Vaikas nesisėda ant puoduko: psichologės patarimai tėvams

 (1)
Beveik dvejų metų berniukas jau buvo atsisakęs sauskelnių ir apie tris mėnesius nebesituštino į jas. Tačiau gimus broliui viskas pasikeitė. Kaip vėl iš naujo suformuoti jam savarankiško tualeto įgūdžius?
© Adobe Stock

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Mama klausia:

„Auginu du berniukus. Vyresnysis būdamas beveik dvejų metų pradėjo tuštintis į tualetą, visada paprašydavo pats. Apie tris mėnesius nebesituštino į sauskelnes. Tačiau gimus broliui, po kurio laiko jis vėl pradėjo tuštintis tik į sauskelnes. Dabar net pastebėjus, kad tikrai nori tuštintis, jis atsisako eiti į tualetą ar sėsti ant puoduko. Šiuo metu jam 2,5 metų. Kaip vėl suformuoti savarankiško tualeto įgūdžius?“

Atsako psichologė dr. Jolita Jonynienė / Pozityvaus auklėjimo konsultantų asociacija.

Tualeto įgūdžių ugdymas yra svarbus ir gana jautrus klausimas daugumai mažus vaikus auginančių tėvų. Gana įprasta norėti ir tikėtis, kad mažylis išmoks naudotis naktiniu puoduku arba tualetu kuo anksčiau: kai kurie pratintis pradeda jau nuo pusės metų ar metukų. Čia dažnai jaučiamas ir artimiausios aplinkos spaudimas (kiek ūgtelėjusių vaikučių mamos neretai išgirsta - „vis dar su pamperiais?"). Atrodytų, kad faktas, kad vaikas „sysioja" ir „kakoja" ant puoduko, tiesiogiai rodo mamos ar tėčio meilę vaikui, atsidavimą, rūpestį... Lyg tie tėvai, kurių vaikai išmoksta tualeto įgūdžių dvejų ar pusantrų, būtų nepakankamai geri ar net nepakankamai kompetetingi. Visgi realybė kiek kitokia: nuoširdžiausia pagarba ir pagalba vaikui – pastebėti, kada jis pasiruošęs naudotis puoduku/ tualetu ir padrąsinti žengti pirmąjį žingsnį (ir visus tolimesnius).

Klausimą pateikusi mama ar tėtis šį pirmąjį žingsnį jau žengė. Sveikinu, didelis darbas buvo atliktas! Išmokyti vaiką palaukti, pakentėti ir atpalaiduoti raumenis tuomet, kai pasiektas puodukas ar tualetas – nelengva užduotis. Jai sėkmingai atlikti neišvengiamai būtinas vaiko fiziologinis pasirengimas, psichologiškai, socialiai saugi aplinka ir gera savijauta, vaiko noras elgtis taip, kaip elgiasi suaugusieji, ir... mobilus, nuolat netoliese "budintis" puodukas. Tarsi sakantis: "aš čia, netoli, visada pasiruošęs tave priimti". Reikia ir mamos/ tėčio kantrybės, ryžtingumo, palaikymo ir supratimo... Taigi tokį paprastą, regis, dalyką – pasinaudoti savarankiškai tualetu – lemia tiek daug fiziologinių, psichologinių, socialinių veiksnių.

Klausimą pateikusios mamos ar tėčio šeimoje kažkas pasikeitė. Berniukas tris mėnesius sėkmingai tuštinosi tualete, bet vėl „sugrįžo" prie sauskelnių. Kas nutiko? Kaip suprasti tai, kas vyksta?

Svarbiausia žinia – jau pačiame klausime: šeimoje gimė brolis. Pažvelkime į šią situaciją plačiau – ne tik iš tualeto įgūdžių perspektyvos. Dvejus metus berniukas šeimoje buvo vienintelis, ypatingas, svarbus vaikas. Mama ir tėtis – visas jo pasaulis – buvo jo ir tik jo. Daugybė galimybių vaiko ir mamos/ tėčio pokalbiams, atpalaiduojantiems ir ugdantiems žaidimams, bendroms namų ruošos veikloms, smagioms išvykoms. Žaislai – vaiko ir tik jo. Dar daugiau, pirmuosius dvejus gyvenimo metus vaikas dažniausiai būna namie su mama, taigi 24 val. per parą jie drauge. Dėmesio, pripažinimo, artumo, draugystės poreikiai patenkinti su kaupu. Ir štai „atvyksta" naujas šeimos narys: mažas, savimi negalintis pasirūpinti kūdikėlis, išsireikalaujantis tėvų dėmesio, buvimo šalia ir iššaukiantis visų aplinkinių nevaržomos meilės, susižavėjimo, gėrėjimosi reakcijas. Vaiko pasaulis sugriūna tiesiog akimirksniu! Mamos/ tėčio nebėra visą laiką šalia. Jie ne visada iš karto gali prieiti, pasikalbėti, pažaisti. Vaikui dažniau tenka veikti savarankiškai. Negana to, mama nepaleidžia iš rankų "pono kūdikio": nešioja ramindama, meiliai kalbindama, žindo, keičia sauskelnes (?!). O kai jis užmiega... reikalauja tylos ir ramybės. Ką dar dažnai girdi vaikai, šeimoje atsiradus kūdikiui? „Nelįsk, užgausi", „Tau negalima, tu per mažas", „Viskuo turėsi dalintis", „Palauk, tu jau didelis" ir pan. Ar tai ne pasaulio pabaiga?

Vaikas stengiasi prisitaikyti prie pokyčių ir surasti, jo supratimu, veiksmingiausią būdą vėl pasijausti svarbiu. Ką mato dvimetis? Tai, kad mama keičia sauskelnes kūdikiui. Kodėl jam nesugrįžus prie jų? „Tai puiki galimybė gauti mamos dėmesio" – toks yra tikėtinas nesąmoningas vaiko įsitikinimas. Ir jis pasiteisina!
Psichologė dr. Jolita JONYNIENĖ

Žinoma, vaiko reakcijų į naują broliuką ar sesutę būna įvairių: vieni pasirenka domėtis, įsitraukti ir būti mamos/ tėčio pagalbininku (jei jam leidžiama), kiti atsitraukia ir pasineria į savo žaidimų, fantazijų pasaulį rečiau ar dažniau patirdami vienatvės jausmą, treti – nusivilia, pyksta, tampa irzlūs ir pavydūs. Nepriklausomai nuo vaiko reakcijos, žinia tėvams ta pati: brolio/ sesės gimimas vaikui – labai stipriai sukrečiantis įvykis. Vaikui reikia pagalbos suprasti, kas vyksta, ir prisitaikyti.

Grįžtant prie klausime aprašytos situacijos, dvimetis galimai jaučiasi sutrikęs, gal kiek nusivylęs savo santykiu su mama/ tėčiu. Jam neabejotinai rūpi mažasis broliukas, visgi tuo pačiu jam svarbu jausti tėtį ir mamą šalia. Jis vis dar nori būti jiems svarbus, jų pagalba tenkinti dėmesio, pripažinimo, artumo, draugystės ir kitus poreikius. Taigi vaikas tiesiog stengiasi prisitaikyti prie pokyčių ir surasti, jo supratimu, veiksmingiausią būdą vėl pasijausti svarbiu. Ką mato dvimetis? Tai, kad mama keičia sauskelnes kūdikiui. Kodėl jam nesugrįžus prie jų? „Tai puiki galimybė gauti mamos dėmesio" – toks yra tikėtinas nesąmoningas vaiko įsitikinimas. Ir jis pasiteisina! Berniukui reikia mamos ir tėčio dėmesio – jis jo gauna: atsisakydamas eiti tuštintis į tualetą (mama prašo, įtikinėja), būdamas perrengiamas keičiant sauskelnę ir aptariamas suaugusiųjų pokalbiuose („Žinote, viskas gerai, tik mano vyresnėlis vėl „kakoja" į sauskelnes. Ir kas jam pasidarė...").

Žinoma, norint dar geriau suprasti tai, kas vyksta, vertėtų turėti mintyje dar keletą dalykų. Mokymasis niekada nėra vienkryptis, tolygus procesas – kad ir ko žmogus mokytųsi. Anot Don Dinkmeyer ir kolegų (1997), mokymasis yra tarsi vandenyno bangavimas: vaiką banga nuneša į priekį, bet jai atslūgus parneša atgal. Visgi vaikas niekada nebesugrįžta į pirminį tašką, iš kurio pradėjo kelionę. Tualeto įgūdžių atžvilgiu, jei vaikas išmoko ir sėkmingai savarankiškai naudojosi tualetu keletą mėnesių, net jam „sugrįžus" prie sauskelnių, jis vis dar žino, kaip sėkmingai pasišlapinti, pasituštinti. Tai yra laikinas regresas, ir tik nuo tėvų reakcijos, vaiko psichologinės savijautos priklauso, kiek tai užsitęs.

Taigi kaip padrąsinti vaiką toliau stiprinti savarankiško tualeto įgūdžius? Svarbiausia – patenkinti jo poreikį būti svarbiu savo šeimai, gauti dėmesio ir šilumos kitais būdais. Pirmuosius bendro gyvenimo su kūdikiu mėnesius, tai nelengva užduotis. Visgi pasistengti verta.
Psichologė dr. Jolita JONYNIENĖ

Taigi kaip padrąsinti vaiką toliau stiprinti savarankiško tualeto įgūdžius? Svarbiausia – patenkinti jo poreikį būti svarbiu savo šeimai, gauti dėmesio ir šilumos kitais būdais. Pirmuosius bendro gyvenimo su kūdikiu mėnesius, tai nelengva užduotis. Visgi pasistengti verta. Kvieskime vyresnėlį drauge pasirūpinti mažuoju broliuku: išrinkti tinkamą drabužėlį, parodyti savo žaisliuką, pastumti vežimuką lygiu keliu. Mokykime švelniai paglostyti, tyliai pakalbinti. Garsiai pasidžiaukime kitiems žmonėms, kaip vyresnėlis stengiasi, kas jam pavyksta, koks jis supratingas ir geranoriškas (būtinai vaikui girdint). Džiaukimės ir dėkokime už kiekvieną jo pastangą pagelbėti, pasielgti savarankiškai. Kūdikiui užmigus, atsikvėpę minutėlę, skirkime laiko vaikui: paklauskite, ką jis norėtų nuveikti drauge ir tai padarykite. Nepamirškime įprastai skaitomos pasakos prieš miegą. O kai kūdikis būdrauja ramus, paguldykime saugiai šalia ir pasisodinkime ant kelių vyresnėlį. Ieškokime veiklų, kurios skirtos tik ūgtelėjusiems vaikams ir jas įgyvendinkime pasidžiaugdami vaikui: „Kaip smagu, kad tu jau didelis ir mes galime...". Tai daugybė galimybių padėti vyresnėliui jaustis svarbiu, reikalingu, įsitraukusiu į šeimos gyvenimą. Vaikai iš prigimties yra geros širdies, tikintys, mylintys – pasinaudokime galimybėmis pažadinti ir sustiprinti jų pozityvumo, gėrio daigelį.

Kantrybės ir tikėjimo. Prisitaikyti prie pokyčių, naujai atrasti savo „vietą" šeimoje, o ir tualeto įgūdžius įtvirtinti reikia laiko. Linkiu pastebėti, drąsinti vaiko pastangas – kad ir kokios iš pirmo žvilgsnio mažos ar nereikšmingos jos atrodytų, o pasitaikančias „nelaimes" laikykime vienkartinėmis nesėkmėmis.

Straipsnis yra informacinės kampanijos „Iš kantrybės neišvedama. Iš kantrybės išeinama" dalis. VšĮ Psichologinės sveikatos centras drauge su TavoVaikas.lt siekia supažindinti tėvus su vaikų netinkamo elgesio priežastimis ir galimais pozityviais jų sprendimo būdais.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Vystymasis

Pirmosios kūdikio Kalėdos: svarbūs patarimai tėvams

Jei jūsų mažylis gimė 2017-aisiais metais, jūs savo didžiausią ir gražiausią dovaną jau gavote. Šios žiemos šventės jums bus kitokios – jūs tapote tėvais, o viso jūsų dėmesio centre kūdikis.

Kaip išrinkti dovaną pagal Zodiako ženklą (1)

Ką padovanoti vaikui artėjančių švenčių proga, gali pasufleruoti ir mažylio Zodiako ženklas. Kiekvienam iš jų būdingos tam tikros charakterio savybės, į kurias atsižvelgiant ir reikia rinkti dovaną.

Psichologė – apie neramų kūdikių miegą (1)

Psichologė Karolina Gurskienė apžvelgia naujagimio ir kūdikio iki trijų mėnesių amžiaus miego įpročius.

Kalbos raidą tyrinėjanti mokslininkė dr. Ingrida Balčiūnienė: dvynių kalba – iššūkis tėvams (4)

Dr. Ingridos Balčiūnienės, Vytauto Didžiojo universiteto Lituanistikos katedros docentės, parengtas straipsnis apie dvynukų kalbos raidos ypatumus.

Kai vaikas sako NE, jis tėvams nori perduoti vieną svarbią žinią (1)

„Ar nori valgyti?“ „Ne!“ „Eime į lauką“ „Ne!“ „Kurią kepurę nori dėtis – raudoną ar geltoną?“ „Ne!“ Jeigu jums pažįstamos šios situacijos, skaitykite toliau.

Sveikatos psichologė Milda Kukulskienė: mums trūksta švelnumo

Apibaru vaiką, kad išpylė arbatą. Vyras niekur neranda, kur praėjusiais metais padėjo kalėdines lemputes. Visi vairuoja kaip išprotėję. Gana rimtai apsvarstau Geležinės lapės pasiūlymą „Susipykti su visais, tada nereikės pirkti tų nelaimingų kalėdinių dovanų". Facebook platybėse akį patraukia vaizdinga skritulinė diagrama: „Kodėl pykstu?". Atsakymas: „Nežinau", 100 proc. Juokiuosi.

Kiek iš tiesų skiriame laiko savo vaikams per dieną

Jau kone anekdotu tapęs posakis, kad „lietuviai tėvai savo vaikams skiria 7 minutes“ kažin ar yra statistiškai tikslus. Visgi kaip rodo tyrimai, tėvai vis daugiau skiria laiko vaikams, negu, pavyzdžiui, prieš keliasdešimt metų.

Kodėl vienos moterys po gimdymo verkia, o kitos – juokiasi (4)

Ką jaučia moteris po gimdymo? Kodėl vieną akimirką ji juokiasi, o kitą - jau verkia? Apie tai pasakoja psichologė Karolina Gurskienė.

Patarimai labai pavargusiai mamai (3)

Pervargusi mama ne visada pati supranta, kad jai reikia pagalbos. Gerai, jei pirmuosius jos „perdegimo“ požymius pastebi artimieji. O jei ne? Siūlome keletą patarimų nuo vaikų auginimo pavargusioms mamoms. Jei ne visi, tai bent vienas ar kitas tiks būtent jums.

Pirmieji vaiko metai: svarbiausi raidos požymiai kiekvieną mėnesį

Nors pirmaisiais savo gyvenimo metais vaikas atrodo labai gležnas, o atsiranda ir manančių, kad šiuo periodu jis tik valgo bei miega, tačiau kūdikių raidos specialistai pataria atidžiai stebėti vaiko reakcijas, stimulus į aplinką, sudaryti jam tinkamas sąlygas vystytis tiek fiziškai, tiek emociškai.

Psichologė pataria, kaip paruošti vaiką brolio ar sesės gimimui

Naujojo šeimos nario atsiradimas iš esmės pakeičia visą šeimos gyvenimą – namie atsiranda daugiau sumaišties ir daug daugiau nežinomybės.

Vaikas nesisėda ant puoduko: psichologės patarimai tėvams (1)

Beveik dvejų metų berniukas jau buvo atsisakęs sauskelnių ir apie tris mėnesius nebesituštino į jas. Tačiau gimus broliui viskas pasikeitė. Kaip vėl iš naujo suformuoti jam savarankiško tualeto įgūdžius?

Kokio Zodiako ženklo vaiką sunkiausia auklėti

Kelis vaikus auginantys tėvai pastebi, kad neretai vienoje šeimoje augančių ir vienodai auklėjamų vaikų charakteriai iš esmės skiriasi. Viena iš priežasčių - tam tikrus charakterio bruožus vaikas atsineša jau gimdamas. Svarbu nepamiršti, kada jis gimė ir koks yra jo Zodiako ženklas.

6 vaikų auginimo klausimai, dėl kurių dažniausiai susipeša mamos

Mamų interneto forumai Lietuvoje pamažu prarado savo turėtą populiarumą, kai išpopuliarėjo socialinis tinklas „Facebook“. Daugelis mamų grupių tiesiog persikėlė bendrauti čia.

Ilga kelionė namo: ką patiria neišnešiotų kūdikių mamos

Lapkričio 17 d. minima Pasaulinė neišnešiotų naujagimių diena. Visada šalia neišnešioto kūdikio yra jo mama. Anksčiau laiko pagimdžiusios moterys dažniau susiduria su psichologiniais sunkumais – nerimu, depresija, potrauminiu stresu. Tik nedidelė dalis gauna reikalingą psichologinę pagalbą. Kol visi susikoncentravę į vaikelį, mama lieka antrame plane.