„MamaLogo“ tinklaraštininkė Neringa – apie nepasaldintą ir nepagražintą motinystę

Ar jums kartais nutinka taip, kad kol vaikai aukštyn kojom verčia namus, užsirakinę vonioje penkias minutes (ar ilgiau...) slapta medituojate valgydami šokoladuką? Labai nepedagogiška ir visai nepanašu į tobulą tėvystę, bet taip žmogiška ir... normalu! Netobula tėvystė su kasdieniškais liapsusais po truputį išsikovoja teisę būti.

Katie Kirby, gyvenanti Braitone, Jungtinėje Karalystėje, yra dviejų aktyvių berniukų mama. Save ji pristato kaip „žmogų, kuriam nutiko vaikai." Planuoti ir mylimi, tačiau jie nėra vienintelis jos gyvenimo centras. Katie turi nepaprastą humoro jausmą ir rašo interneto tinklaraštį, kuriame dalijasi ne tik neišdailinta, liapsusų kupina mamiška kasdienybe, bet ir savo pieštais komiksais, kurie, tapę internetinio folkloro dalimi ir išversti į galybę kalbų, jai atvėrė kelią į sėkmę.

Komiksuose apie vaikus Katie pasakoja, ką reiškia kiekvieną dieną pradėti jai dar neišaušus, vos tik nubunda jos du trejų ir penkerių metų superherojai, gyvenantys plastiko žaislų džiunglėse. Jie žiūri daug filmukų, valgo neorganinį maistą, nepripažįsta daržovių, dėvi ne pačius madingiausius (ir net nebūtinai pačius švariausius!) drabužius ir priešinasi bet kokioms savo mamos pastangoms priartėti prie Instagram, Pinterest ir kituose socialiniuose tinkluose demonstruojamų „stilingos motinystės ir harmoningos vaikystės" idealų.

Būti tobuliems ne(be)privaloma

Maža to, Katie internetinis dienoraštis, kuriame skleidžiasi ypač sodrus jos humoro jausmas, vadinasi „Hurrah for Gin" (lietuviškai – „Valio džinui", www.hurrahforgin.com). Pasak jos, kiekviena diena su dviem aktyvumo pertekusiais berniokais išsunkia taip, kad jos finalas užmigdžius vaikus nusipelno būti įprasmintas susirangymu ant sofos su taure vyno rankoje. Arba skardine džino.

„Tiesą sakant, neįsivaizduoju, kaip fiziškai galima ištverti dviejų superherojų aktyvų ir visapusišką pasaulio pažinimą kasdien nuo 4 val. 30 min. ryto. Galbūt tikrai pagelbėtų tiktai džinas? (juokauju!)", – rašo ji.

Katie tapo populiari ne tik dėl savo nepaprasto šmaikštumo. Esant visuotinio žinojimo, kaip auginti vaikus, ir teisuoliškumo fonui ji tapo garsi dėl to, kad viena pirmųjų garsiai ir aiškiai pasakė, jog ne visi esame sukurti tobulai tėvystei, ne visi daug valandų galime sėdėti ant kilimo su vaiku ir klijuoti akytes zoologijos sodo gyvūnų aplikacijoms. Katie tinklaraštis yra su neakivaizdinio „realistinės tėvystės" judėjimo vėliava, ant kurios parašyta: „Tai neprivaloma!" Neprivalome būti tobuli tėvai!

Duokite vaikams ramybę!", arba kova su nuolatiniu vaikų lavinimu

Vis dėlto netobuli tėvai dažnai sulaukia aplinkinių priekaištų. Antra vertus, jau ir specialistai – psichologai, edukologai vis garsiau pradeda kalbėti apie tai, kad daugumai vaikų reikia savos erdvės, būtina, kad jų žaidimai nebūtų visada stebimi, planuojami ar reguliuojami pernelyg uolių gimdytojų. Kaip sako žurnalistas, lėtojo gyvenimo būdo propaguotojas ir knygų autorius Carlas Honoré, „Duokite vaikams ramybę!", nustokite dirbti savo vaikų vadybininkais ir kurti nerealistiškai idealias jų dabarties ir ateities gyvenimo vizijas!

Daugelis lietuvių psichologų taip pat pabrėžia, kad nereikia būti tobula mama, užtenka būti pakankamai gera mama. Štai Aušra Kurienė, vaikų ir paauglių psichologė ir „Paramos vaikams centras" vadovė, sako, kad tobulų tėvų nebūna. Geriausia mama ir geriausias tėtis vaikui – ne kompulsyviai ieškantys ugdomųjų veiklų ir prigalvojantys nuolatinių pramogų, bet „pakankamai geri". Jautriai reaguojantys į vaikų poreikius, bet turintys laiko savo darbams bei pomėgiams, paliekantys vaikams pakankamai erdvės laisvam žaidimui ir savarankiškam jų kūrybiškumo ugdymuisi. Naujoje savo knygoje „Kaip užauginti žmogų" A.Kurienė rašo: „Kaip ir kiekvienas darbas, motinystė turi pakilimų ir sunkių dienų. Visos mamos kartais būna sudirgusios ir pavargusios, nepajėgia jautriai ir atidžiai reaguoti į kiekvieną kūdikio reikalavimą. Tai suprantama. Taip gali atsitikti ir keletą kartų per dieną. Nieko tokio. Nesame ir niekada nebūsime tobuli tėčiai ir mamos."

Su šypsena, bet be pagražinimo apie vaikus – ir lietuviškai

„MamaLogo", trijų vaikų mamos tinklaraščio „be pagražinimų ir makiažo" apie vaikų auginimą, autorė Neringa Kudarauskienė (34 m.): „Man norėjosi parodyti, kad vaikų auginimas nėra nei tobulybė, nei tragedija, o kažkas... per vidurį"

IT verslininkė, Simo (6 m.), Jokūbo (2 m.) ir Ajaus (1 m.) mama: Tinklaraščio „su charakteriu" idėjai paskatino mano aplinkoje vyraujantis radikaliai dvilypis požiūris į vaikų auginimą: arba vien tik rožinis pozityvas, arba tamsiausių spalvų negatyvas. O man norėjosi transliuoti, mano manymu, ir vaikams, ir tėvams sveikiausią trečią alternatyvą, paprastesnį požiūrį, kurio esmė – kalbėti apie vaikų auginimą atvirai, be pagražinimų, bet ir be didžiulės įtampos, ašarų, kurios ateina neišsipildžius rožiniams lūkesčiams."

„Neslėpsiu, – sako „MamaLogo" autorė. – Mane išties erzino draugių ir pažįstamų demonstruojama išorinė tobulybė, neperstojamas aplinkinių bombardavimas informacija apie savo vaikus ir noras juos lavinti iki begalybės. Antra vertus, yra ir kita medalio pusė – krūva tos pačios aplinkos žmonių, susidūrę su vaikų auginimu ir neišsipildžiusiomis savo vizijomis, puola į depresiją. Aš nusprendžiau, kad reikia pasidalyti tuo, ką vaikų auginimas reiškia „iš tikrųjų", kad tai nėra nei tobulybė, nei tragedija, o kažkas... per vidurį."

„MamaLogo" autorė Neringa Kudarauskienė.
Asmeninio albumo nuotr.

Kas slepiasi už motinystės „saldiklių" sampratos?

Pašnekovės nuomone, ją apibrėžia trys dalykai:

Dėmesio sutelkimas į vaiką net iki savęs praradimo. Pamirštant, kad šeimoje yra ir daugiau narių nei vaikai (pavyzdžiui, vyras). Pamirštant, kad net jei augini vaikus, turi ne tik norų, bet ir atsakomybių (pavyzdžiui, atsakomybę už materialinį šeimos gyvenimą). Kartais tai reiškiasi ir tokiu dalyku kaip empatijos, ryšio su pasauliu praradimas. Nes tavo vaikas tikrai yra pats gražiausias ir pats mieliausias, bet tik tau ir tavo artimiausiems šeimos nariams, o ne privalomai visiems, kurių tikrai nebūtina užversti nuolat atnaujinama informacija ir nuotraukomis socialiniuose tinkluose.

Perdėtas, net iki beprasmybės rūpinimasis vaiku, tarkim, visų žaisliukų dezinfekavimas kiekvieną vakarą. Arba kūdikio, kurio nervų sistemai reikia ramybės, tampymas po įvairiausias lavinimo mokyklėles. Savaime tai, žinoma, nėra blogai, bet turėtų būti ribojama pagal vaiko, o ne mamos poreikius. Tokios mamos viską daro kaip ir tinkamai, tik smarkiai persistengia.

Noras kuo labiau demonstruoti „idealią" motinystės pusę internete. Blogiausia, kad tai iškreipia kitų mamų lūkesčius arba jas žeidžia ir užgauna, tos visos tobulos nuotraukos, kuriose vaikai ramiai varto knygutes, tėvai šypsosi žiūrėdami į vienas kitą, o namuose ideali tvarka. Bet juk akivaizdu, kad už kadro tikrovė iš tiesų visai kitokia. Auginant vaikus būna daug sunkių ir skaudžių akimirkų, apie kurias niekas kažkodėl nekalba, o tu, matydama tik tas idealias socialinių tinklų šeimas, gali tiesiog palūžti. Jei taip nutinka, mamos gėdijasi prašyti paramos, nes jaučiasi nevykėlės, neatitinkančios neva egzistuojančio standarto, kuriame gyvenimas atrodo kaip festivalis. Bet juk iš tiesų taip nėra! Tas nuolatinis lyginimasis su socialinių tinklų primetamu įvaizdžiu gali išvesti iš proto!

Mamiško smerkimo kultūra

Nešabloninės mamos, pasirinkusios atvirai kalbėti apie paradinės motinystės pusės užkulisius, kaip ir tinklaraštininkė Katie sulaukia nemažai neigiamų reakcijų ir netgi pasmerkimo. Ar visa tai pažįstama ir „MamaLogo"kūrėjai? „O taip! Aš auginu tris berniukus ir būna taip, kad jie visi vienu metu susimuša. Ir, būna, aš pakeliu balso toną. Arba girdint vaikams susikeikiu, nes aš irgi pervargstu ir manau, kad vaikai turi suprasti, kaip aš jaučiuosi iš tikrųjų. Ir jie, beje, jau žino ir jaučia, kad jei aš susikeikiu, tai rodo, kad „mama yra pikta ir pavargusi." Taip, tai irgi tikrovės dalis. Nemanau, kad visada turiu atrodyti wow."

„Žinoma, kad už tai sulaukiu kritikos, – atvirai sako Neringa. – Taip pat už tai, kad auginant tris berniukus namuose sunku nuolat palaikyti idealią tvarką. Sulaukiu pasibaisėjimo, kad palieku mažąjį vaiką auklei ir einu dirbti. Bet aš negaliu sau leisti sėdėti namie, nors galbūt ir labai to norėčiau. Sulaukiu ir akivaizdžios draugių ir pažįstamų, ir, žinoma, „MamaLogo" skaitytojų kritikos. Bet aš savo gyvenimo būdo ir filosofijos niekam neprimetu, tik pasidaliju mintimis ir dalykais, kuriuos aš darau pati, bet tikrai nemanau, kad jie turėtų būti visuotinai privalomi." Neringa pasakoja dažnai sulaukianti kaltinimų „gąsdinimu", neva jos patirčių ir patarimų prisiskaičiusios moterys gali išsigąsti ir, pavyzdžiui, nuspręsti atidėti motinystę. „Bet visada geriau žinoti tiesą net jei ji ir nėra tokia, kokios labai norėtum", – įsitikinusi pašnekovė.

Realistinės tėvystės esmė: tikrovė, ramybė ir juokas

„Kai tikiesi, kad bus sunku, būna lengviau, nei tada, kai tikiesi kažko ypatingo, o tikrovė pasirodo daug sudėtingesnė", – sako Neringa. Tikrovės su jos pliusais ir minusais atskleidimas sukuria realistiškus lūkesčius ir išvaduoja nuo skaudaus fantazijų dužimo – tokia yra viena iš „realistinę tėvystę" propaguojančių mamų užduočių.

Kita užduotis – mokytis apie lengvas ir sunkias vaikų auginimo patirtis kalbėti su šypsena. „Kaip ir sakiau, kartais mano vaikai susimuša. Jei būčiau labai jautri mama, tokiomis aplinkybėmis greičiausiai pulčiau į ašaras, bet mes su vyru renkamės juoką ir kvatodami pradedame lažintis, kuris gi jų laimės!" – šypsosi trijų vaikų mama Neringa.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis