Jau 12 metų vaikus globojanti Eglė randa laiko mėgstamam hobiui

Kūrybingas mamas pristatanti mūsų portalo rubrika KURIANTI MAMA laukia jūsų. Jeigu norite, kad apie jūsų veiklą sužinotų daugiau žmonių, rašykite el.p. portalas@tavovaikas.lt. Šiandien pas mus svečiuojasi Eglė Vaitkevičienė iš Zarasų.

Jūsų namuose auga didelis būrys mažų širdučių? Kiek vaikų šiuo metu globojate?

Kartu su vyru Rimvydu turime didelę šeimą – 13 vaikų ir vis priglaudžiam vieną, kitą laikiną, kuriam tuo metu reikia saugių namų. Globojame vaikučius jau 12 metų, prieš metus, kai globotinių skaičius viršijo 5, įkūrėm šeimyną. Sudėtingiausias klausimas mums yra „Tai kiek dabar vaikų namie turite?“ Visaip... Nepilnamečių yra 9, bet ir užaugusieji nuolat grįžta namo ilgesniam ar trumpesniam laikui.


Tikriausiai nesuskaičiuojamai daug kartų esate sulaukusi klausimo, kodėl globojate vaikus. Ar esate pati sau atsakiusi į šį klausimą?


Jaučiu didelį malonumą savo gyvenimu daryti įtaką kitų žmonių likimui. Globa ir yra apie tai. Nieko nėra stipriau nei galėti pakeisti tai, kas nebuvo gerai. Aš gaunu tokią grąžą! Neapsakomas džiaugsmas matyti, kaip auga vaikų pasitikėjimas, kaip plačiai išsiskleidžia sparnai. Aš pati paaugu su kiekvienu vaiku. Tai abipusė nauda ir kasdieninės pamokos.



Ne viena vaikutį ar du vaikus auginanti mama mums rašo, kad sunkiai randa laiko papildomai veiklai ar savo hobiui. O kaip randate laiko jūs?!


Aš noriu. Bet dabar toks laikotarpis, kad visiškai neturiu laiko knygoms (dievinu knygas!), kai neturiu laiko sportui, kai negaliu sau leisti prabangos susitikti su drauge, nes tuomet sugrius mano "kortų namelis" – kažko nespėsiu, kas svarbu ir suplanuota. Mes visada renkamės. Svarbiausia atsiminti, kad viskas laikina. Ir bemiegės naktys ir bėgimas voverės rate, kai neturi laiko nei į dušą nueiti, nei kavos išgerti. Yra laikas, kai esi Tik mama, kai kvėpuoji vaiko ritmu, bet tai taip laikina. Aš žiūriu į savo dvimetrinį dvidešimtmetį ir negaliu patikėti, kaip greitai jis užaugo, nes dar vakar (prisiekiu- vakar!) aš jį žindžiau, viena ranka kepdama blynus ir svajodama atgauti laisvas rankas.



Pristatykite savo veiklą – kada pradėjote velti ir ką konkrečiai jūs kuriate?

Veliu, turbūt, jau 10 metų (Eglės feisbuko paskyra KOJOS ŠILTAI). Mano „arkliukas" yra kambarinės šlepetės, moku velti žaislus, lankiau rūbų vėlimo kursus, žinau veltinio papuošalų, veltų kepurių technikas, bet noriu kurti tik tai, kas lepina mūsų kojas. Galiu perspėti naujokus – velti tapukai sukelia priklausomybę. Nešioju juos žiemą-vasarą. Kojos nekaista ir neprakaituoja, niekuomet nešąla, jokio nemalonaus kvapo, būdingo sintetinei avalynei. O dar galimybė derinti spalvas ir modelius prie mėgiamos aprangos, interjero ar nuotaikos.


Kiek laiko užtrunkate nuvelti tapukus? Kokios spalvos ir raštai jums pačiai mieliausi?


Skubėdama vieną porą nuveliu per dvi valandas. Paskutinių metu man nieko nėra gražesnio už audinio įvėlimą. Jaučiu didelį malonumą ieškodama raštų ir spalvų kombinacijų, esu sukarpiusi ne vieną savo rūbą, nes nedavė ramybės vizija, kaip jis atrodys įveltas. Ieškau perliukų dėvėtų drabužių parduotuvėse, labai smagu žinoti, kad galiu taip pratęsti drabužio gyvenimą, suteikiant jam kitą formą ir paskirtį. Taip pat natūralios, žemės spalvos, kai grožis, jaukumas ir stilius atsiskleidžia paprastume.


Dievinu užsakymus, kuriuose nėra nurodyta nei spalvos, nei dekoro, tik išsamus žmogaus, kuris dėvės šlepetes, aprašymas. Labiau jaudinuosi bandydama pagauti nuotaiką, bet kaip saldu gauti žinutę- „Fantastika Būtent to ir tikėjausi!“


Asmeninio archyvo nuotr.
Asmeninio archyvo nuotr.
Asmeninio archyvo nuotr.


Ar Jūsų vaikai mėgsta velti su jumis?


Nemėgsta, bet velia. Tai sunkus ir monotoniškas fizinis darbas, bet norinčius išmokau ir suteikiu jiems galimybę užsidirbti. Patys sprendžia, ar nori turėti didesnius kišenpinigius.


Sezono metu prašau pagalbos, dažnai jos ir sulaukiu. Tuo metu turiu laisvą valandėlę kitiems darbams, o jie susitaupo savo svajonėms.


Labai džiaugiuosi dirbdama namuose. Ne tik todėl, kad esu pasiekiama kiekvieną minutę, bet ir rodydama savo pavyzdžiu, kiek reikia įdėti pastangų, kad kažką turėtum. Vaikai stebi, kaip skirstau savo laiką, kaip laikausi įsipareigojimų klientams, iš arti mato galimybę savo hobį paversti verslu. Tai gyvenimo pamokos. Nedejuoti ir nelaukti pašalpų, bet ieškoti galimybių, kurti ir puoselėti tai, kas tau svarbu.


Kur galima įsigyti Jūsų darbų?


Turiu parduotuvę Etsy platformoje (tik visiškai ją apleidau ir nebesirūpinu), pagrindiniai užsakymai ateina per asmeninį profilį Facebook'e, per darbinį puslapį „Kojos šiltai“. Socialiniais tinklais pasinaudojau, kaip nemokama erdve pristatyti save ir savo darbus. Sunkiausia - rasti vilnoms laiko. Kartais tiesiog neįmanoma, todėl esu be galo dėkinga savo klientams, kurie kantriai laukia ilgose eilėse, kol pagaminsiu jų užsakymą.


Leidžiu sau užtrukti daug ilgiau nei kolegos. Neinu prie vėlimo stalo būdama pikta ar suirzusi. Nesamdau talkininkų ir neplečiu savo veiklos. Noriu, kad visa tai nekeltų įtampos, o liktų malonumas.


Mano gyvenime labai daug bėgimo ir chaoso, auginant daug vaikų negali suplanuoti, kokia bus kita minute, nuolat kažkas įvyksta, nuolat reikia mesti tai, ką darau ir griebtis kitos veiklos.


Todėl vėlimas, nors ir suteikia galimybę užsidirbti, nėra pagrindinis užsiėmimas. Tai labiau relaksacija, galimybė atitrūkti nuo buities, atjungti galvą nuo rūpesčių panyrant į kūrybą. Tai laikas sau. Nors tai fiziškai sunkus darbas, veldama pailsiu, atsikvepiu, sustabdau akimirką. Man to reikia, kad išlaikyčiau pusiausvyrą.


Asmeninio archyvo nuotr.
Asmeninio archyvo nuotr.
Asmeninio archyvo nuotr.
Asmeninio archyvo nuotr.
Asmeninio archyvo nuotr.
Asmeninio archyvo nuotr.


Neįkainojamas jausmas matyti, kaip iš tokios lengvos, purios medžiagos gimsta tvirtas ir praktiškas daiktas. Kaip proceso metu persimaišo spalvos, kaip įsivelia audiniai. Užsidariusi savo mažytėje studijoje, aš stoju akistaton pati su savimi, su savo vizija, nuotaika ir mintimis. Man to reikia, kad jausčiausi laiminga.


Kaip sekasi suderinti veiklą su motinyste?


Derinimo būdu. Manęs vis klausia: „Kaip tu viską spėjį?“ Oi, ne, aš nespėju nė pusės to, ko norėčiau! Nes čiupdama vieną, atsisakau kito. Jei turiu daugiau užsakymų, būna, vaikai valgo koldūnus ar šaldytas picas - ir jiems labai patinka tos dienos.


Būna laikas, kai sukrenta vaikų šventės/ susirinkimai/ poliklinikos/ koncertai ir namai lieka netvarkyti, skalbiniai neskalbti, veltinukai nenuvelti, o aš, kaip be galvos, vis žvilgčiodama į laikrodį lekiu iš taško A į tašką B (labai smagūs susirinkimai mokyklose, prasidedantys tuo pačiu metu, kai turiu būti 4-6 skirtingose klasėse).


Tada kurį nors vaiką ištinka nelaiminga meilė/ išduoda draugė ar šiaip kokia „gyvenimas nemielas" krizė, tada viską ir visus nustumiu į šoną, kad galėčiau užgesinti „ugnį“.


Labai dažnai jaučiuosi skolinga - galėčiau daugiau pasėdėti prie Jo pamokų, galėčiau kantriau Jai paaiškinti, galėčiau dažniau išplauti grindis ar iškepti pyragą, rasti laiko stalo žaidimams, galėčiau, galėčiau, galėčiau... Darau tiek, kiek galiu. Kiek tuo metu pajėgiu. Retsykiais - kiek noriu.


Pirmiausia – vaikai, tada – maistas, rūbai (2-4 skalbimai per dieną yra kasdienybė), veltinukai ir tvarka namuose. Pastarieji dažnai keičiasi vietomis, būna, pagauna įkvėpimas ir prisimenu turinti ilgas kojas ir galinti peržengti per visas kliūtis, būna, negaliu net prisiliesti prie vilnų, kol aplink tvyro chaosas.


Stengiuosi pokalbiu, žvilgsniu, prisilietimu parodyti kiekvienam vaikui individualų dėmesį, pasikviesti kurį vieną į parduotuvę ar einant mažių į darželį, kad pabūti dviese, išgirsti ir pamatyti.


Ko palinkėtumėte mamoms, kurios dabar skaito interviu su Jumis?


Darykite tik tai, kas patinka. Nėra taisyklių, kaip būti laimingai. Aš radau laimę didelėje šeimoje ir jokie rūpesčiai nenusveria to džiaugsmo, kurį patiriu. Niekada nesilygiuokite į kitus, „nesimatuokite“ svetimų gyvenimų. Įsiklausykite, kas yra jūsų.


Turėkite svajonių - jos stumia pirmyn! Svarbiausia - rūpinkitės savimi. Nes turi labai daug gauti, kad galėtum duoti. Iš tuščio ąsočio vandens neįsipilsi. Svarbiausia pasaulyje esi Tu! Norėčiau, kad kiekviena moteris turėtų savo mažyčių paslapčių, mažų ritualų, kurie padėtų joms pasijusti ypatingomis. Nes mes tokios ir esame.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis