Vaikas nekalba ir nesidomi žaislais: kada sunerimti?

 (2)
Dvejų metų vaikas nekalba ir nelabai domisi žaislais. Ar tai normalu, ar jau reikia kreiptis pagalbos? Šį klausimą uždavėme psichologei Vilmai Petrikienei.
© Vida Press

Atsisiųskite mobiliąją programėlę


Parsisiųskite programėles telefonams štai čia: „iPhone“, „Android“. Draugaukime ir Facebooke!

Ernesta klausia:

„Mano sūnėnui 2,3 m. Jis dar nelabai kalba ir jo visai nedomina žaisliukai. Kokia veikla galima sudominti tokį vaiką ir gal jau verta kreiptis į specialistus pagalbos?“

Į klausimą atsako individualiosios psichologijos konsultantė Vilma Petrikienė. www.adleris.lt.

Laba diena, Ernesta,

ačiū už tokį daugiasluoksnį klausimą. Visų pirma, smagu, kad domitės tėvystės klausimais, nors jie susiję su jūsų sūnėnu.

Sveikam vaiko vystymuisi labai svarbu santykiai su jo artimiausia aplinka, t.y., kad juo rūpintųsi, su juo žaistų mama ir tėtis. Tačiau šalia esantys arba dažnai aplankantys seneliai, tetos ir dėdės irgi yra labai svarbūs. Kartais stebint šeimą „iš šono" pasimato dalykai, kurių tėvai nepastebi arba nenori pastebėti. Pavyzdžiui, mama, įgudusi suprasti vaiko susigalvotą kalbą, gali nepastebėti, kad vaiko kalbėjimas tokia kalba užsitęsė ir jis nesistengia taisyklingai tarti lietuvių kalbos žodžių. Tokiu atveju reikėtų atkreipti dėmesį, o kaip su vaiku bendrauja suaugusieji.

TAIP PAT SKAITYKITE:
15 aktualių klausimų dietologei apie vaikų mitybą
76 metų lietuvis tapo vyriausiu tėvu Europoje ir naujagimę pavadino Europa

Kalbėti aiškia ir taisyklinga kalba

Vaikai mokosi, kai girdi, mato, stebi. Tėvai su vaiku turėtų kalbėti pilnais žodžiais, tarti juos aiškiai, pakartoti kelis kartus. Kai vaikas, išgirdęs lojant šunį, sako „au au", mama, tėtis ar teta turėtų pasakyti: „Taip, loja šuo. Tu girdi šunį." Pamatęs šunį vaikas vėl sako: „Au au". Suaugusiųjų atsakymas turėtų būti: „Taip, čia šuo. Didelis, gauruotas šuo." Ir pan. Vaikui labai svarbu girdėti taisyklingą kalbą.

Kalbėdami su vaiku įvairiuose kontekstuose vartokite vienas kitą papildančius žodžius. Pavyzdžiui, pasakymas, kad tai „didelis, gauruotas šuo", moko vaiką žodžių „šuo", „gauruotas" (gaurus turi gyvūnai, apie žmogų sakome „ilgi plaukai"), kad šuo gali būti „didelis" arba „mažas" (jei matote du skirtingo dydžio šunis, pasinaudokite proga tai įvardinti ir parodyti, kas yra didelis, o kas mažas) ir t.t. Gal skamba keistai, tačiau vaikai tokių dalykų mokosi, tai nėra savaime suprantama.

Atvirkštinis procesas, kai tėvai pradeda kalbėti vaiko kalba, yra žalingas. Įvairiausi „Nori „atete"?", kai siūlome gerti, „Taip, tūtū važiuoja", kai matome traukinį, menkina vaiko drąsą ir norą kalbėti.

Kada jau verta pasikonsultuoti su specialistu?

Vaikas girdi, kaip kalba mama ir tėtis. Jis stengiasi tarti tuos garsus, žodžius. Iš pradžių gali sektis sunkiai. Pavyzdžiui, raidės susikeičia vietomis („dabar" virsta „badar"), „r" garsas tariamas kaip „l" („trys" virsta „tlys") ar pan. Klausant pasakos ar kito teksto vaikas išmoksta mintinai kiekvieną žodį, tačiau tik gerokai vėliau paaiškėja, kad tarkim žodžių atskyrimas buvo ne visai taisyklingas. Pavyzdžiui, „malonės pilnoji" virsta „malonė spilnoji". Būkite kantrūs ir besąlygiškai tikėkite vaiku. Vaikas išmoko vaikščioti, išmoks ir kalbėti. Kai tam ateis laikas. Iki trejų metų leiskite vaikui komunikuoti taip, kaip jam gaunasi. Vėliau, jei neramu, žinoma, pravartu pasitarti su specialistais.

Kai tėvai pradeda kalbėti vaiko kalba, yra žalingas. Įvairiausi „Nori „atete"?", kai siūlome gerti, „Taip, tūtū važiuoja", kai matome traukinį, menkina vaiko drąsą ir norą kalbėti.
Psichologė Vilma Petrikienė

Kita vertus, jūsų parašymas „nelabai kalba" gali būti šito konkretaus žmogaus būdo savybė. Gal jam tiesiog norisi patylėti. Gal aplinkui visi tiek daug šneka, tiek daug triukšmo, kad nėra kada ir kur įsiterpti. Beje, kalbant apie triukšmą, aplinkoje, kurioje yra vaikų iki trejų metų, rekomenduojama riboti pašalinius balsus.

T.y. rekomenduojama, kad tėvai (seneliai, dėdės, tetos) skaitytų pasakas, dainuotų daineles, lopšines, žaistų žaidimus (gaudynės, slėpynės, bokštų iš kaladėlių statymas, smėlio pilių lipdymas ir t.t.). Įjungtas televizorius, veikiantis kaip garsinis fonas namuose, skleidžia daug vaikus bauginančių garsų, tad patartina naudojimąsi televizoriumi apriboti iki mamos/tėčio mėgiamų laidų, kitu metu jį išjungiant. Jei tokio amžiaus vaikui yra rodomi filmukai, reikėtų sėdėti šalia vaiko ir stebėti, kaip jis reaguoja į tai, kas rodoma. Paskui su juo aptarti, kas ką darė, kaip jautėsi.

Kai nedomina žaisliukai

Jūsų pastebėjimas, kad „jo visai nedomina žaisliukai", mane pradžiugino. Jei teisingai suprantu, jis nenori sėdėti pats sau vienas ir žaisti su žaisliukais. Dvejų metų vaikui dar labai reikia mamos (ir kitų artimųjų). Kuo mažiau namuose žaislų, tuo daugiau yra kūrybos, dėmesio, juoko, šurmulio.

Žaislais gali virsti įvairiausios juostelės, virvelės („Mama, pakinkyk mane, aš būsiu tavo arklys, o tu būk princesė ir jok"); ilgas metalinis batų šaukštas („Čia mano kardas, aš esu princas"); pakaba („Joja arklys"); ir, žinoma, puodai, plakimo šluotelės, samčiai...

Svarbu ir suaugusiojo aktyvus įsitraukimas į žaidimą. Kuo daugiau laiko ir dėmėsio skirsime vaikams iki penkerių metų, tuo saugesni vaikai augs ir tuo drąsesni jie išeis į pasaulį. Ar tai reiškia, kad penkerius metus laukia labai LABAI daug darbo? Taip! Tėvystė yra pats sunkiausias ir atsakingiausias darbas. Puiku, kad šiais laikais ne tik mamos, bet ir tėčiai aktyviai rūpinasi savo vaikais.

Ką žaisti su vaikais

Tėčių žaidimai su vaikais dažnai būna labai išradingi. Tėčiai geba būti labiau atsipalaidavę ir labiau įsitraukę į žaidimą. Taip pat labai gerai, kai yra tetų (dėdžių, senelių), kurios noriai bendrauja su vaikais. Tėvai gauna minutę atsikvėpti, o vaikai pamato, kad galima ir dar kažkaip kitaip žaisti.

Pasakų pasaulis yra užburiantis, drąsinantis, jame gėris įveikia blogį ir viskas galiausiai baigiasi gerai. Mažiesiems patinka klausyti vis tų pačių pasakų. Jie žino, kas bus, žino, ko tikėtis, ko laukti, o tai kuria saugumą.
Psichologė Vilma Petrikienė

Pavyzdžiui, galima piešti guašu rankomis, lipdyti miltų plastilino statulėles, rinkti lapus ar kovoti su miško raganomis prisirinkus tam tinkamų pagalių-pagaliukų. Skaitykite drauge su vaiku. Knygelių skaitymas, manau, patinka kiekvienam vaikui!

Globos namų vaikų pavyzdys gražiai iliustruoja šią mano mintį. Kai į globos namus atėjo savanoriai ir pasisiūlė lankytis čia reguliariai ir vaikams skaityti pasakas, mažieji labai nudžiugo. Ilgainiui prie mažiausiųjų prisijungė ir vyresni globos namų vaikai. Net aštuoniolikmečiai su ašaromis akyse klausėsi skaitomų pasakų.

Pasakų pasaulis yra užburiantis, drąsinantis, jame gėris įveikia blogį ir viskas galiausiai baigiasi gerai. Mažiesiems patinka klausyti vis tų pačių pasakų. Jie žino, kas bus, žino, ko tikėtis, ko laukti, o tai kuria saugumą. Jiems viskas aišku, ramu. O dar jeigu su juo aptarsite, ką perskaitėte, tuo geriau. Tiesa, pasidomėkite, kokias pasakas kada skaityti. Trumpai tariant, jūsų sūnėnas dar labai mažas. Jam dabar tinka knygelės su daug paveikslėlių, mažai teksto. Vėliau tinka gyvulinės pasakos, kur pagrindiniai veikėjai yra naminiai gyvuliai ir žvėreliai. Gyvūnai atstovauja skirtingas charakterio savybes (pavyzdžiui, piktas, kaip vilkas; bailus, kaip kiškis; lėtas, kaip vėžlys). Ir pan.

Antra vertus, pasakymas, kad „jo visai nedomina žaisliukai", kelia minčių apie vaiko apatiją aplinkai, keistą vaiko vengimą žaisti. Tokiu atveju kuo greičiau pasitarčiau su specialistais.

Sėkmės jums ir turiningo laiko jums su jūsų sūnėnu!

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Vystymasis

Vaikas nesisėda ant puoduko: psichologės patarimai tėvams (1)

Beveik dvejų metų berniukas jau buvo atsisakęs sauskelnių ir apie tris mėnesius nebesituštino į jas. Tačiau gimus broliui viskas pasikeitė. Kaip vėl iš naujo suformuoti jam savarankiško tualeto įgūdžius?

Kokio Zodiako ženklo vaiką sunkiausia auklėti

Kelis vaikus auginantys tėvai pastebi, kad neretai vienoje šeimoje augančių ir vienodai auklėjamų vaikų charakteriai iš esmės skiriasi. Viena iš priežasčių - tam tikrus charakterio bruožus vaikas atsineša jau gimdamas. Svarbu nepamiršti, kada jis gimė ir koks yra jo Zodiako ženklas.

Ilga kelionė namo: ką patiria neišnešiotų kūdikių mamos

Lapkričio 17 d. minima Pasaulinė neišnešiotų naujagimių diena. Visada šalia neišnešioto kūdikio yra jo mama. Anksčiau laiko pagimdžiusios moterys dažniau susiduria su psichologiniais sunkumais – nerimu, depresija, potrauminiu stresu. Tik nedidelė dalis gauna reikalingą psichologinę pagalbą. Kol visi susikoncentravę į vaikelį, mama lieka antrame plane.

Psichologė – apie moters tapimą mama: tarp vienatvės ir visuomenės spaudimo (2)

Sigita Valevičienė – keturių vaikų mama, psichologė, dirbanti su moterimis nėštumo, gimdymo metu ir po jo. Su ja kalbėjausi apie tai, kam skiriama mažiausiai dėmesio knygose apie nėštumą ir gimdymą – laikotarpį iš karto po gimdymo.

Kur ir kaip guldyti kūdikius (9)

Pagaliau išvydusios savo 9 mėnesius lauktą mažylį, mamos nori kuo ilgiau būti su juo. Tačiau akušeriai bei neonatologai pataria miegoti atskirai, kūdikį paguldant į savo lovelę. Medikai įsitikinę, kad pirmosiomis naujagimio gyvenimo savaitėmis reikėtų vengti bet kokios rizikos, be to, tėvų lova mažyliui yra tiesiog per minkšta.

Vaikas žnaibosi: kaip tinkamai sureaguoti, kad tai nepasikartotų (3)

Sunerimusi mama klausia psichologės patarimo, kaip tinkamai reaguoti į savo dukrytės žnaibymąsi. Metų ir trijų mėnesių mažylė ne kartą yra skaudžiai įžnybusi ir tėčiui, ir močiutei.

Kaip nuo mažų dienų užkirsti kelią vaiko isterijoms ir netinkamam elgesiui

Auginanti beveik vienerių metų vaiką mama klausia, kaip tinkamai reaguoti į mažylio nepasitenkinimą, kai jam neleidžiama daryti, tai, ko norisi.

Atviras pokalbis su mamomis: ar savo vaikus tikrai myliu vienodai (1)

Vieną dieną kalbėjausi su drauge apie vaikus ir nejučia kalba pakrypo apie meilę jiems. Ji prasitarė: „Gal aš ir baisi mama, bet mažąjį myliu labiau..." Susimąsčiau: deklaruojame, kad visus savo mažylius mylime vienodai, bet ar tikrai? Kelios mamos atvirai pasakoja apie meilę savo vaikams (vardai jų prašymu pakeisti).

Sveikatos psichologė – apie vaikų miegą: klausykite savo širdies

Besilaukdama pirmojo vaiko apgalvojau daug klausimų, bet apie miegą mąsčiau kaip apie savaime suprantamą dalyką. Kas čia gali būti sunkaus? Pavargai, atsigulei ir užmigai, - man taip atrodė.

Vaikas masturbuojasi: kaip tinkamai sureaguoti tėvams (11)

Pastebėjusi, kad sūnus save liečia ir jaučia malonumą, mama sutriko: kaip tinkamai reaguoti į tokius vaiko veiksmus? Psichologės komentaras.

Vaikas kategoriškai atsisako sėstis ant naktipuodžio: psichologės komentaras (5)

Trejų metų vaiką auginanti mama nerimauja, kad jos duktė niekaip neatsisako sauskelnių. Savo laiške skaitytoja rašo išbandžiusi daug būdų ir visi nepadėjo. Ką mamai patars specialistė?

Viena iš priežasčių, kodėl kūdikiai prastai miega naktimis

Kūdikio verksmas naktį iš vėžių gali išmušti net ir ramiausią mamą. Ypač kai mažylis dieną saldžiai miega, o naktį verčia apie jį šokinėti. Kodėl supainioja dieną su naktimi?

5 keisti naujagimio požymiai: kada iš tiesų verta sunerimti

Net jeigu per nėštumą jūs ruošitės tapimui tėvais, skaitysite daug knygų ir eisite į kursus, gimus vaikui tikrai pasitaikys dalykų, kurie jus nustebins.

Padėkite, auginu neramų vaiką, kuris niekada neužmiega pats (18)

Kūdikį auginanti mama teiraujasi specialisto pagalbos, kaip jai išmokyti vaikelį užmigti greičiau ir paprasčiau. Nes dabar jis užmiega vienu būdu - tik mamai kartu su juo šokinėjant ant kamuolio.

Kai mušasi kūdikis, nepulkite kaltinti blogo auklėjimo – priežastis kita (15)

Kodėl tokie maži vaikai, dar neišaugę iš kūdikystės, ima muštis? Kaip tinkamai į tokį elgesį sureaguoti tėvams? Į šiuos ir kitus tėvams rūpimus klausimus atsako psichologė.