Juventa Mudėnienė – apie naująją knygą ir Kalėdų eglutę vidury vasaros

Šiandien Vilniuje pristatoma antroji žurnalistės ir TV laidų vedėjos Juventos Mudėnienės knyga vaikams „Triušiukai ir žiema“.

Titės Miku slapyvardžiu pasirašinėjanti Juventa Mudėnienė prieš ketverius metus išleido eiliuotą ir originaliai iliustruotą knygą „Triušiukų abėcėlę“. Šiandien jos bičiuliai renkasi į naujos knygos vaikams „Triušiukai ir žiema“ pristatymą. Ta proga Juventai Mudėnienei pateikėme 9 klausimus.

1. Kas ta Titė Miku?

Tai tokia linksma teta morkų spalvos plaukais, kuri visai nenori suaugti. Kai pasijunta tapusi pernelyg rimta ir jau beveik suaugusi, ji skubiai kulniuoja į Triušių miestelį ir šnekasi su protingaisiais triušiais – fotografu Feliksu ir siuvėju Silvestru. Pasikalbėjusi ji vėl tampa savimi – padykusia moteriškaite, kurios lagamine telpa triušių istorijos, knygos ir ... morkų pyrago trupiniai!

2. Ar eiles jums diktuoja triušiukai?

Žinoma, kartais smagią istoriją pašnabžda į ausį fotografas Feliksas. Tik niekam neprasitark! Mat kiekvienas autorius nori žinoti, kad jis vienintelis kuria įdomias pasakas.

3. Kodėl rašote apie triušius, o ne šuniukus, varles ar bites?

Šuniukai paprastai būna užsiėmę rimtesniais reikalais: gelbsti žmones, gaudo nusikaltėlius, gano kalnuose avis, o triušiai mėgsta atostogauti! Tuomet ir nutinka keisčiausi dalykai: krepšiai virsta oro balionų gondolomis, cukriniai pyragai išgaruoja pro langus, skrybėlėse suka lizdus paukščiai, o neklaužados mažyliai maudosi arbatinukuose!

4. Kada į jūsų gyvenimą atėjo triušiai?

Oi, jie net nežinojo, kad aš esu. Tai aš suradau paslaptingą taką pas juos, į Triušių miestelį. Tai nutiko prieš 5 metus. Einu kartą pieva ir žiūriu – siaurutėlis, vos įžiūrimas takelis pramintas. Aš ir nusekiau juo... Reikia būti labai smalsiu ir įžvalgiu, kad įžiūrėtum pačius slapčiausius ir gražiausius dalykus, kad pamatytum tą, ko kiti nepamato.

5. Ar mokate algą tiems, kurie fotografuojasi knygai (apie kurių gyvenimą rašote)?

O kaipgi! Žinoma moku. Už kiekvieną darbą turi būti deramai atlyginama. Fotografuodami pirmąją knygą „Triušiukų abėcėlė" pasirašėme rimtą sutartį, kurioje morkų sultimis parašyta: „Už kantrybę, ištvermę ir gerą nuotaiką darbo metu pasižadame pririnkti ir sudžiovinti didelį krepšį raudongalvių dobilų, užauginti tikrų kaimiškų morkų ir vaišinti pusele obuolio kiekvieną dieną".

Knygos "Triušiukai ir žiema“ akimirka.
Asmeninio albumo nuotr.

6. Kiek laiko nešiojate istorijas galvoje, kol išguldote jas ant popieriaus?

Visaip būna. Kartais tiesiog atsiverčiu savo storą sąsiuvinį ir žodžiai kaip lietus pabyra... Kartais būna sunku: tas žodžių debesis, matyt, į Italiją ar Prancūziją nuskrenda, kad nė viena raidelė pas mane nenusileidžia. Tuomet vyksta žodžių vilionės. Kaip? Ogi vidury vasaros namuose pasipuošiu Kalėdų eglutę! Žvakelės mirga, žaisliukai spindi, Kalėdomis pakvimpa... Taip parašytos istorijos apie triušius ir žiemą.

Knygos "Triušiukai ir žiema“ akimirka.
Asmeninio albumo nuotr.

7. Esate istorikė, žurnalistė, laidų vedėja. Kodėl pradėjote rašyti knygas ne kam kitam, o vaikams?

Ir istorijos, ir TV laidos yra pilnos problemų ir visokių baisumų. Kartais nuo jų įskausta galva, kartais darosi baisu, o dažnai – juokinga. Manau, vaikai gebėtų daugelį problemų išspręsti lengviau ir teisingiau. Jie – protingesni, o su protingais žmonėmis labai įdomu bendrauti.

Knygos "Triušiukai ir žiema“ akimirka.
Asmeninio albumo nuotr.

8. Knygų vaikams – lentynos lūžta. Kaip pasirinkti geriausią, įdomiausią? Kuo vertinga jūsų knyga?

Teisingiausia būtų rinktis knygą, kurią skaityti norėtų ir maži, ir dideli. Drauge patirti nuotykiai suteikia daug gerų emocijų ir įspūdžių. Štai jums ir bendros pokalbių temos! Smagiausi vakarai, kai drauge su tėveliais piešiate triušius ir varles, oro balionus ir paslaptingus žibintus.

Mūsų triušių istorijose vingiuoja daug idėjų kaip žaidžiant mokytis, o mokantis žaisti! Tai ne tik raidės, eilėraščiai ir istorijos, ne tik ryškios iliustracijos, bet ir stalo žaidimai. Kirpkite, spalvinkite, statykite triušių namus – tam skirtas konstruktorius „Triušiukų miestelis". Karpykite popierines lėles ir kurkite su jomis naujas istorijas. Žaiskite teatrą. Juk išties netikėta, kai ilgaausis išdykėlis, apie kurį ką tik perskaitėte knygoje, strykteli iš jos ir apsigyvena ant stalo! Tai knygos ir žaidimai, skirti visai šeimai.

Knygos "Triušiukai ir žiema“ akimirka.
Asmeninio albumo nuotr.

9. O triušiai jums sapnuojasi?

Triušiukai – smalsūs ir judrūs gyvūnėliai. Žinoma, kartais jie per smarkiai įsibėgėja ir netyčia liuokteli į mano sapną! Kaip kiekviena svetinga šeimininkė, pasiūlau jiems arbatos, pakviečiu prisėsti ir pasišnekučiuoti, bet jie nemėgsta ilgai tupėti vienoje vietoje. Kaip įšoka pas mane, taip ir iššoka... Nespėju net apkabinti. Kartais pabudusi randu prie lovos puodelį šiltos arbatos ir gabalėlį morkų pyrago. Turbūt tai jie palieka, ką manai?

Knygos "Triušiukai ir žiema“ akimirka.
Asmeninio albumo nuotr.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis