J. Baltrukonytę parašyti naują knygą įkvėpė... blynų kvapas

Kaip susirasti tikrų draugų? Ir ką daryti, kad nauji draugai nuo mūsų nepabėgtų? Kaip patiems tapti tokiais draugais, apie kokius visuomet svajojame? Atsakymai į šiuos ir panašius klausimus kepami kaip blynai naujausioje žurnalo „Panelė" vyriausios redaktorės Jurgos Baltrukonytės knygoje „Blynai spintoje". Tačiau smagaus laiko su leidyklos „Alma littera" knyga turės ne tik vaikai, bet ir jų tėveliai: jiems rašytoja knygelės puslapiuose paslėpė ne vieną filosofinį skanėstą.


Parsisiųskite programėles telefonams štai čia: „iPhone“, „Android“. Draugaukime ir Facebooke!

Apie tai, kaip tikros, gyvenimiškos istorijos virsta vaikų pamėgtais stebuklais, apie tikrus ir vienadienius draugus bei tai, kaip būnant suaugusiu, rašyti mažiesiems, kalbamės su jau ne pirmos knygos vaikams autore ir žurnalo „Panelė" vyriausiąja redaktore Jurga Baltrukonyte.

Kaip ir kodėl pasirinkote rašyti vaikams? Kas turėjo tam didžiausios įtakos?

Augant dukrytei Paulai mūsų įprastinis gyvenimas (kuris ir šiaip žurnalistės bei fotografo šeimoje nebuvo labai pilkas), virto tikra komedija su filosofiniais atspalviais. Kai išeini iš komforto zonos (gimsta kūdikis), gali tuos baisiai didelius pasikeitimus priimti labai rimtai ir gyventi nuolat stresuodamas, o gali į viską reaguoti linksmiau. Draugai, kurie užsukdavo pas mus į svečius, sakydavo: „O dangau, pas jus tikras cirkas!". Namuose veikė šuniukų dresavimo mokykla, ligoninė, kurios pacientai - sugipsuoti žaislai, „fashionistės" klubas (princesės suknelė ant pižamos ir pan.), karpinių iš blynų pamokos...

Kurdama vaikams mokausi dėlioti sakinius trumpai, aiškiai, švelniai ir dar ten paslėpti mažą skanėstuką tėvams.Jurga BALTRUKONYTĖ

Vos Paula išmoko kalbėti, jos mėgstamomis frazėmis tapo „Nieto kokio" ir „Vaikučiams visko atsitinka." Negalėjome neišnaudoti tokios kūrybinės medžiagos. Stebuklų namo istorijose: „Torčiukas ant debesėlio" ir „Blynai spintoje" beveik viskas - iš tikro gyvenimo. Tikra šeima, tikri namai. Piešiniuose net namas, šunys ir Paula (gerai jau gerai, net ir mano nosis...) yra tokie pat, kaip tikrovėje.

Ar sutinkate su teiginiu: „Rašyti vaikams reikia taip pat kaip suaugusiems, tik gerai"?

Dar pridurčiau - ir gerokai trumpiau, nes ta pati mintis, kuri telpa į storą romaną, turi tilpti į vieną puslapį. Ir dar turi likti vietos gražiam paveiksliukui.

Duetas ir gyvenime, ir kūryboje. Už Jurgos Baltrukonytės knygų apipavidalinimą atsakingas vyras, fotomenininkas Algimantas Kriščiūnas
Organizatorių archyvas

Kas Jus įkvėpė knygai „Blynai spintoje"?

Įvairiausi pastebėjimai ir prisiminimai apie tai, kokie svarbūs mums yra draugai - nuo pat mažų dienų, kai net nežinai geriausio draugo vardo... Štai, žaidžia mergaitės, bučiuojasi, laksto. Staiga viena pamato kitą, išėjusią į kiemą su gražesne lėle. „Ate", - atsisuka ir sako mergaitei, su kuria ką tik laiminga lakstė. - „Aš susiradau geresnę draugę". Ir tada jau bučiuojasi su nauja drauge, o paliktoji ryja ašaras... Vaikų širdelės tokios jautrios.

Arba tikras nutikimas (kuriuo netikėčiau, jei nebūtų nutikęs mano šeimoje), kai darželio įsimylėjėliai vienas kitą atranda universitete ir jau nebepaleidžia... Ar prisiminimas, kaip vieną kartą savo gerai draugei nuo šeimyninio baliaus stalo nukniaukiau gražiausią pyragėlį (kurio pati be galo norėjau) ir įdėjau jį į dėžutę. Uždariau, paslėpiau, kad niekas kitas nerastų. Pyragėlį prisiminiau tik po mėnesio... Ko nepadarome dėl draugų!

Knygos įkvėpimo šaltiniu taip pat tapo kvapai. Ypač blynų kvapas, toks saldus sirupo, vyšnių uogienės ir vanilės kokteilis, kuris reiškia, kad mama yra namie, ir kad viskas yra gerai.

Kaip vyksta Jūsų kūrybinis procesas? Rašote spontaniškai, ar knygą brandinate ilgiau?

Rašau visur, ypač gerai sekasi lėktuvuose ir kirpyklose. Tada žinau, kad turiu tik kelias valandas, labai susikaupiu ir atsipalaiduoju. Dievinu ilgus skrydžius! Mano kompiuteryje - trys pradėtos knygos, todėl galiu tęsti bet kurią, pagal nuotaiką. Idėjų turiu dar daugiau ir šiek tiek liūdžiu, kad net rašydama didžiausiu greičiu visų planų neįvykdysiu. Jei neskrendu, nesėdžiu kirpykloje, rašyti galiu tik naktimis, kai kiti darbai nudirbti...

Jurga Baltrukonytė su dukryte Paula
Asmeninio archyvo nuotr.

Kaip šią knygą skaitė/skaito Jūsų atžala? Ar įsiklausote į jos nuomonę, mintis, patarimus?

Rašant vaikišką knygą nepasinaudoti namuose gyvenančios ekspertės nuomone būtų neprotinga. Vos ekspertė, klausydama istorijos, imdavo muistytis, gal net žiovauti, keisdavau pasakojimo tempą, turinį, įpindavau daugiau nuotykių. Kadangi labai stengiausi ir tobulinau turinį, ekspertė Paula šią knygą jau moka beveik mintinai. Knygų vaikams konsultantė visuomet yra Paula. Visais kitais atvejais pasitikiu savimi ir savo nuojauta.

Mažai Paulai tėtis fotomenininkas Algimantas Kriščiūnas surengia ne vieną smagią fotosesiją
Asmeninio archyvo nuotr.

Kaip kuriate savo knygų personažus? Pavyzdžiui, kaip gimė dinozauras Frankas?

Dinozauras gimė du kartus ir abu kartus skirtingu būdu. Knygoje „Torčiukas ant debesėlio" papasakota realiausia Dinozauro gimimo istorija. Tuomet pasaulio pažinimo enciklopedijoje Paula pamatė dinozaurus ir siaubingai nusiminė. „Mama, jie tokie baisūs, kad niekada neturės draugų. Aš būsiu jų geriausia draugė!". Buvo Paulos gimtadienis ir keli svečiai, kažkaip susikalbėję su dar ne per geriausiai kalbančia Paula, išpildė jos prašymą ir padovanojo kelis dinozaurus. Plastikinius, vienas už kitą... na, patys suprantate... Beveik visi dinozaurai po gimtadienio greitai pasimetė, išliko tik baisiausias, jis tapo mylimiausias, net išstūmė lėlę Kamilę iš vežimėlio.

Mano tikslas - dovanoti tikras emocijas, kurias visi esame patyrę, tik gal šiek tiek primiršę.Jurga BALTRUKONYTĖ

Paulai augant Dinozauro atsiradimo istorija keitėsi, bet meilė pabaisiukui tik augo. Kuomet ji sužinojo, kad dinozaurai paprastai išsirita (tiksliau - kadaise išsirisdavo) iš kiaušinių, nutarė pati juos perėti iš vynuogių, kurių vidus paslaptingai priminė gemalą. Paskui vis tik buvo pereita prie kiaušinių, ir būtent šita versija liko knygojeBlynai spintoje". Šiaip ar taip, draugų atsiradimo istorija turi būti įspūdinga.

Knyga "Torčiukas ant debesėlio" 2014 metų Knygos rinkimuose vaikiškų knygų kategorijoje įtraukta į geriausiųjų penketuką
PANELE.LT (V. Kriščiūno nuotr.)

Ar Jūsų knygos skirtos tik vaikams, ar ir svajoti mėgstantiems jų tėveliams?

Vaikams skirti gražūs paveikslėliai ir linksmi nuotykiai, o tėvams kiekvienoje istorijoje paslepiu po skanų filosofinį saldainį. Po „Torčiuko ant debesėlio" gavau daug atsiliepimų, kad vaikai klausydami juokėsi, o tėvai skaitydami verkė... Viena moteris paskambino, kad grįždama iš Vilniaus, po knygos pristatymo, visą kelią iki Kauno šluostėsi ašaras... Ir labai už tai dėkojo.

Mano tikslas - dovanoti tikras emocijas, kurias visi esame patyrę, tik gal šiek tiek primiršę. „Blynai spintoje" yra apie draugystę, meilę ir kitus svarbius dalykus, kurie kartais prajuokina iki nugriuvimo ar sugraudina iki ašarų.

Pirmosios Jurgos Baltrukonytės knygos "Torčiukas ant debesėlio" pristatymas vyko lygiai prieš metus
PANELE.LT (V. Kriščiūno nuotr.)

Kaip sekasi suderinti žurnalo jaunimui kūrimą su knygelių vaikams rašymu?

Kiekvienas rašymas yra tarsi stiliaus, minčių treniruotė. Juk net sportuojant rekomenduojama keisti treniruotes, kad vystytųsi skirtingos raumenų grupės, taip yra ir su rašymu. Kurdama vaikams mokausi dėlioti sakinius trumpai, aiškiai, švelniai ir dar ten paslėpti mažą skanėstuką tėvams. Darbas „Panelėje" yra nenusakoma egzotika, „ekstrymas" ir atradimai - tikrų istorijų galima prikaupti keliems romanams. Jaunų žmonių gyvenimo būdas niekada, niekada nebus nuobodus, o tai yra nuostabu!

Ko galite palinkėti visiems skaičiusiems ir dar neskaičiusiems Jūsų knygų?

Išmokti būti laimingiems. Mažiau liūdėti dėl niekų, dėl kurių nusimename mes, mažųjų tėvai: tai vyras nemoka virti cepelinų, tai ryte apibarė viršininkas, nelabai myli uošvienė, kakton įsimetė kažkokia raukšlė, o dar tos kvailos svarstyklės rodo vis daugiau ir daugiau... Plius spinta pilna, o apsirengti nėra ką! „Nieto kokio", - pasakytų Paula. „Gyvenimas skanus kaip vyšnių uogienė ir jį reikia visą išragauti", - primintų „Torčiukas ant debesėlio" Močiutė, ir ji būtų visiškai teisi.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis