėtų laikytis instrukcijų, susitarimų su tėvais. Paprastai vaikai nuo 2 iki 4 metų amžiaus išsiugdo anksčiau minėtus fizinius ir protinius gebėjimus ir dauguma šio amžiaus vaikų jau gali sėkmingai savarankiškai šlapintis ir tuštintis tualete. Visgi vaikų amžiaus intervalas nuo 2 iki 4 metukų yra pakankamai platus ir dėl šios priežasties nereikėtų pamiršti kelių dalykų. Pirma, tualeto įgūdžių įgijimo procesas yra labai individualus. Antra, jis nėra siejamas vien tik su vaikų chronologiniu amžiumi. Vaikas turi būti fiziologiškai ir psichologiškai pasiruošęs pradėti tualeto įgūdžių mokymąsi. Ar Jūsų dukra tam pasiruošusi?


Laiške rašote, kad Jūsų mergaitė susiduria su sunkumais įvardinant šlapinimosi, tuštinimosi poreikį bei išbūnant bent keletą valandų sausomis, švariomis kelnaitėmis. Taip pat rašote, kad šlapios, nešvarios kelnaitės mergaitei nesukelia nemalonių jausmų ir ji nesiekia nusiimti kelnaičių. Dar daugiau, pastebite stiprų dukros nenorą, kategorišką atsisakymą naudotis puoduku, tualeto klozetu. Dukros nenoras, kategoriškas atsisakymas naudotis puoduku, tualeto klozetu, Jus trikdo ir svarstote, iš kur kyla dukros nenoras, kategoriškas atsisakymas.Šioje vietoje man norisi akcentuoti Jūsų dukters amžių. Jai yra 3 metukai, o, kaip žinia, šio amžiaus vaikams yra būdingas padidėjęs negatyvizmas. Trimetinukai labai dažnai atsisako ką nors daryti vien todėl, kad tai pasiūlė suaugęs žmogus, t.y., vaikai reaguoja ne į veiklos turinį, bet į suaugusiojo pasiūlymą. Dažniausiai šiuo laikotarpiu savo vaikų kalboje girdime besikartojantį žodį ,,ne" ir nuolatinius atsisakymus vykdyti tėvelių prašymus, instrukcijas. Tai visiškai normalus vaikų raidos etapas, kurio metu vaikai supranta turintys galią daryti įtaką socialiniams santykiams. Vaikai įvairiais būdais gali tikrinti nesenai atrastos galios ribas. Gali būti, kad Jūsų dukra šlapinasi, tuštinasi į kelnaites, kategoriškai atsisako naudotis puoduku, klozetu demonstruodama Jums nesenai atrastą savo jėgą ir valdžią.


Taip pat gana dažnai vaikai šlapinasi ir tuštinasi į kelnaites siekdami atkreipti kuo daugiau savo tėvų dėmesio. Dažnai atsitinka taip, kad vaikui mokantis tualeto įgūdžių tėveliai labai tai akcentuoja, patys stengiasi būti kuo arčiau vaiko, skiria jam daugiau individualaus dėmesio nei įprastai: nuolat klausinėja vaiko, ar jis nori ,,ant puoduko", dažnai veda jį į tualetą, keliasi naktimis ir pan. Toks vaikas sulaukia daug tėvelių dėmesio, kai „sisiuko" nedaro, todėl ilgainiui pradeda šiuo padidėjusiu dėmesiu mėgautis. Vaikas supranta, kad nepadaryti „sisiuko", kai tėvai prašo, yra maloniau tėvų dėmesio prasme nei jį padaryti. Iš viso to seka tai, kad tokioje situacijoje tėvams gali būti rekomenduojama stengtis ignoruoti šlapių, nešvarių kelnaičių situacijas ir skirti vaikui kuo daugiau teigiamo dėmesio kartu pažaidžiant ar pabendraujant. Gali būti, jog vaikui sulaukus pakankamai reikalingo dėmesio nebeliks tikslo jo siekti netinkamais būdais, tokiais kaip šlapinimasis ir tuštinimasis į kelnaites.


Prisiminkite, kad kiekvienas vaikas turi savo tempą, kuriuo mokosi tualeto įgūdžių. Šiuo metu svarbu nedaryti dukrai spaudimo ir nereikalauti iš jos to, kam ji pati dar nesijaučia pasiruošusi. Kantriai palaukite dar kelias savaites, skirkite vaikui kuo daugiau teigiamo dėmesio ir atraskite jėgų pabandyti viską iš naujo.


Straipsnis yra informacinės kampanijos „Iš kantrybės neišvedama. Iš kantrybės išeinama" dalis. VšĮ Psichologinės sveikatos centras drauge su TavoVaikas.lt siekia supažindinti tėvus su vaikų netinkamo elgesio priežastimis ir galimais pozityviais jų sprendimo būdais.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis