Įkvėpta motinystės lietuvė sukūrė knygą, kuri vaikus nukels į XVI amžių

 (1)
Elenos istorija: labirintų paieškos“ – tai neeilinis, Lietuvos istorija paremtas pasakojimas apie keturis draugus, iš tiesų galėjęs įvykti XVI amžiuje Vilniuje.
© Elenos istorija. Labirintų paieškos

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Knygos veikėjai leidžiasi ieškoti paslaptingų požeminių labirintų, jungiančių Žemutinę pilį su Radvilų rūmais. Šios kelionės metu vaikai patiria kvapą gniaužiančių nuotykių, o jų draugystė – rimtų išbandymų. Apie idėją pristatyti pirmąją edukacinę pasaką vaikams ir sukurti tikrą pagrindinės herojės Elenos lėlę kalbamės su idėjos autore Samanta Survile.

Kas paskatino pradėti labiau gilintis į vaikų ugdymą ir edukaciją?

Idėjos autorė Samanta Survilė: Tik gimus vaikams pradėjau domėtis vaikų ugdymu. Teko bendrauti su kitose šalyse vaikus auginančiais tėveliais ir su pavydu klausyti apie ten esančias galimybes jau vaikystėje supažindinti vaikus su savo šalies istorija per neformalų ugdymą. Norėjosi, kad ir pas mus būtų kažkas panašaus. Taip ir gimė idėja išleisti knygą, paremtą istorinais faktais bei sukurti gražią ir kokybišką lėlę pagal pagrindinės herojės prototipą.

Suradau talentingą jauną rašytoją Neringą Tik, kuri išklausė mano idėją ir sutiko parašyti istorinį nuotykių pasakojimą vaikams apie keturis draugus, gyvenusius XVI a. Vilniuje.


Pasakos jauniems tėvams dažnai atrodo jau atgyvenęs dalykas. Kaip atėjo mintis paversti pasakas prasmingais pasakojimais?

Idėjos autorė Samanta Survilė: Šis pasakojimas yra daug tikroviškesnis, tokia istorija iš tikrųjų galėjo nutikti XVI a. Vilniuje! Aš labai vertinu ir pasakas, bet jos nėra tokios įtraukiančios, kaip tikroviškas pasakojimas apie tuo metu gyvenusius vaikus, jų nepaprastus nuotykius, kasdienišką buitį ir draugystės išbandymus.

Kodėl nusprendėte pasirinkti Lietuvos istorijos XVI amžių? Kuo jis jus patraukė?

Idėjos autorė Samanta Survilė: Idėja yra parašyti daug daugiau knygų su pasakojimais iš skirtingų laikmečių. Pirmiausia norėjome imtis baltų istorijos, bet, kadangi pačios nesame istorikės, supratome, kad pradžiai tai būtų per didelis iššūkis, mat apie tą laikmetį žinoma mažai faktų. Būtent XVI amžius pasirinktas todėl, kad galima rasti daug duomenų apie paprastų žmonių buitį, drabužius, ivykius, taip pat gausu šaltinių apie šalį valdančius didikus, jų gyvenimo būdą, įpročius. Jais remiantis žymiai lengviau sukurti įdomų pasakojimą.

Ar rašant knygą konsultavotės su istorijos, ugdymo specialistais? Kaip jie reagavo į tokią idėją?

Pasakos autorė Neringa Tik: Daug valandų pati praleidau bibliotekose rankiodama faktus iš XVI amžiaus. Visi, kurie sužino apie šią idėja, labai mus palaiko.


Kiek laiko rašėte knygą? Su kokiais iššūkiais susidūrėte?

Pasakos autorė Neringa Tik: Rašymas truko keturis mėnesius, bet tas procesas buvo labai malonus. Aš tarsi pasinėriau į XVI a. kasdienybę. Buvo labai smagu įsivaizduoti, kaip atrodė tuometinės gatvės, kaip jose žaidė vaikai, kuo kvepėjo laukai ir kaip medžiai siūbavo nuo vėjo. Tik įsivaizduodama visą paveikslą galėjau pradėti rašyti. Smagu, kai prie manęs prieina mažieji skaitytojai, mane pažįsta ir vis klausia: „Teta rašytoja, kada bus dar viena knyga?“ (juokiasi)

Pagal XVI amžiaus istoriją parašėte ne tik knygą, bet sukūrėte ir pagrindinės herojės lėlę Elenytę. Kaip kilo tokia idėja?

Idėjos autorė Samanta Survilė: Lėlė – tai būdas labiau sudominti vaikus knyga. Ir atvirkščiai – knyga gali būti puikus būdas vaikus atitraukti nuo ekranų sudominant tikrais žaislais, kurie lavina vaizduotę, o tai taip pat prisideda prie jų ugdymo.

Kuriant lėlę su gamintojais ilgai derinome jos veido išskirtinumą. Lėlė Elena pagaminta pagal specialų užsakymą iš saugių medžiagų (kiekviena lėlė ant kaklo iš nugaros pusės turi „Tsatsa“ logotipą, patvirtinantį, kad ji atsako už medžiagų saugumą). Kuriant lėlės įvaizdį, renkant drabužius ir aksesuarus mus konsultavo istorikė, žemutinės pilies tyrinėtoja Daiva Steponavičienė. Daug dėmesio skirta detalių kokybei. Norėjosi, kad mergaitės žaisdamos su lėle galėtų drąsiai naudoti karoliukus, jos odinį krepšiuką ir drabužėlius nebijant, kad suplyš ar atirs kokia siūlė. Į kiekvieną detalę įdėtas rankų darbas ir meilė. Kad būtų įdomiau žaisti su lėle, yra sukurta ir senovinė lovytė lėlei, šiltas vilnonis paltukas, odiniai bateliai bei papuošalų dėžutė, sukurta pagal knygoje esantį ivykį, kai vaikai randa didikų pamestą papuošalų dėžutę.


Jūsų vaikai turbūt buvo pirmieji, kurie perskaitė knygą. Kokia buvo jų reakcija? Kas jiems patiko?

Idėjos autorė Samanta Survilė: Pirmieji perskaičiusieji knygą buvo mano vaikai ir kelios bendramintės, kurios nuo pat pradžių labai palaikė ir padėjo patarimais. Didžiausias įvertinimas man buvo tuomet, kai dukra, perskaičiusi rankraštį, su entuziazmu paklausė: „Kada bus tęsinys?“

Mano vaikai labai mėgsta knygas, o čia jiems patiko tikroviški nuotykiai. Juk šiuolaikiniai vaikai auginami kitaip ir jie neturi galimybės patirti tokių nuotykių, kaip aprašyta knygoje. Kokie gi vaikai nenori nuotykių!

Ar sulaukiate kritikos iš tėvų? O galbūt dažniau tai būna pagyros?

Idėjos autorė Samanta Survilė: Kol kas visi, kurie girdėjo apie mūsų projektą, žavisi šia idėja ir palaiko. Mergaites sužavi didelė lėlė, kurią galima tvirtai paimti į rankas, apkabinti, rengti, šukuoti ir t.t. Tuo tarpu tėvus žavi tai, kad lėlė labai estetiškai ir kokybiškai pagaminta, kad ji turi išliekamąją vertę ir net užaugus vaikams gali likti kaip vaikystės prisiminimas.


Ar planuojate išleisti ir kitų Lietuvos istorijos laikotarpių knygų vaikams?

Idėjos autorė Samanta Survilė: Žinoma, nes tokia idėja buvo nuo pat pradžių – išleisti skirtingų laikotarpių knygas, žaislus prie knygų, net planuojame pasiūti vienodą drabužėlių kolekciją lėlei ir mergaitėms, kad ir lėlytė ir jos savininkė galėtų apsirengti taip pat. Bet pirmiausia laukite tęsinio apie Elenos istoriją!

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Veidai

S. Paltanavičius: mūsų didžioji klaida – manyti, kad vaikus auklėti ir ugdyti turime ne mes, o kažkas kitas

Viešojoje erdvėje netyla diskusijos apie partizanų vaidmenį pokario laikotarpiu, apie valstybės simbolius ir jų vietą, apie emigraciją ir tėvynės meilę. Ginčai, nuomonės, pranešimai – visa tai veikia kiekvieną šeimą, kurios namuose bent kartais įjungiamas televizorius ar radijas.

Kristina Savickytė - Damanskienė turi tris patarimus visiems tėvams

Suaugusiųjų elgesys su vaiku didžiąja dalimi formuoja vaiko požiūrį į save ir aplinką, o vaikystės patirtys turi didelės įtakos jau suaugusio žmogaus gyvenimo kokybei.

Aktorė ir režisierė Ieva Jackevičiūtė apie motinystę: reikia įsiklausyti į savo prigimtį

Ieva Jackevičiūtė prieš šešerius metus buvo visur: vedė TV laidas, dalyvavo šokio projektuose, vaidino ir šoko didžiosiose Lietuvos teatro scenose, užsiėmė edukologine veikla. Šiandien, augindama 5,5 m. dukrą ir 2,5 m. sūnų, Ieva dalinasi savo motinystės patirtimi ir išgyvenimais, padėjusiais atrasti balansą tarp profesinės savirealizacijos ir namų gerovės.

Po motinystės atostogų į TV eterį grįžta Jurgita Jurkutė-Širvaitė

Viena ryškiausių ir mylimiausių televizijos laidų vedėjų Jurgita Jurkutė-Širvaitė kurį laiką buvo pasitraukusi iš viešumos.

Atvirai apie nevaisingumą prabilusios Gintarės namuose aidi vaikiškas juokas (1)

Knygos apie nevaisingumą „Kai atgimsta viltis" autorė komunikacijos specialistė Gintarė Jankauskienė (32 m.) su vyru Kęstučiu (39 m.) iš Vilniaus sutrikusio vystymosi kūdikių namų pasiėmė globoti mažąją Vytautę (1 m. 2 mėn.).

Mirandą Kerr prajuokino jos sūnaus klausimas

Garsusis „Victoria's Secret“ angelas Miranda Kerr ir „Snapchat“ įkūrėjas Evanas Spiegelis netrukus taps tėvais.

Neeilinis 35 savaičių nėščiosios poelgis

Buvusi Olimpinių žaidynių čempionė plaukikė Libby Trickett (33) šį savaitgalį nustebino visus neįprastu rekordu, kurį pasiekė iki gimdymo likus mėnesiui.

Dainininkė Gintarė Karaliūnaitė pirmą kartą atvirai prabilo apie tai, ką patyrė (1)

Dainininkė G. Karaliūnaitė pirmą kartą atvirai: apie subyrėjusią trečią santuoką, patirtą smurtą ir kūdikio netektį.

Rimantė Kulvinskytė: kaip jūs nepradedate smaugti tokių tėvų? (1)

Maistas gali būti ir priešas, ir draugas. Tačiau kaip rasti teisingos mitybos raktą, kai yra ne tik priešprieša tarp veganų, vegetarų ir visavalgių, tačiau jų pateikiamos teisingos mitybos taisyklės prieštarauja viena kitai?

4 vaikų tėtis Nikas Vujičius pasidalijo įspūdingomis savo dvynukių nuotraukomis

Nikas Vujičičius su žmona Kanae augina keturis vaikus. Prieš mėnesį gimusioms dvynukėms šeima surengė pirmąją fotosesiją.

Atviras interviu su socialine globėja, kurios širdyje yra vietos nepagimdytiems vaikams (8)

Laikinoji socialinė globėja Almeda (27 m.) ir jos vyras Ernestas Tričius (30 m.) augina 9 mėnesių sūnų Polą ir 3 mėnesių globotinį Dominyką. Juos abu žindo savo pienuku.

Eglė Straleckaitė: „Dabar svarbiausia – neužbučiuoti"

Šokėja ir šokių mokytoja Eglė Straleckaitė–Daugėlė (25 m.) su vyru verslininku Justinu Daugėla (28 m.) augina dukrytę Vakarę. Atvirai – apie gimdymą ir žindymą bei motinystės pirmuosius žingsnius.

Vaikai, kurie užaugo su TAVO VAIKO žurnalu: kai svajonės pildosi

Viena populiariausių TAVO VAIKO žurnalo rubrikų - „Redakcijos kūdikis“. Visus metus redakcija stebi ir aprašo kūdikio vystymąsi nuo gimimo iki metų.

Svarbi detalė, kodėl princesė Charlotte darželį pradeda lankyti būtent dabar

Dveji su puse metų. Toks amžius pasirodė idealus pradėti lankyti vaikų darželį Didžiosios Britanijos princesei Charlotte.

Giedrės gyvenimą pakeitęs gimdymas įkvėpė imtis naujos veiklos Lietuvoje

Su dviejų vaikų mama Giedre Šopaite – Šilinskiene susipažinau „Reach for change" organizuotoje konferencijoje „Kurkime geresnį pasaulį vaikams". Iš visų pranešėjų jos pasakojimas įstrigo labiausiai – buvo asmeniškiausias ir jautriausias.